i n t e l e q t u a l i · giorgi saluqvaze giorgi salukvadze Гиорги Салуквадзе...
Post on 25-Jun-2020
7 Views
Preview:
TRANSCRIPT
saqarTvelos axalgazrda mecnierTa
sazogadoebrivi akademia
i n t e l e q t u a l i
#7
Tbilisi
2008
წარმოგიდგენთ საერთაშორისო სამეცნიერო ჟურნალ
„ინტელექტუალის” მეშვიდე ნომერს.
საერთშორისო სამეცნიერო ჟურანალი „ინტელექტუალი”
საქართველოს ახალგაზრდა მეცნიერთა საზოგადოებრივი აკადემიის
ბეჭვდვით ორგანოს წარმოადგენს.
ჟურნალი 2005 წელს დაარსდა და მიენიჭა საერთაშორისო ნომერი
ISSN 1512-2530. საერთაშორისო სამეცნიერო ჟურნალი „ინტელექტუალი”
შეყვანილია საქართველოს სწავლულ ექსპერტთა საბჭოს მიერ
დამტკიცებულ ჟურნალთა ნუსხაში.
ჟურნალი „ინტელექტუალი” რეფერირებულია როგორც ქართულ
(ტექინფორმი), ასევე რუსულ (ВИНИТИ) და საერთაშორისო
ელექტრონულ რეფერატულ გამოცემებსა და მონაცემთა ბაზებში, რაც
ხელმისაწვდომს ხდის მას საერთაშორისო საზოგადოებისთვისაც.
ჟურნალი „ინტელექტუალი” მიზნად ისახავს ქართველი
ახალგაზრდა თუ ცნობილი მეცნიერების სამეცნიერო ნაშრომების
გაცნობას ფართო საზოგადოებისთვის.
ჟურნალ „ინტელექტუალის” კიდევ ერთი უპირატესობა იმაში
მდგომარეობს, რომ იგი აერთიანებს როგორც ქართველი ახალგაზრდა, ისე
ცნობილი მეცნიერების სამეცნიერო ნაშრომებს მეცნიერების ყველა
სფეროს მიმართულებით (საბუნებისმეტყველო, ტექნიკური,
ჰუმანიტარული, სოციალური და ა.შ.)
2
mTavari redaqtori Editor-in-Chief Главный редактор
giorgi maduaSvili Giorgi Maduashvili Гиорги Мадуашвили
saredaqcio kolegia
Editorial Board
Редакционная коллегия
Tamaz gamyreliZe Tamaz Gamkrelidze Тамаз Гамкрелидзе
arCil mowoneliZe Archil Motsonelidze Арчил Моцонелидзе
arCil frangiSvili Archil Prangishvili Арчил Прангишвили
qeTi qoqraSvili Keti Kokrashvili Кети Кокрашвили
gela yifiani Gela Kipiani Гела Кипиани
sergo Tofuria Sergo Topuria Серго Топуриа
giorgi saluqvaZe Giorgi Salukvadze Гиорги Салуквадзе
vano Wiaureli Vano Chiaureli Вано Чиаурели
karlo RurwkaiaK Karlo Gurtskaia Карло Гурцкаиа
Temur jagodniSvili Temur Jagodnishvili Темур Джагоднишвили
gogi fancualaia Gogi Pantsulaia Гоги Панцулаиа
vaJa papaskiri Vaja Papaskiri Важа Папаскири
Tengiz wivwivaZe Tengiz Tsivtsivadze Тенгиз Цивцивадзе
rezo kldiaSvili Rezo Kldiashvili Резо Клдиашвили
levan klimiaSvili Levan klimiashvili Леван Климиашвили
lali RoReliani Lali Gogeliani Лали Гогелиани
nugzar sixaruliZe Nugzar Sikharulidze Нугзар Сихарулидзе
3
s a r C e v i
humanitaruli da socialuri mecnierebebi:
1. e. gajievi. `sanam, maSin rodesac” da `rodesac” kavSirebis funqciuri
Tviseba Tanamedrove inglisurSi~............................................................................................................7
2. T. comaia. `publicisturi teqstis Sinaarsobriv elementTa kompoziciuri
urTierTganpirobebuloba~.............................................................................................................................13
3. s. gelaZe. `poeturi teqstis Tavisebureba~...................................................................................17
4. l. izoria. `vefxistyaosnis~ arsi da misi prologisa da epilogis
ganxilva~..........................................................................................................................................................................23
5. e. pirmisaSvili. `sazogadoebrivi urTierTobebi (PR) da brendingi~...............30 6. e. rusieSvili. `indoeTis demokratia~...............................................................................................35
7. n. kaWarava. `saqarTvelo kavkasiis erTiani usafrTxoebis
sistemaSi~.........................................................................................................................................................................39
8. n. lomiZe. `zogierTi mosazreba afxazeTis konfliqtis mogvarebasTan
dakavSirebiT~...............................................................................................................................................................45
9. g. maduaSvili. `saqarTvelos saxelmwifo politika eTnikuri
umciresobebis mimarT~........................................................................................................................................51
10. T. doliZe. `brZanebis an gankargulebis Sesruleba, rogorc
pasuxismgeblobis gamomricxveli garemoeba saqarTvelos sisxlis
samarTlis kodeqsis mixedviT~..................................................................................................................56
11. n. comaia. `finansuri stabilobis meorexarisxovani maCveneblebis
analizi~............................................................................................................................................................................60
teqnikuri da sabunebismetyvelo mecnierebebi:
1. e. grZeliSvili, n. jvarelia, r. SeylaSvili, n. buCukuri. `paladiumis
dafenis procesis kinetika А3 В5 tipis naxevargamtarebze~........................................65
2. c. besiaSvili, n. jvarelia, d. bakuraZe. `ramodenime mosazreba depos
Tvalwyvilebis saamqros Sromis pirobebis gasaumjobeseblad~...........................72
3. v. zviadauri, g. miqelaZe, i. TumaniSvili, g. uflisaSvili. ,,SesaZlo
cdomilebebi vibraciul satransporto manqanebSi da maTi gavlena muSa
procesebze~...................................................................................................................................................................76
4. m. sadaRaSvili. ,,sacxovrebeli Senobebis SemomzRudavi konstruqciebis
Tboteqnikuri maCveneblebis analizi~...............................................................................................81
5. malxaz mumlaZe. ,,fizikuri sivrcis evoluciisa da masSi ganfenil
elementarul nawilakTa sistemis entropiis dinamikis modeli~........................87
6. l. kikiani. `metabolizmi: momavlis arqiteqtura~................................................................93
7. v. joxaZe. `oqros kveTa arqiteqturaSi~.........................................................................................98
8. d. ajimiani. `saqarTvelos mTavrobis sasaxle~.....................................................................105
9. m. gejaZe, l. kikiani. `moduluri sistema qarTul xuroTmoZRvrebaSi~.......110
10. mixeil mumlaZe. `aglomeraciaSi Semavali teritoriebis
qalaqTmSeneblobiTi dabalansebisa da garemos dacvis sakiTxebi~................116
11. i. grigolia. `aRmosavleT saqarTveloSi introducirebul wiwvovanTa
uZvelesi gvarebi~..................................................................................................................................................122
12. l. mzarelua. `daculi teritoriebis optimaluri sivrciTi organizaciis
sakiTxebi (kolxeTis erovnuli parkis magaliTze)~........................................................128
13. m. SiSinaSvili. `mimosvliTi gzebis ganviTarebis mokle istoria
saqarTveloSi~..........................................................................................................................................................133
4
C O N T E N T S
The humanities and social sciences:
1. E. Hajiyev. “The functional properties of the conjunctions “while” and “when” in modern english”…………………………………………………………………………………………....7
2. T. Tsomaia. “Co conditioned of Semantic Element Compositions in Journalistic Text”…….…13 3. S. Geladze. “Peculiarity of poetic text”……………………………………………………….…17 4. L. Izoria. “The essence of “The Knight in the Panther’s Skin” and discussion of its prologue and
epilogue”…………………………………………………………………………………………23 5. E. Pirmisashvili. “PR and branding”………………………………………………………...….30 6. E. Rusieshvili. “Indian Democracy”………………………………………………………….…35 7. N. Kacharava. “Georgia in Common Security System of Caucasus”………………………..…39 8. N. Lomidze. “Some Considerations Concerning Regulation of Abkhazia Conflict”………...…45 9. G. Maduashvili. “State policy towards the ethnic minorities”……………………………….…51 10. T. Dolidze. “Execution of commands or orders, as an excluding circumstances of responsibility,
according the criminal code of Georgia”……………………………………………………...…56 11. N. Tsomaia. “The analysis of relative parameters of financial stability”……………………….60
Sciences of technical and natural studies:
1. E. Grdzelishvili, N. Jvarelia, R. Sheklashvili, N. Buchukuri. “Kinetic process of a covering by a palladium of type А3 В5 of semiconductors”………………………………………………65
2. Ts. Besiashvili, N. Jvarelia, D. Bakuradze. “Several ideas about improvement of depot double wheel workshop labour conditions”…………………………………………………………..…72
3. V. Zviadauri, G. Mikeladze, I. Tumanishvili, G. Uplisashvili. “Possible errors in vibratory transport machines and their influence on the working processes”…………………………...…76
4. M. Sadaghashvili. “Analysis of thermo technical features of envelops constructions of residential buildings”………………………………………………………………………….…81
5. M. Mumladze. “Dynamic model of physical area evolution and in that speeded simple particle systems’ entropy”……………………………………………………………………………..…87
6. L. kikiani. “Metabolism: architecture of the future”……………………………………………93 7. V. Jokhadze. “Golden ratio in architecture”………………………………………………….…98 8. D. Ajimian. “The House of Parliaments of Georgia”……………………………………….…105 9. M. Gejadze, L. Kikiani. “Modular System in Georgian Architecture”…………………….…110 10. M. Mumladze. “Problems of town-planning balancing and protection of environment on the
territories of agglomeration”……………………………………………………………………116 11. . Grigolia. “Ancient species of introduction Coniferous in East Georgia”………………….…122 12. L. Mzarelua. “For the issue on optimal space organization of preserves (By the example of the
Kolkheti national park)”……………………………………………………………………..…128 13. M. Shishinashvili. “Short history of development the ways of report in Georgia”………...…133
5
С О Д Е Р Ж А Н И Е
Гуманитарные и социальные науки:
1. Гаджиев Э. «Особенности употребления союзов “while” и “when” в современном английском языке»………………………………………………………………………….……7
2. Цомаиа Т. «Взаимообусловленность Смысловых Элементных Композиции в Публицистическом Тексте»……………………………………………………………………13
3. Геладзе С. «Свойство поетического текста»…………………………………………………17 4. Изория Л. «Суть «Витязя в тигровой шкуре» и рассмотрение его пролога и
эпилога»…………………………………………………………………………………………23 5. Пирмисашвили Е. «Пиар и брендинг»………………………………………………………30 6. Русиешвили Э. «Индийская Демократия»………………………………………………...…35 7. Качарава Н. «Грузия в кавказской единой системе безопасности»……………………..…39 8. Ломидзе Н. «Некоторые соображения в связи с урегулированием абхазского
конфликта»………………………………………………………………………………………45 9. Мадуашвили Г. «Государственная политика Грузии в отношении этнических
менъшенств»…………………………………………………………………………………….51 10. Долидзе Т. «Выполнение команд или распоряжении, как обстоятельства исключения
ответственности, согласно уголовному кодексу Грузии»……………………………………56 11. Цомаиа Н. «Анализ относительных показателей финансовой устойчивости»……………60
Технические науки и науки природоведения:
1. Грдзелишвили Э. Джварелия Н. Шеклашвили Р. Бучукури Н. «Кинетика процесса осаждения палладия на полупроводниках типа А3В5»…………………………………….…65
2. Бесиашвили Ц. Джварелия Н. Бакурадзе Д. «Оценка условий труда цеха колесных пар железнодорожного депо»………………………………………………………………………72
3. Звиадаури В. Микеладзе Г. Туманишвили И. Уплисашвили Г. «Возможные погрешности в вибрационных транспортных машинах и их влияние на рабочие процессы»…………………………………………………………………………………….…76
4. Садагашвили М. «Анализ теплотехнических характеристик ограждающих конструкций жилых зданий»……………………………………………………………………………….…81
5. Мумладзе М. «Модель эволюции физического пространства и динамики энтропии системы расположенных в нем элементарных частиц»…………………………………...…87
6. Кикиани Л. «Метаболизм: архитектура будущего»…………………………………………93 7. Джохадзе В. «Золотое сечение в архитектуре»………………………………………………98 8. Аджимян Д. «Дом Правительства Грузии»…………………………………………………105 9. Геджадзе М. Кикиани Л. «Модульная система в грузинском зодчестве»…………….…110 10. Мумладзе М. «Вопросы градостроительного балансирования и защиты окружающей
среды на территориях, входящих в агломерацию»……………………………………….…116 11. Григолиа И. «Старейшие виды хвойных интродуцырованных в Восточной
Грузии»…………………………………………………………………………………………122 12. Мзарелуа Л. «О вопросах оптимальных пространственных организациях охраняемых
территорий (На примере национального парка Колхиды)»……………………………...…128 13. Шишинашвили М. «краткая история развития путей сообщения в Грузии»……………133
6
ОСОБЕННОСТИ УПОТРЕБЛЕНИЯ СОЮЗОВ “WHILE” И “WHEN”
В СОВРЕМЕННОМ АНГЛИЙСКОМ ЯЗЫКЕ
Эдисон И.ГАДЖИЕВ
КАНДИДАТ ФИЛОЛОГИЧЕСКИХ НАУК, ДОЦЕНТ АЗЕРБАЙДЖАНСКОГО УНИВЕРСИТЕТА ЯЗЫКОВ
Сложные предложения принято делить на два широких разряда – сложносочиненные и
сложноподчиненные предложения. В основу этого деления положено различие в смысловых отношениях предложений, объединяемых в сложном предложении. При сочинении сочетаются равноправные, однородные предложения; при подчинении объединяются неравноправные предложения, одно из которых выполняет функцию пояснения, дополнения, раскрытия содержания другого и подчинения. «Главенствующее в грамматическом отношении предложение называется главным, а определяющее его подчиненное предложение – придаточным» [10, с.179].
Как известно, союзы while и when вводят обстоятельственные придаточные предложения времени. В большинстве известных нам грамматик союз while относится к подчинительным, а сложные предложения, части которых соединены с его помощью, – к сложноподчиненным. Действительно, в ряде случаев подчиненный характер части предложения, введенной союзом while, не вызывает сомнений:
While he was in goal, Dickens, Macready, and Habbot Browne came across him by chance. Alva, unable to pursue while Louis threatened his rear bought the surrender of Mocks on good terms. While these, and many other encomiums, would pass on the accomplished Nancy, that young lady made the best of her way to the police-office.
Часть предложения, введенная здесь союзом while, выражает действие, в течение которого совершается действие другой части – без союза; таким образом, часть с союзом играет подчиненную, обслуживающую роль по отношению к главной части. Отнесение предложений этого типа к сложноподчиненным доказывается в первую очередь тем, что придаточная часть в данном случае отвечает на вопрос when или during what time? и может стоять перед другой частью, после нее, быть вставленной в ее середину. Разделить сложноподчиненное предложение такого типа на две части и сделать их самостоятельными простыми предложениями в правильной неэмоциональной речи нельзя.
Нередко союз while соединяет части предложения, ни одна из которых не обслуживает другую, точнее, - такие части, которые в равной степени обслуживают друг друга. Отношения между частями такого сложного предложения носят ярко выраженный характер сопоставления или даже противопоставления.
In the North the nobility had dropped into the background, while the burgher class, merging with small landowners, ruled unchallenged. Now the child loved kippers with an affection that amounted almost to passion, while she loathed kidneys worse than powder.
Иногда союз while может не сопоставлять, а только присоединять одну часть предложения к другой, например:
My general called me in and told them who I was, while I stood at attention and Agathocles coughed. «Now good women are», he said, while the tears came into his eyes. ... it was even thought necessary to introduce the Count Casmir and his more – aristocratic supporters to members of the British royal family, while articles and paid advertisement to popularize his movements appeared in the British Press.
И в этом случае, как и в предыдущем, части сложного предложения соединены по способу сочинения. Следовательно, нужно говорить не о подчинительном союзе while, а или о двух омонимичных союзах while, один из которых сочинительный, а другой – подчинительный или об одном союзе while, способном и сочинять и подчинять части сложного предложения. В виду чрезвычайно большого числа и сложности отношений между частями сложного предложения с while эта точка зрения представляется наиболее убедительной, считает В.Жельвис [11].
7
Кроме предложений этого типа, в языке существуют сложные предложения с while, связь между частями которых не является ни сочинительной, ни подчинительной и которую называют двойственной. Отношения между частями такого предложения носят сопоставительный (или противопоставительный) характер, но часть, введенная while, находится перед другой частью, что совершенно не свойственно сочинению.
The contrast of these two eternal beings is very marked; while the Deity, veiled and almost hidden in light, with his hair like wool and his eyes like the blue of infinite space, conveys the effect of stable, remote, and mountainous grandeur, Satan has the compact alertness of habitual travel. While the Catholics tacitly dropped away, the Calvinists continued restive and critical.
Союз while может присоединять и определительные части сложного предложения. These were bare, hard, grinding times for the Netherlands, while apathy changed to anger, and
anger to hope. Часть сложного предложения с while определяет здесь слово times первой, главной, части. Отношения между частями следующего сложного предложения носят уступительный (а
стало быть, подчинительный) характер: While these simpler constructions are, in general, characteristic of colloquial speech, they are not
at all confined to it. Наконец, встречаются предложения, допускающие двоякое толкование, или предложения,
между частями которых одновременно присутствуют два отношения, причем одно из них сочинительное, а другое – подчинительное. Такие случаи считаются переходными. С одной стороны, действия в этих примерах сопоставляются, с другой, – между частями предложения прослеживается и временное отношение.
While the King of France unburdened his mind, the Prince of Orange had remained – metaphorically speaking – silent. He talked with his squires while his lady took her ease on a cot in the corner of the tent.
С одной стороны, действия в этих примерах сопоставляются, с другой, между частями предложения прослеживается и временное отношение: так, в части, присоединенной с помощью союза, допустим, вопрос during what time? (while the King of France unburdened his mind; while his lady took her ease on a cot in the corner of the tent). I could work all the morning on the roof with an awning over me to keep off the sun, while Ethel Bertha trimmed the roses and made cakes for tea.
Здесь, помимо присоединения частей, сохраняются и временные отношения. (During what time could I work all the morning on the roof etc.? - While Ethel Bertha trimmed the roses and made cakes for tea.)
Уступительные и противопоставительные отношения можно одновременно наблюдать в предложениях следующего типа:
While it pleased me it also made me sad. I remembered his name as of an amiable person while my own still eluded me.
Временные и уступительные отношения сочетаются в следующем примере: While she was twisting and protesting, he carried her down the stairs again into the living-room,
and seated himself in the great armchair still holding her tight in his arms. Временные и причинные отношения соединились в следующем примере: Summoned to Brussels, William was unwilling to leave Antwerp while its continued order
depended on his presence. Таким образом, мы можем с полным основанием сделать вывод, что союз while не может
считаться союзом, осуществляющим какую-то одну связь в современном английском языке. Как было отмечено, союз while соотносителен по функции, с одной стороны, с
подчинительными союзами, с другой стороны, - с союзами противительной семантики. Противительное значение союза while в большинстве случаев опирается на контекст:
His eyes snapped vindictively, while his ears joyed in the sniffles she emitted (J.London, p.51). В этом примере союз while передает противительно-уступительное контекстуальное
значение: He mounted and sped on his way, while Tess stood and waited. (T.Hardy, p.40).
8
Сопоставительно-противительное значение союза while в данном предложении также обусловлено контекстом.
Следует также отметить, что средством выражения противительного значения часто являются союзные слова.
Наиболее распространенная функция союза when – присоединение части сложного предложения, выражающей время совершения действия, выраженного в главной части:
Later, when the Carthaginians began to die from an epidemic, the Romans reconquered the rest of Sicily. When I was at St. Ives, in Hunting Downshire, an open country, I sat with the farmers and smoked a pipe by way of preparation for evening service.
Предложения этого типа – типично сложноподчиненные. Однако, в английском языке можно наблюдать и такие предложения с when, где части предложения равноправны и, как это имело место в случае с while, сопоставляются или противопоставляются:
Curious that Fleur should have dark eyes, when his own were grey. They do not think so, and their bent is to glean hurriedly and form conclusions as hasty, when their business should be sift at each step, and question.
Нет никаких оснований считать, что в данном случае мы имеем сложноподчиненные предложения с придаточными времени.
Сложное предложение с when может быть и сложноподчиненным с придаточным, имеющим уступительный оттенок:
He sent her to the academy over at Birdstail for two years when it took nearly every pound of wool to pay the expenses.
When he admitted them to his presence, he did not suffer them to sit, and treated them with the most contemptuous reserve and haughtiness.
Встречаются и придаточные части с when, имеющие условный оттенок: Prison is the most regenerating and civilizing force, when it’s handled by a fine gentlemanly man
like Dr. Slenk. Sentences are said to be of coordinate or equal rank, when one is not dependent on the other, nor enters in any way into its construction.
Союз when может присоединять к главной части придаточное предложение с оттенком причинности:
Can’t you see that I like you, when I tell you so much? Как и в случае с while, отношения меду частями сложного предложения с when могут
носить переходный характер: здесь могут объединяться, например, временные и сопоставительные отношения:
Heaven knows they’re so improvident buying autos and washing-machines and so on and so forth when they can’t pay the interest. «Young Oliver here is pinned down to his breakfast when he ought to be ranging the meadows after botanical phenomena of all Kinds».
Таким образом, как видно, и сложные предложения с союзом when могут быть отнюдь не только сложноподчиненными.
Как подчинительный союз, while выражает временные отношения, конкретизируя основной временной признак – полное или частичное совпадение во времени:
Coming into the room while Andrew sat with the sick man, she would advance, smiling apparently, yet with a queer jealous sense of exclusion, exclaiming: “Hey, what are you talking about?”. (A.Cronin, p.56).
Glancing round it while her black button eyes searched his face, he said with anxious politeness: «This looks very comfortable, Mrs. Page.» (A.Cronin, p.24).
Значение совпадения во времени выражается семантикой самого союза while; характер протекания ситуаций уточняются средствами контекста.
Иногда союз while находится в препозиции. While he was eating his jam beneath the oak-tree, he noticed things about his mother that he had
never seemed to see before. (J.Galsworthy, p.27). While he stood with the receipt her to his ear he saw Annie, the servant, looking at him through
the kitchen door. (A.Cronin, p.38).
9
Изменение порядка частей в этих предложениях отражает изменение соотношения темы и ремы (первая часть обычно составляет тему, вторая - рему). Таким образом, можно говорить об участии подчинительного союза while в актуальном членении предложения.
Временные отношения также выражаются посредством подчинительного союза when: When he got back it was time for evening surgery. (A.Cronin, p.39). It was in fact quarter past nine when Andrew finished his last consultation. (A.Cronin, p.65). When he turned round again he saw Fleur standing near the door, holding a handkerchief which
the boy had evidently just handed to her. (J.Galsworthy, p.54). Предложения с союзом when, выражаемым временными отношения, можно разделить на
три группы: 1) Предложения, в которых союз when передает значение одновременности действий
главной и придаточной части: When she saw him coming out of the station with a kit bag in either hand, she was confirmed in
her predisposition (J.Galsworthy, p.87). I turned to go indoors when I saw a girl waiting in the next doorway. (G.Green, p.523). Значение одновременности подчеркивается формой Continuous глагола-сказуемого
главного предложения: It was still raining when he crossed the smeary blackness of the waste land and struck along
Chapel Street in the direction vaguely indicated by Mrs. Page. (А.Cronin, p.29). A fortnight later he was walking down Chapel Street in a fit of abstraction when he almost
bumped into Mrs. Bramwell. (А.Cronin, p.64). 2) Предложения со значением предшествования придаточной части: The climax came when he was called two miles down the valley by an old woman who asked
him to out her corns. (A.Cronin, p.82). When I opened my eyes she had lit the lamp and the tray was already prepared. (G.Green, p.26). When he reached Andrew, whom he had seen from halfway down the street, he gave a theatrical
start of recognition. (A.Cronin, p.47). Как видно из примеров, в предложениях с этим значением наиболее типичной является
препозиция придаточной части. 3) Предложения со значением следования придаточной части: Dai Jenkins was already in the wooden shanty when Andrew reached it, running water from the
tap into a large earthenware pipkin (A.Cronin, p.36). В этом примере значение следования реализуется также посредством использования
дополнительных лексических средств – наречие “already” в главной части подчеркивает значение следования, выраженное в придаточной части.
Таким образом, подчинительный союз when располагает большими возможностями для выражения соотношений во времени событий, явлений, действий главного и придаточного предложений. Дополнительные смысловые оттенки не имеют особого грамматического выражения и получают косвенное выражение на основе временных отношений и улавливаются из общего значения конкретных предложений.
10
l i t e r a t u r a
L i t e r a t u r e Л и т е р а т у р а
1. English Usage. London: Harper Collins Publishers, 1993. 2. Goksadze L., Mamatsashvili N., Gigineishvili M. An Advanced Course in Current English
Grammar, Volume I, Tbilisi, 1998. 3. Ilyish B. The Structure of Modern English. Leningrad: Prosvescheniye, 1971. 4. Khaimovich B.S., Rogovskaya B.I. A Course in English Grammar. M.: Vysšaja Škola, 1967. 5. Kobrina N.A., Korneyeva E.A., Ossovskaya M.E., Guzeyeva K.A. An English Grammar.
Morphology. M.: Prosvescheniye, 1985. 6. Swan M. Practical English Usage. Second Edition. London: Oxford University Press, 1998. 7. Барабаш Т.А. Грамматика английского языка. М.: Высшая школа, 1983. 8. Биренбаум Я.Г. К теории сложного предложения (На материале английского языка) //
Вопросы языкознания, 1982, 2. c.50-58. 9. Верховская И.П. К вопросу о классификации сложноподчиненных предложений в
современном английском языке // Проблемы грамматики английского языка: Сборник научных трудов, М, 1981. Вып. 173, c.31-43.
10. Гвоздев А.Н. Современный русский литературный язык. Ч.2: Синтаксис. М.: Просвещение, 1958.
11. Жельвис В.И. Существуют ли в языке сочинительные и подчинительные союзы? (На материале английского языка) // Ученые записки Ленинградского государственного педагогического института. Вопросы английской филологии. 1962, т. 226, с. 253-273.
12. Иванова И.П., Бурлакова В.В., Почепцов Г.Г. Теоретическая грамматика современного английского языка. М.: Высшая школа, 1981.
13. Ильиш Б.А. Современный английский язык. М., 1948. 14. Карпова Л.В. О функциональном критерии в синтаксисе (на материале
сложноподчиненных предложений с союзом as, when) // Некоторые проблемы слова и предложения в современном английском языке, Горький, 1976, с.176-192.
15. Ширяев Е.Н. Дифференциация сочинительных и подчинительных союзов на синтаксической основе// Филологические науки. 1980, №2, c. 49-54.
16. Бархударов Л.С., Штелинг Д.А. Грамматика английского языка. М., 1973. 17. Cronin A.J. The Citadel. М., 1966. 18. Galsworthy J. To let. М, 1954. 19. London J. Martin Eden. М., 1954. 20. Green G. Quiet American. М., 1956. 21. Dickens Ch. Adventures of Oliver Twist. M., 1949.
11
РЕЗЮМЕ
ОСОБЕННОСТИ УПОТРЕБЛЕНИЯ СОЮЗОВ “WHILE” И “WHEN” В СОВРЕМЕННОМ АНГЛИЙСКОМ ЯЗЫКЕ
ЭДИСОН ГАДЖИЕВ
Настоящая статъя касается функционалъного качества широко исполъзуемых в
современном английском языке союзов ``пока, тогда когда`` и ``когда`` в предложении обстоятелъства времени. Анализ языка показал, что эти союзы, кроме значения времени могут выразитъ другие нюансы, такие как сравнение, контраст, уступчивостъ, причина, условие, одновременностъ в сложном предложении.
reziume
`sanam, maSin rodesac” da `rodesac” kavSirebis funqciuri Tviseba Tanamedrove inglisurSi
edison gajievi
winamdebare statia exeba, drois garemoebiT winadadebaSi, farTod gamoye-
nebuli kavSirebis, `sanam, maSin rodesac” da `rodesac” funqciur Tvisebas
Tanamedrove inglisurSi. enis analizma gviCvena, rom am kavSirebs garda drois
mniSvnelobisa, SeuZlia gamoxatos sxva niuansebic, rogoricaa Sedareba, kon-
trasti, daTmobiToba, mizezi, piroba, erTdrouloba, rTul winadadebaSi.
SUMMARY
THE FUNCTIONAL PROPERTIES OF THE CONJUNCTIONS “WHILE” AND “WHEN” IN MODERN ENGLISH
EDISON HAJIYEV
The present article deals with the functional properties of the widely used conjunctions while and
when in time clauses in Modern English. The analysis of language material shows that these conjunctions besides the temporal meaning can also express some other shades of meaning, such as comparison, contrast, concession, cause, condition, simultaneity in composite sentences.
12
publicisturi teqstis Sinaarsobriv elementTa kompoziciuri urTierTganpirobebuloba
Tea comaia
saqarTvelos teqniluri universitetis ucxo enebis departamentis leqtori,
filologiis mimarTulebis doqtoranti
nawarmoebis wamyvani azri, idea xSirad teqstis struqturis, kompoziciis
ganmsazRvrelia. yvela sxva Sinaarsobrivi elementi mis gamokveTas, xazgasmas
emsaxureba. ideasTan mimarTebaSi detalic analogiuri funqciis matarebelia.
amasTan, sxvadasxva saxis detalebi gansxvavebul funqciebs asruleben ideis
gamokveTis saqmeSi: Tu detali-faqti ideis an misi ama Tu im niuansis
ilustraciaa, detali-argumenti argumentirebis, mtkicebis saSualebad
gvevlineba. amasTan, detali-argumenti warmoadgens argumentirebis eqspresiul
saSualebas mxatvruli detali an fsiqologiuri niuansi, an kidev personaJis
qcevis esa Tu is momenti, faqtis, movlenisadmi misi damokidebuleba
literaturuli saSualebaa, xerxia. maTSi, rogrc sarkeSi, “sarkisebuli
principiT” aisaxeba socialuri portretis Strixi, situaciis Sefasebis esa Tu
is aspeqti.
ideis gaxazvis popularul meTodze, detalebis Sepirispirebaze
xazgasmulia is, rom es meTodi detalis ideasTan mimarTebis erT-erTi formaa:
idea, arcTu iSviaTad ikveTeba detalebis urTierTSejerebiT, maTi Sedareba-
analiziT. mag. reJisori mixeil TumaniSvili mimarTavs axalgazrda msaxiobebs:
“mousmineT samyaros, Tqven da scena . . . ra xmebi ismis . . .pirvelad igrZeniT,
ras niSnavs guliscema, uceb gaCnda fiqri, TiTqos uceb gaaxileT Tvali da
dainaxeT samyaro da es samyaro mSvenieria.” am detals Jurnalisti
upirispirebs frangi msaxiobi-reJisoris Jan-lui baros sityvebs: “Tavisi
warmoSobiT Teatri aris erTdroulobis xelovneba, romelic erTdroulad
zemoqmedebs yvela Cvens grZnobaze: smenaze, mxevelobaze, Sexebaze, yovel
nervze, aRqmisa da instinqtebis mTel aparatze. Tavisi arsiT Teatri
ZiriTadad grZnobis xelovnebaa. komentari arcaa saWiro, idea isedac
TvalsaCinoa: Jurnalistis koncefcia mix. TumaniSvilis SemoqmedebiT meTodis
Taviseburebis Taobaze gacxadda sinamdvilis faqtebis urTierTSepirispirebiT.
logikurad sruliad daukavSirebeli detalebis Sepirispireba ideis
gasaRebi xdeba maTi swored niuansobrivi msgavsebis wyalobiT da es msgavseba
TiTqos azrovrivad amTlianebs, kompoziciurad aerTianebs, kravs Txrobas.
faqti, teqstis upirvelesi Sinaarsobrivi elementi, ideis konteqstSi iZens
publicistur JReradobas. magram am konteqsts rom moergos, aucilebelia misi
unariani SerCeva sinamdvilis uamrav faqts Soris. amgvarad SerCeuli ukve
publicisturi faqtia – teqstis pirvelsawyisi Sinaarsobrivi elementi,
xSirad, detali – faqti, anu tipiuri faqti socialuri sinamdvilisa, romelic
garkveuli mosazrebis, ideis, koncefciis mimaniSnebeli an gamomxatvelia, an
kidev mtkicebis, dasabuTebis safexuria da aq igi argumentis rolSi
gvevlineba. aq Sinaarsobrivi elementTa azrobrivi, logikuri
urTierTganpirobebuloba teqstis kompoziciur mTlianobas gansazRvravs,
sxvadasxva Sinaarsobriv elementTa urTierTmimarTeba, maTi kompoziciuri
urTierTganpirobebuli TvalsazrisiT.
detalis arsisgamxsneli rolia faqtis publicisturi Sefasebis,
ironiuli qveteqstis formirebis saqmeSi, rac Tavis mxriv tendenciis, ideis
gamJRavnebis eqspresiul saSualebad gvevlineba. gamoikveTeba sxvadasxva
13
Sinaarsobriv elementTa – faqtis, detalis, qveteqstis (e.w. “ironiuli
qveteqstis”), ideis Sinaarsobrivi urTierTganpirobebuloba, rac kompoziciur
mTlianobas, formis mTlianobasac uwyobs xels.
publicisturi werilis avtori a. yazbegis genialobis dasasabuTeblad
misi araordinalobis, ubralo mokvdavTaTvis gaugebari misi “axirebuli”
cxovrebis wesis “gasamarTleblad” aseT eqspesiul argumentebs iSveliebs: “ra
Sxams ar anTxevdnen . . . ukvirdaT, ratom iyo ucnauri, ratom ise “dawyobilad”
ar cxovrobda, rogorc isini. imas ki aRar ufiqrdebodnen, rom wvrili
ZarRvebi ver gaatarebdnen onises sisxls, namceca sulidan da gulidan ver
gamoeteoda elguja, daxSul SenobaSi ver igrgvinebda xevisberi goCa, ver
daeteoda siyvarulis cecxlSi mborgavi maTia, dagmanul saxlSi dilis
mzesaviT ver amoanaTebdnen jajala, mzaRo, ZiZia, mayvala . . .”
yazbegis samyarodan gamoxmobil mis personaJTa amaRlebuli suli,
cxovrebis lamis gazRaprebuli manera, wesi, legendaTa fesvebze amozrdili
misi idealebi, am momxiblav mxatvrul saxeebSi ganxorcielebuli, mwerlis
pirovnebis ucilobel gansakuTrebulobas, misi “axirebuli” cxovrebis wesis
logikurobis STambeWdavad asabuTebs da argumentTa feirverki am ideis
xorcSesxmis dinamiurobas, ritmulobas momxiblav kompoziciur samoselSi
xvevs.
avtoriseuli mosazrebac teqstis erT-erTi Sinaarsobrivi elementia,
logikurad, ideis rogorc Sinaarsobrivi elementis qvesaxeobad, elementad,
etapad warmoCndeba teqstSi.
zogjer sinamdvilis detalSi, rogorc sarkeSi, aisaxeba problema.
T. bibiluris “fiqrebi vaJas Teatrze – “da ufskruls dascqers pirimze”
ideebis siuxviT, mosazrebaTa mravalferovnebiTaa saintereso. magram umTavresi
idea, mainc isaa, rom: “yvelaze didi sirTule . . . Teatris enaze im
metaforebis sametyveleaa, romelic nawarmoebSi SuqiviT SemoiWreba xolme,
raTa adamianTa Caqufruli suli sikeTis sxivi gaanaTos”. am ideis eqspresiuli
ilustracia, simbolizebuli detali avtors saTaurSive aqvs SemoTavazebuli
“da ufskruls dascqers pirimze”. igivea vaJas poetur-filosofiuri
Semoqmedebis arsis tropuli gaazrebac, misi simboloc, romlis srulyofili
gadatana scenaze, avtori-mayureblis fiqris sagania. ase ukavSirdeba
simbolizebuli detali publikaciis mTavar ideas, romlic xorcSecxmaze
fiqri da gansja siuJeturi RerZic am publicisturi gamosvlisa.
aq erTveba kidev erTi Sinaarsobrivi elementi publikaciisa-problema:
“rogorc iqceva Teatralur metaforad poemis is bolo ori striqoni:
“da ufskruls dascqers pirimze,
moRerebulis yeliTa.”
da kidev erTxel TvalsaCinovdeba logikuri kavSiri publikaciis
Sinaarsobriv elementebs – saTaurSi gamotanil simbolizebul detals,
publikaciis ideas da masSi dasmul problemas Soris.
dokumenturi saxe, rogorc publicisturi teqstis Sinaarsobrivi elementi,
SedarebiT iSviaTi fufunebaa, magram Tu Jurnalisti mainc axerxebs saxis
xatvas, es pirvel yovlisa, tipiuri detalebis, saxis elementebis unariani
moSveliebiT xdeba SesaZlebeli, raTac publikacia kompoziciur mTlianobas
iZens.
zoggan sinamdvilis detali jurnalisturi mosazrebis efeqturi
ilustraciaa. ase myardeba logikuri kavSiri teqstis or sxvadasxva “donis”
Sinaarsobriv elements-detalsa da mosazrebas Soris”. . . Просека светилась, пронизаная солнцем – они не разгибались. Когда я пыталась вставлять свой «как» и «почему», они вежливо отвечали между взмахами топора. Прекратив неловкие заходы, я остановилась
14
подаль и тут же почувствовала неудобство: надо было складывать сучья, что-то двигать, тянуть – только не безделье, не глазение на чужой труд.»
Jurnalisturi uxerxulobis gancda is metyveli niuansia, romelSic
rogorc sarkeSi, aisaxeba misi mosazreba, faqtisadmi misi damokidebuleba.
amasTan, efeqturad warmoCnda marTali Strixic tyismWrelTa brigadis
koleqtiuri portretisa – maTi Sromis tempi, ritmi, simZime da sirTule.
amgvarad, faqti tevad detalad transformirebuli, logikur kavSirSia or
Sinaarsobriv elementTan – saxesTan, socialur portretTan, erTis mxriv, da
meores mxriv – Jurnalistis mosazrebasTan, mis ganwyobasTan, faqtisadmi mis
damokidebulebasTan, rac teqstSi “sarkisebui principiT” aisaxeba qveteqstSi,
rogorc Sinaarsis elementSi.
ikvreba kompoziciuri mTlianoba – faqti – detali – socialuri
portreti – mosazreba – qveteqsti da – masSi gamJRavnebuli tendencia.
sazogadod, zesvla ideisaken – publicisturi teqstis es umTavresi
funqciur-tipologiuri amocana, yovel calkeul SemTxvevaSi xorcieldeba
sxvadasxva Sinaarsobriv elementTa gamiznuli, logikurad dasabuTebuli,
maqsimaluri zemoqmedebisTvis mkiTxvelze, fsiqologiurad gaTvlili da
kompoziciurad natifi gziT.
yvela etapze, teqstis yvela doneze saWiro da tipiuri, metyveli faqtebiT
unariani operireba, damajerebel argumentTa moSvelieba, movlenisa Tu
problemis arsisgamxsneli, metyveli detalebis SerCeva da bolos – SesaZlo
SemTxvevaSi – “ritorikul figurebis”, qveteqstis profesionaluri gamoyeneba,
“faqtsa da faqts Soris” darCenil viwro SualedSi fantazireba da
“gamonagonis” SesaZlo, anu avTentikuri realobis karnaxiT, faqtebTan
logikur SesabamisobaSi moSvelieba, Jurnalisturi moSvelieba, Jurnalisturi
Semoqmedebis, publicisturi xelovnebis mkacr sferos ganekuTneba.
l i t e r a t u r a
L i t e r a t u r e Л и т е р а т у р а
�
1. Конецкая В.П. Лексико-семантические характеристики языковых реалий // Великобритания. Лингвострановедческий словарь. – М., 1978 2. Соссюр Ф. Де. Курс общей лингвистики. / Пер. с фр. А.М. Сухотина – М. 1983 3. publicisturi teqsti. Tbilisi. 1990. e. TaTaraSvili, i. gogia
4. I.R. Galperin, stylistics, M.,- 1981
15
reziume
publicisturi teqstis Sinaarsobriv elementTa
kompoziciuri urTierTganpirobebuloba
Tea comaia
naSromSi ganxilulia is rom, Sinaarsobrivi elementebis (detalis,
argumentis, ideis, problemis, faqtis, “ritorikuli figurebis”, qveteqstis)
roli publicistur teqstSi, rogorc kompoziciuri elementisa,
mniSvnelovania.
naSromSi naCvenebia, rom detali publicisturi teqstis yvela sxva
Sinaarsobrivi elementis “mikroelementia”. igi maTi gamomJRavnebis saSualebaa.
sxvadasxva saxis detalebiT unariani operireba Jurnalistur teqstSi sxva
Sinaarsobriv elementebs kompoziciurad aerTianebs. aseve naSromSi ToToeuli
elementis gamoyeneba ilustrirebulia Sesabamisi magaliTebiT.
РЕЗЮМЕ
Взаимообусловленность Смысловых Элементных Композиции в Публицистическом Тексте
ТЕА ЦОМАИА
В работе показанно то, что роль смысловых элементов (деталь, аргумент, идея, проблема, факт, «риторические фигуры», поддекст), как композиционных элементов велика в публицистическом тексте.
В работе выявленно то, что деталь является «микроэлементом» всех других смысловых элементов в публицистическом тексте. Она является средством их выявления. Умелое оперирование разными детальями, в журналистическом тексте, компазиционно объединяет смысловые элементы. Также в работе использование каждого элемента иллюстрированно соотиетствуюшими примерами.
SUMMARY
Co conditioned of Semantic Element Compositions in Journalistic Text
TEA TSOMAIA
There is revealed in the work that role of semantic elements (detail, argument, idea, problem, fact, “rhetorical figures”, implication), as a composition elements is very important journalistic text.
There is shown in the work that detail is the “microelement” of all other semantic elements in journalistic text. It’s the mean of their expression. Skilled using of different details in journalistic text unites semantic elements. Also in the work the using of each element is attached by proper examples.
16
poeturi teqstis Tavisebureba
sibila gelaZe
iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis enebis centris maswavlebeli,
filologiis mecnierebaTa kandidati
poeturi teqsti enobrivi saSualebebis Taviseburi gamoyenebiT gamoirCeva.
aseTi teqsti garkveuli informaciis matarebelia, romlis miRmac implicitur
planSi kidev sxva ram igulisxmeba. anu, poeturi teqsti azrebsa da sagnebs
arapirdapirad asaxavs. TviT bunebrivi aRwerac ki ar niSnavs faqtis Sesaxeb
martiv Txrobas, piriqiT, is moicavs esTetur mizans afeqturi konotaciebiT.
realobis literaturuli asaxva, anu mimezisi, mxolod ukana plania, rac xels
uwyobs sityvebis mniSvnelobis aRqmis arapirdapir xasiaTs. es aRqma aris
reaqcia mniSvnelobis gadaadgilebaze (metafora), Secvlaze (orazrovneba,
winaaRmdegobrioba, nonsansi), an Seqmnaze (riTmebidan gamomdinare, rasac xels
uwyobs teqsturi sivrce). poeziaSi verbaluri Tanmimdevroba ar qmnis
progresulad ganviTarebad azrs; pirveli wakiTxvisas verbaluri
Tanmimdevroba moqmedebs, rogorc mimezisi, am dros xdeba informaciis
sxvadasxva elementis dagroveba, rasac mohyveba semiozisi. (rifateri,
in:Littérature et réalité, L’illusion référentielle, P, 1982 gv.118) anu, mkiTxveli referencias
eZebs poeturi teqstis CarCoSi da ara mis miRma. radgan, poetur teqstSi
sityvis individualuri mniSvneloba waSlilia, igi poeturi teqstidan
gamomdinare iZens mniSvnelobas. magaliTad, bodleris qvemoTmoyvanili splinis
mniSvneloba da dominanti tonaloba ukve naTeli xdeba leqsis xelmeored
gaazrebisas:
“roca dabali, mZime zeca, xufiviT adevs
vaebaSi myof, usaSvelo suls Sewuxebuls
da horizontiT, garemos rom sartyelad gasdevs,
ze gadmogvadens Rameze Sav dRes Seurvebuls,
ros dedamiwa nestis saknad gadaqceula,
sadac imedi, mofarTxale Ramuris msgavsi,
kedlebs exleba ususurad, midis eulad
da Tan mihyveba dampali xis mtveri da xavsi,
rodesac wvima gadmouSvebs Tavis nakadebs
gisosebiviT, udidesi cixis kedlebis
da sazizRari obobebi, Wmunvis gadamdeb,
tvinSi gviWimavs, uamrav qsels, TavgamodebiT,
zarebi uceb Setokdeba, daiwyebs rekvas,
zecas aswvdeba maTi gminva, mpobeli gulis.
ase oxraven da uxmoben jiutad zecas
usamSoblood darCenili mborgavi sulni.
katafalkebi umusikod, sajijgnad Cemda,
gadaseraven suls nel-nela: imedis gzneba
damarcxebuli inavleba. despoti sevda
Savi alamiT damimSvenebs dadrekil kefas.
(bodleri, LXXVIII splini)*
17
am poeturi teqstidan Wvivis poetis splini, romlis hipogramadac SeiZleba
miviCnioT adamianis Tandayolili wuxili siborotis arsebobis gamo, ramac
gamoxatuleba hpova araerT poetur teqstSi, magaliTad, verlenTan da
laforgTan imave saTauris mqone leqsebSi. oRond verlenTan splini sayvarel
qalTan ganSorebis SiSiT aris ganpirobebuli. verlenis poeturi teqstis
farglebSi splini yalibdeba sul sxva esTeturi mizniT, maSin, rodesac Jiul
laforgis splins igive daniSnuleba uCans, rac bodlerisas. verlenis mier
daxatuli feradovani samyaro azrs hkargavs sayvareli qalis gareSe.
laforgTan saxezea bodleruli gancda amqveyniuri amaoebisa:
«Tout m’ennuie aujourd’hui. J’écarte mon rideau. En haut ciel gris rayé d’une éternelle pluie. En bas la rue où dans une brume de suie Des ombres vont, glissant parmi les flaques d’eau. (Jules Laforgue, Spleen)
Sesabamisi bwkaredi qarTulad ase JRers:
yvelaferi Tavs mabezrebs dRes. vwev fardas.
maRla nacrisferi caa maradiuli wvimiT daserili.
dabla quCa, sadac Wvartlis nislSi
Crdilebi dadian, wylis gubeebs Soris.
rogorc Cans, splinis korelaciad aq |maradiuli wvimiT daserili ca da
Wvartlis nisli gvevlineba. splins ganapirobebs mowyenilobis gancda,
romelic semantikurad ikrebs Semdeg sityvebs: nacrisferi ca, wvimiT
daserili, Wvartlis nisli, talaxi, wylis gubeebi.
rac Seexeba bodlers, misi splinis pirveli wakiTxvisas TvalSi gvxvdeba,
rifateris terminiT Tu vityviT, “agramatikuloba”. ase magaliTad, dabali
zeca, romelic axuravs Sewuxebul suls, Rameze Savi dRe, Ramuris msgavsi
imedi, gisosebiviT wvimis nakadebi, oboba, romelic adamianebis tvinSi qsels
abams, katafalka, romelic seravs adamianis suls, xolo Savi alami amSvenebs
adamianis kefas. Cveulebriv enobriv situaciaSi msgavsi sityvaTSexamebebi
warmoudgenelia. magaliTad, aravin ityvis wvimis gisosebi gvawvimso, anda,
sulze zeca maxuravso, an kidev, imedi-igive Ramuraao, an katafalka sulSi
damidiso, da a. S. rasac ver vityviT Ppoetur teqstze. am SemTxvevaSi
referencia, anu sityvis, an frazis mniSvneloba yalibdeba poeturi teqstis
farglebSi da ara eqstralingvistur situaciaSi. ase gadadis mimezisi
semiozisSi. bodleris leqsSi poeturi konteqsti aris igive saTauris-
“splini” hiperbolizacia, rac mkafiod warmoaCens leqsis dominant tonalobas-
splinis gancdas. am azris CamoyalibebaSi monawileobs sityva cixis
semantikuri veli, romelic warmodgenilia sityvebiT: sakani, nesti, dampali xe,
gisosebi, ablabudeebi, Rameze Savi dRe, Ramura. agreTve sityva suli da masTan
dakavSirebuli semantikuri veli: oxvra, Sewuxebuli, moxetiale, ltolvili,
gminva. sruliad gasagebia am leqsis implicituri mxare, dedamiwa cixes hgavs,
xolo bodleriviT adamiani am cixeSi itanjeba, mas suli uwuxs, tvini stkiva.
dedamiwaze imedi ar arsebobs, irgvliv yvela godebaSia. mokled, Tu roman
iakobsons davesesxebiT, swored poeturi teqstis farglebSi warmoqmnili
referencia uwyobs xels verbaluri mesijis xelovnebis nimuSad gardaqmnas.
(Roman Jakobson, Essais de linguistique générale, P.1973, p..210) anu, verbaluri mesiji iZens
eqspresiul, anu poetur Rirebulebas. xolo iqidan gamomdinare, rom
lingvistika aris enobrivi struqturebis Semswavleli mecniereba, poetikac,
18
anu poeturi teqstebic, romlebic igive enobrivi struqturebiT operirebs,
lingvistikis ganuyofeli nawilia. poeturi teqstis erTerTi distinqciuri
niSani isaa, rom igi iyenebs uCveulo Sinaarsis mqone enobriv struqturebs.
magaliTad, bodlerisaTvis qali aris “Semodgomis lamazi ca, naTeli da
vardiferi” (bodleri, “saubari”)- “Vous êtes un beau ciel d’automne, clair et rose”, verlenisaTvis ki “rCeuli peizaJi”- “Votre âme est un paysage choisi (Verlaine “Clair de lune”), am SemTxvevaSi saxezea identuri metaforuli azrovneba ori didi poetis
mxridan. metaforebis gamoyeneba poetur teqstSi TiTqmis yovelTvis
TvalsaCinoa. Tumca, poeturi teqstis ganmarteba ufro niuansirebulia rolan
bartTan. igi erTmaneTisgan ansxvavebs klasikur da Tanamedrove poezias, misi
azriT, klasikuri leqsis hipograma aris prozauli teqsti, romelic poetikis
doneze ukve ornamentebiTaa damSvenebuli. (uCveulo sityvebis, ritmis da
riTmis gamoyeneba), xolo Tanamedrove poetur teqstSi sityvebi qmnian
formalur kontinuums, saidanac Wvivis inteleqtualuri da sentimentaluri
azrebi. (Roland Barthes- Le degré zéro de l’écriture, P, 1953 p.64). metic, misi azriT,
Tanamedrove poezia upirispirdeba klasikurs, maT Soris erTaderTi saerTo
aris mizani. erTi sityviT, rogorc iulia kristeva ityoda, poetur enaSi
revoluciaa momxdari. (La révolution du langage poétique, P.1974, p213). magram,
miuxedavad amisa, nebismieri poeturi teqsti mainc yovelTvis gamoirCeva
uCveulobiT prozauli teqstisgan. Tumca am uCveulobas mxolod uCveulo
Sinaarsis enobrivi struqturebi ar qmnian, uCveuloba SeiZleba gamovlindes
ritmiT, an riTmiT, rac ra Tqma unda Cveulebriv sakomunikacio enas ar
axasiaTebs. mag, Jak preveris leqsSi “dilis sauzme” uCveulo Sinaarsis
enobrivi struqturebi ar figurirebs, am teqstis poeturobas ganapirobebs
identuri gramatikuli formebi, romlebic mxolod warsul dros gamoxatavs,
oRond, prozisaTvis damaxasiaTebeli logikuri maerTeblebis gareSea
mocemuli, agreTve upunqtuaciobiT xasiaTdeba, rac aris am leqsis uCveulobis
niSani. anu, am leqsis implicituri azri Seyvarebuli qalis sevdaa, romelic
poeturi teqstis doneze monotonuri gramatikuli struqturebis gamoyenebiT
iqna proecirebuli:
“Il a mis le café dans la tasse Il a mis le lait dans la tasse de café Il a mis le sucre dans le café au lait Avec la petite cuillère il a tourné Il a bu le café au lait Et il a reposé la tasse sans me parler Il a allumé une cigarette Il a fait des ronds avec la fumée Il a mis des cendres dans le cendrier Sans me parler sans me regarder Il s’est levé il a mis son chapeau sur sa tête Il a mis son manteau de pluie Parce qu’il pleuvait Et il est parti sous la pluie Sans une parole Sans me regarder Et moi j’ai pris ma tête dans ma main Et j’ai pleuré ” (Jacques Prévert, Le déjeuner du matin) “yava Cayara finjanSi
rZe daamata yavas
Saqari rZian yavas
19
kovziTac mouria
mere dalia yava
xma ar gamca finjani dadga
sigarets moukida
rgolebi gauSva
saferfleSi Caaferfla
xma ar gamca zed ar Semomxeda
adga Tavze daixura
sawvimari Caicva
wvimda da imitom
da wavida
xma ar gamca zed ar Semomxeda
me ki Tavi xelebSi Cavrge
da vitire” *
poeturi teqstis Taviseburebas sityvebis formaluri kontinuumis
arsebobis SemTxvevaSi SeiZleba qmnides mxolod uCveulo Sinaarsis
struqturebi da ritmi. magaliTad moviyvanT Jiul supervielis “wvimis wveTis”
fragments,
“Je cherche une goutte de pluie Qui vient de tomber dans la mer. Dans sa rapide verticale Elle luisait plus que les autres...” (Jules Supervielle, “La goutte de pluie”) “wvimis wveTs veZeb, zRvaSi Cavardnils.
is ecemoda yvelaze swrafad,
yvelaze metad iyo brWyviala.” *
leqsi frangulad warmodgenilia 8 marcvliani metriT. (qarTulad igi
gadmovida 10 marcvliani metriT), magram klasikuri leqsisgan gansxvavebiT mas
ar axasiaTebs riTmebi. anu, poeturi teqsti iqmneba mxolod da mxolod ritmis
meSveobiT. Tumca mainc ver vityviT, rom leqsisTvis damaxasiaTebeli
uCveuloba mxolod ritmiT aris warmodgenili. sruliad bunebrivi enobrivi
struqturebiT uCveulo referenciaa Seqmnili. poeti eZebs wvimis wveTs,
romelic zRvaSi Cavarda, igi swrafad Cavarda, magram sxvebze metad
bzinvarebda. anu poeti eZebs yvelaze lamazs da gamorCeuls, e.i. silamazes,
romelic efemerulia, uswrafesad qreba. poeti ki eZebs zRvis marilian wyalSi
gamqral wvimis wveTs, romelic ukve aRar arsebobs, anu is eZebs silamazes,
romelic efemerulia da amave dros eZebs SeuZlebels, radgan ukve gamqrals
veRar ipovi. SeiZleba ganvazogadoT da vTqvaT, rom poeturi teqstis
esTetikuri mizani, silamazesTan erTad, SeuZleblis Ziebaa, radgan mas
xelmisawvdomi sagnebi da movlenebi ar ainteresebs. poeturi teqsti
SeuZleblis survils gamoxatavs da misgan wamosuli mesijis Taviseburebac
swored esaa, gauziaros mkiTxvels is uCveulo, Tundac Cveulebriv viTarebaSi
SeuZlebeli SegrZnebebi da azrebi, rac bunebriv situaciaSi ar iqmneba, da
rac, mxolod poeturi teqstis farglebSi SeiZleba aRmocendes. xolo
zogadad, SeiZleba iTqvas, rom poeturi teqstisTvis damaxasiaTebeli
SedarebiT mudmivi komponenti aris metri, romelic axasiaTebs nebismier leqss,
rogorc klasikurs ise Tanamedroves. Tumca, ar unda dagvaviwydes, rom
arsebobs TeTri leqsebi da leqsebi prozad, romlebSic metri aRar aris
daculi, magram samagierod wina planzea wamoweuli uCveulo Sinaarsis
enobrivi struqturebi. A
amrigad, Cveni kvlevis sagani iyo rogorc klasikuri, ise Tanamedrove
poeturi teqstebis nimuSebi. amjerad interesis miRmaa darCenili TeTri
20
leqsebi da leqsebi prozad. ganxiluli iqna myari formis leqsebi, (sonetebi,
klasikuri leqsebi ritmiT da riTmebiT da erTi ver libri). gaanalizebuli
masalidan Cans, rom poeturi teqsti diskursuli teqstisgan imiT gansxvavdeba,
rom uCveulo referenciis matarebelia. rogorc cnobilia, poeturi teqstis
orgvari tipi arsebobs: klasikuri da Tanamedrove. klasikuri poeturi teqsti
diskursulisgan gansxvavdeba mravali maxasiaTebeliT: igi iyenebs metrs, ritms,
sxvadasxva saxis riTmebs da rac mTavaria, umTavresad, sityvaTa uCveulo
kombinaciebs. rac Seexeba Tanamedrove poetur teqsts, igi iSviaTad mimarTavs
riTmebs, uCveulo Sinaarsis struqturebs da TiTqmis yovelTvis eyrdnoba
ritms. Tumca, zogierT poetur teqstSi CamoTvlili komponentebidan TiTqmis
yvela SeiZleba gaqres. (mag. TeTr leqsSi). anu, yvela es ganmasxvavebeli niSani
Tu waiSala, poeturi teqstic gaqreba? aramc da aramc, radgan poetur teqstSi
yalibdeba referencia romelic teqstis esTetikuri miznidan gamomdinareobs.
xolo, nebismieri tipis poeturi teqstis CarCoebSi Camoyalibebuli referencia,
roman iakobsonisa ar iyos, xels uwyobs Cveulebrivi verbaluri mesijis
xelovnebis nimuSad gadaqcevas.
• teqstSi gamoyenebuli yvela Targmani ekuTvnis sibila gelaZes
l i t e r a t u r a
L i t e r a t u r e Л и т е р а т у р а
1. Michael Riffaterre in:Littérature et réalité, L’illusion référentielle, P, 1982 2. Roman Jakobson, Essais de linguistique générale, P.1973, 3. Roland Barthes- Le degré zéro de l’écriture, P,1953 4. Julia Kristeva La révolution du langage poétique,P.1974 5. Charles Baudelaire Les fleurs du mal, P. 2000 6. Paul Verlaine Les fêtes galantes, P. 1980 7. La poésie depuis Baudelaire, P, 1995 8. Dictionnaire de la linguistique, P. 2001
21
reziume
poeturi teqstis Tavisebureba
sibila gelaZe
statia exeba poeturi teqstis (rogorc klasikuris, aseve Tanamedroves)
Taviseburebebs. am mizniT, ganxilulia bodleris, laforgis, supervielis,
preveris poeziis zogierTi nimuSi. gaanalizebulia poeturi teqstis mizani da
is saSualebebi (uCveulo Sinaarsis struqturebi, ritmi, metri, riTmebi),
romlebic am miznis ganxorcielebas emsaxureba. nebismieri poeturi teqstis
mTavar maxasiaTeblad miCneulia is uCveulo referencia, romelic swored
poeturi teqstis CarCoebSi yalibdeba da ris Sedegadac Cveulebrivi
verbaluri mesiji xelovnebis rangSi adis.
SUMMARY
Peculiarity of poetic text
Sibila Geladze
The article deals with the peculiarities of a poetic text (both classic and modern) based on some poetic works by Baudelaire, Laforgue, Supervielle, Prévert. The goal of the poetic text is being analyzed, as well as the means (structures with extraordinary content, rhythm, meter, rhyme) for achieving the goal. The key feature of any poetic text is an amazing reference that is being developed within the frame of a poetic text, as a result of which a common verbal message turns into an artistic model.
РЕЗЮМЕ
Свойство поетического текста
Сибила Геладзе
В данной статъе рассматриваются особенности поэтического тeкста (классического и современного). В этой связи анализируются некоторые стихотворения французских поэтов Бодлера, Лафорга, Сюпервиеля, Превера. Выделяется целъ поэтического тeкста и средcтва (структуры необычного значения, ритм, рифмы), при помощи которых дoстигается эта цель. Главным признаком поэтического тeкста считается та необычная референция, которая формируется в рамках этого самого тeкста и в резулътате которого обыкнoвенный вербалъный мeссидж приобретает эстетический характер.
22
`vefxistyaosnis~ arsi da misi prologisa da epilogis ganxilva
levan izoria
iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis humanitaruli fakultetis II kursis magistranti
`vefxistyaosani” Sedgeba sami nawilisagan: prologi (Sesavali-winasityva)-
sakuTriv poema (Txroba, ambavi) da epilogi (dasasruli-bolosityva). prologs
gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba `vefxistyaosnis” mravali saWirboroto
sakiTxis gasarkvevad. `vefxistyaosnis” prologi miCneulia nawarmoebis
saukeTeso nawilad. poemis prologis Sesaxeb brwyinvale mecnieri niko mari
werda: `musikalobis, stilis simkvrivis, Tu azris gamomsaxvelobis mxriv
prologi SoTas kalmis saukeTeso qmnilebaa.” prologi agebulia garkveuli
struqturuli principis mixedviT. poeti Tavdapirvelad qebiT mimarTavs
zeciur, RvTaebriv Zalas (`romelman Seqmna samyaro ZaliTamiT ZlieriTa~) da
Semweobas sTxovs mas (`he, RmerTo erTo...”). Semdeg ki mokrZalebiT ixseniebs
`ZlierTa ama qveynisaTa” - mefe-patronebs da saubars agrZelebs Tavis Tavsa da
SemoqmedebiT gulisTqmaze; gvacnobs Tavis Sexedulebebs poeziasa (Sairoba) da
siyvarulze (mijnuroba).
prologi organulad ukavSirdeba poemis TxrobiT nawils.
`vefxistyaosnis” prologis sidiade gansazRvra iman, rom prologi naTlad
gamoxatavs `vefxistyaosnis” suls, mis ideur-mxatvrul sidiades. prologi
“vefxistyaosnis” ideaTa samyaros Sesavalia. `vefxistyaosnis” prologi, ara
marto am nawarmoebis mSvenebaa, aramed igi qarTuli poeziis sworupovari
Sedevri gaxlavT. `vefxistyaosnis” prologis meSvide da merve strofebiT
avtori gvacnobs Tavis vinaobas:
`me rusTveli, xelobiTa viqm saqmesa ama dari...
davje, rusTvelman gavleqse, misTvis gul-laxvar sobili”.
amgvarad, `vefxistyaosnis” avtoria rusTveli. an ufro gavrcelebuli
formiT, rom “vTqvaT” rusTaveli. ra Tqma unda, ufro, swori formaa
rusTveli-ase uwodebs Tavis Tavs avtori (forma rusTaveli pirvelad SemoiRo
anton kaTalikosma XVIII saukuneSi).
zogi literaturuli wyaro, gansakuTrebiT ki xalxuri gadmocemebi,
rusTvels mesxad an javaxad miiCnevs. `vefxistyaosnis” epilogSi vkiTxulobT:
`gasrulda maTi ambavi viTa sizmari Ramisa.
gardaxdes, gavles sofeli, naxeT simuxTle Jamisa!
vis grZlad hgonia, misTvisca aris erTisa wamisa.
da vwer vinme mesxi meleqse me rusTvelisad amisa.” [1665]
amis mixedviT bevri fiqrobs, rom rusTveli iyo mesxi magram
zemomoyvanili teqstis avtori ambobs, rom igi wers “rusTvelisad amisa,” e.i.
rusTvelis mixedviT, mis msgavsad (anu rusTvelis wabaZviT). maSasadame, mesxi
meleqse rusTveli ki ar gaxlavT, aramed misi mimbaZveli amas isic mowmobs,
rom `vefxistyaosani” alogikurad sruldeba. rusTvelis mimbaZveli poemis
gmirebis Sesaxeb ambobs, rom maT daasrules amqveyniuri cxovreba. arada
rogorc viciT, `vefxistyaosanis” ambavi sazeimo apoTeoziT sruldeba.
gamarjvebuli Wabukebi namdvil socialur samarTlianobasa da bednier
cxovrebas amyareben TavianT samefoebSi:
`obol-qvrivni daamdidrnes da glaxakni ar iTxovdes;
avis mqmnelni daaSines, kravni cxvarTa ver uwovdes;
Sigan maTTa sabrZanisTa Txa da mgeli erTad sZovdes.”
23
mesxi meleqse ki poemis gmirebs gardacvlilebad warmogvidgens, ra Tqma
unda, rom iseTi didi poeti, rogoric rusTveli iyo, nawarmoebs ase
alogikurad ar daasrulebda. mesxi meleqse rusTvelis-skolis poetia, magram
igi ar gaxlavT rusTveli; ra Tqma unda, Teoriulad savsebiT SesaZlebelia
rusTveli mesxi yofiliyo, miT ufro, rom `vefxistyaosani” mesxeTSi Zalze
popularuli yofila da iq am poemis wambaZveli da gamgrZelebelic
gamoCenila. rodis da romel wlebs Soris aris dawerili `vefxistyaosani?” am
kiTxvaze pasuxis misaRebad poemis mesame strofi unda ganvixiloT:
`vis hSvenis, lomsa, xmareba Subisa, far-SimSeris,
mefisa mzisa Tamarisa, Rawv-badaxS, Tma-giSerisa,
mas, ara vici Sevhkadro Sesxma xotbisa, Serisa,
da misT mWvretelTa yandisa mirTma xams marT, mi Serisa.”
Sinaarsidan Cans, rom am strofiT rusTveli aqebs or pirs: Tamar mefesa
da mis loms. sityva lomi aq metaforulad niSnavs falavans, gmirs, rainds.
rasakvirvelia, Tamaris lomi SeiZleba iyos mxolod Tamaris meuRle epilogSi
igi ukve naxsenebia sakuTari saxeliT. cxadia, rom “vefxistyaosani” dawerilia
Tamarisa da daviTis zeobis dros 1189-1207 wlebs Sua. (1189 wels Tamari
daqorwinda daviT soslanze, xolo 1207 wels daviTi gardaicvala)
danamdvilebiT SeiZleba iTqvas, rom `vefxistyaosani” rusTvelis erTaderTi
nawarmoebi ar yofila amis Sesaxeb miniSnebuli gaxlavT prologis teqstSi:
`Cemi aw caniT yovelman mas vaqeb vinca miqia.”
am sityvebiT rusTveli gvamcnobs, rom igi aqebs imas vinc winaTac uqia.
maSasadame, `vefxistyaosani” ar aris misi avtoris SemoqmedebiTi saqmianobis
pirveli nayofi.
rusTveli gvimxels Tu vin aris misi STagonebis wyaro; ra iyo misi
mamoZravebeli Zala am poemis Seqmnisas; da ras ganicdida Tavad igi am
pirovnebisadmi. dasasabuTeblad moviyvanT `vefxistyaosnis” or strofs-meoTxe
strofSi rusTveli wers:
`Tamars vaqebdeT mefesa sisxlisa creml-daTxeuli,
vTqveni qebani visni me ar-avad gamorCeuli.
melnad vixmare giSris tba da kalmad me na rxeuli,
da vinca isminos, daesvas laxvari gulsa xeuli.”
anu avtori cxadad gvicxadebs, rom nawarmoebi miZRnilia Tamar mefisadmi.
rusTvelis grZnobebi Tamar mefisadmi ki mJRavndeba prologis merve strofSi:
`me rusTveli xelobiTa, viqm saqmesa ama dari:
vis hmorCilobs jari spaTa, misTvis vxelob,
misTvis mkvdari; davuZlurdi, mijnurTaTvis kvla
wamali arsiT ari, da anu momces gankurneba, anu
miwa me samari.”
Tamar mefis mefobis Jams jari emorCileboda Tamar mefes da aqedan
gamomdinare, am amaRelvebel sityvebSi avtori Tamar mefes gulisxmobs da
masSi gamJRavnebulia rusTvelis siyvaruli Tamarisadni.
prologis mecxre strofSi rusTveli saubrobs Tavisi poemis wyaroze: “ese
ambavi sparsuli qarTulad naTargmanebi, viT margaliti oboli xeli-xel
sagogmanebi, vpove da leqsad gardavTvi saqme vqmen saWoWmanebi.” am SemTxvevaSi
rusTveli iyenebs Sua saukuneebis msoflio literaturaSi farTod
gavrcelebul siuJeturi SeniRbvis anu siuJetis xelovnurad gaucxoebisa, Tu
gaucnaurebis xerxs. amas rusTveli Segnebulad da gegmaSewonilad akeTebs.
SeniRbvis aucilebloba gamowveuli iyo “vefxistyaosanSi” asaxuli ambis
gamWvirvale istoriuli asociaciebiT da poemaSi gatarebuli socialur-
politikuri da sarwmunoebriv-filosofiur SexedulebaTa radikalizmiT;
amitomac rusTvelma misi poemis wyarod gamoacxada `sparsuli ambavi” da
24
moqmedeba gaSala uzarmazar geografiul arealSi (arabeTSi, indoeTSi,
xataeTsa da gamonagon qveynebSi-mulRazanzareTSi, gulanSaroSi, qajeTSi...) da
Sesaferisadve ucxouri saxeli Searqva zogierT personaJs zogierTs mainc
qarTuli saxelwodeba SeunarCuna (TinaTini tarieli...) prologSive rusTaveli
asaxelebs da axasiaTebs moSaireTa ramdenime kategorias. rogorc irkveva,
maSin XII-saukuneSi qarTuli poezia metad mdidari da mravalferovani yofila
rogorc Sinaarsobrivad, aseve Janrobrivad,
Tavad rusTveli upiratesobas aniWebs epikur Janrs (`moSaire ara hqvian, versa
ityvis vinca grZelad”) Sairobis Teorias enacvleba mijnurobis Teoria.
rusTveli ganixilavs mijnurobis sxvadasxva saxeobas: da dasZens - namdvili
mijnuroba poeziis sagani da poeturi STagonebis wyaroao.
rusTvels sZuls mijnurobis vulgaruli formebi; romelic emyareba
SiSvel vnebaTa Relvas, usulgulo xorciel wadils da marto sqesobrivi
JiniT xasiaTdeba. aseTi `siyvarulis” Sesaxeb rusTveli wers:
“xams mijnuri xanieri, ar meZavi, bilwi, mruSi,
ra mohSordes moyvaresa, gaamravlos sulTqma uSi,
guli erTsa daajeros, kuSti mihxvdes, Tunda quSi;
da mZuls ugulod siyvaruli, xvevna, kocna, mtlaSa-mtluSi.” [25]
poeti umReris Tavisufal, maRalzneobriv da WeSmarit siyvaruls. rusTveli
siyvaruls adamianis amamaRlebel da damamSvenebel grZnobad miiCnevs
(siyvaruli agvamaRlebs): rusTvelma prologSive gamokveTa idealuri mijnuris
saxe, romelsac poemaSi mxatvrulad Seasxa xorci:
`mijnursa Tvalad siturfe hmarTebs, marT viTa mzeoba
sibrZne, simdidre, siuxve, siyme da mocaleoba, ena, goneba,
daTmoba, mZleTa mebrZolTa mZleoba. da visca es srulad
ara sWirs, aklia mijnurT zneoba.” [23]
mijnurobis am Tvisebebs gamoxataven poemis gmirebi (tarieli avTandili
TinaTini).
ase bunebrivad da organulad erwymis prologi rusTvelis poetur ambavs.
`vefxistyaosani” upirveles yovlisa aris Tavisufali da mgznebare
siyvarulis himni. rusTveli ambobs “siyvaruli aRgvamaRlebs, viT eJvanni amas
JReren.” [791,3] es amamaRlebelisiyvaruli `vefxistyaosnis” personaJTa
(nestanisa da tarielis, TinaTinisa da avTandilis) zneobrivi cxovrebis
masuldgmulebeli wyaroa. igi azrs aZlevs maT cxovrebas da gmirobisa da
simamacis stimuli xdeba. nestan-darejani mijnurobisgan gaxelebul tariels
afrTxilebda:
`bediTi bneda, sikvdili ra mijnuroba ggonia?
sjobs sayvarelsa uCvene saqmeni sagmironia.” [377,1-2]
rusTveli Tanamimdevrulad aviTarebs urTierT-siyvarulze dafuZnebul
Zaldautanebel meuRleobis ideas. poemaSi asaxulma siyvarulis gareSe
daqorwinebis mcdelobam didi tragedia gamoiwvia. (tarielma udanaSaulo
sasiZo mokla: nestan-darejani gadahkarges).
farsadan mefe da dedofali brma da yru unda yofiliyvnen, rom ar
daenaxaT da ar gaegoT nestanisa da tarielis mijnurobis ambavi. maT ki
nestanis saqmrod xvarazmSahis Zis zedsiZed moyvana gadawyvites da
dasturisaTvis sagangebo saxelmwifo TaTbiric moiwvies. am TaTbirze
tarielic miiwvies. misi mdgomareoba aRemateboda yvelanair adamianur
sasjels. aRmzdelisa da patronisadmi pativiscemis grZnoba mas TavSekavebas
avaldebulebda. farsadanma ar dazoga, arc Svilobili da arc RviZli Svili;
angariSi ar gauwia qal-vaJis siyvaruls. mas TiTqos maRali saxelmwifoebrivi
interesebi amoZravebda:
`aw qalisa CvenisaTvis qmari gvinda sad movnaxoT,
25
rome mivsceT taxti Cveni, saxed Cvenad gamovsaxoT,
samefosa vapatronoT, saxelmwifo SevinaxoT, ar amovwydeT,
mterTa CvenTa xrmali CvenTvis ar vamaxoT.”[509]
farsadan mefe dromoWmul Tvalsazrisze idga, roca qals ar ekiTxeboda
misi sve-bedis saqme. Sua saukuneebSi yvelgan, maT Soris saqarTveloSic,
qalisaTvis saqmros arCeva mSoblebis prerogativas warmoadgenda. farsadani
nestanis gaTxovebis sakiTxs xelsayreli politikuri garigebisaTvis iyenebda.
misi azriT xvarazmeli siZis saxiT, igi Zlier mokavSires, mfarvels, taxtis
faqtobriv memkvidres da qveynis momaval suveren meufes SeiZenda. am
SemTxvevaSi ra mniSvneloba unda hqonoda nestanisa da tarielis grZnobebs.
garda amisa, farsadan mefe nestanTan da tarielTan sxva aspeqtSic ar
aris marTali saqme isaa, rom erT dros farsadanma iSvila tarieli, taxtis
memkvidred gamoacxada da samefod dauwyo aRzrda. rodesac nestani
wamoizarda, mamam TiTqos misi gamefeba ganizraxa, tarieli ki mSoblebs
daubruna. amrigad, indoeTis taxti kanoniT an nestans ekuTvnoda (rogorc
mefis RviZl Svils), an tariels (rogorc mefis Camomavals da samefod
aRzrdil Svilobils). farsadanma mefuri sityva gatexa, nestani taxtze ar
aiyvana tariels ki CamoarTva memkvidris uflebebi. indoeTis taxts axla
gadamTieli xvarazmSahis Svils sTavazobda. am saarakod usamarTlo da ugulo
qcevam Caadenina saerTod mSvidsa da uwyinar, mSoblebis moyvarul nestans
urCoba.
rusTvelma dagmo aRniSnuli Tvalsazrisi qalis gaTxovebis sakiTxSi da
amxila am Tvalsazrisis mankiereba. rusTveli Tavisi `vefxistyaosniT” iseT
Sexedulebas icavs, rac im droisaTvis “gaugonar ambavs” warmoadgenda.
farsadanis msgavs SemTxvevaSi sxvagvarad moiqca mefe rostevani. arc mas
hyavda memkvidre vaJiSvili, magram adreve taxtze aiyvana da gaamefa misi
erTaderTi asuli TinaTini. vazirebma moiwones mefis arCevani da dasZines:
`Tumca qalia xelmwifed marT RmrTisa danabadia,
ar gaTnevT, icis mefoba, uTqvenod gviTqvams kvla dia;
SuqTa misTaebr saqmeca misi mzebr ganacxadia.
lekvi lomisa sworia, Zu iyos, Tunda xvadia.”[39]
arabeTSi gaxelmwifda qali, rodesac rostevanma TinaTinisa da
avTandilis siyvarulis ambavi gaigo gaixara da daloca qal-vaJis daqorwineba.
oRond rostevanma mtkiced gansazRvra maTi ufleba-movaleobebi:
`me siZesa avTandilis ukeTessa vhpoveb vera,
TviT mefoba qalsa Cemsa mivec aqvs da mas efera.”[1526,1-2]
anu gaTxovebis Semdegac TinaTini unda yofiliyo taxtis kanonieri
mpyrobeli, qveynis uzenaesi mbrZanebeli; xolo meuRle mefe-qals eyoleboda
saimedo mrCevel-moamaged erTgvarad Tana-mefed.
arabeTSi da indoeTSi ganviTarebuli movlenebi erTi SexedviT,
erTimeores hgavs, magram rusTveli amas Segnebulad sCadis. gansxvaveba am or
qveynebs Soris mefis gadawyvetilebaSia. orivegan erTi da igive situaciaa,
magram rostevanma mefed gazarda TinaTini da gaamefa. farsadanma ki es ver
gabeda.
SoTa rusTveli mxatvruli eniT principulad icavs qalis gamefebis
kanonzomierebisa da gonivrulobis ideas. qalis gaxelmwifebis SesaZleblobas
SoTa rusTvelma gamouZebna brwyinvale poeturi formula: `lekvi lomisa
sworia,
Zu iyos Tunda xvadia.” am aforizmiT rusTvelma daasabuTa `qal-ufliswulis
mamakac-ufliswulTa Tanasworobis Tvalsazrisi.”
rusTveluri siyvarulis istoria poemaSi ori siuJeturi xaziTaa
gadmocemuli. Tavdapirvelad vxvdebiT arabeTSi, sadac brZenma rostevanma
26
dauSva precedenti da qali gaamefa. es aris idealuri saxelmwifo magram
gamoCnda `ucxo moyme”, romelsac Tavidan RvTis sasjelad miiCnevs rostevani.
sabolood aRmoCnda, rom piriqiT, tarielis istoria da indoeTSi
datrialebuli tragedia kidev erTxel adasturebs, rom man swori
gadawyvetileba miiRo.
qalis mamakacTan Tanasworuflebianobis dasasabuTeblad rusTveli ar
dasjerebia aforizms `lekvi lomisa sworia, Zu iyos Tunda xvadia.” man Tavisi
mosazrebis dasasabuTeblad `vefxistyaosanSi” Seqmna da erTmaneTs
daupirispira rostevani da farsadani. igi mTeli guliTa da suliT rostevanis
mxaresaa, mkiTxvels poeturad umtkicebs rostevanis nabijis gonivrulobas,
kvers ukravs rostevanis sibrZnesa da keTilSobilebas. ase axasiaTebinebs
avTandils Tavis mwyalobel patronsa da momaval simamrs:
`patroni Cemi gamzrdeli, RmrTisagan didad cxoveli,
mSobluri, tkbili, mowyale, ca wyalobisa mToveli.” [857,1-2]
farsadanma ver SeZlo, rom gamoeCina mefuri Wkua taxtis memkvidris
SerCevis sakiTxSi. man ver gamoavlina adamianuri sulgrZeloba da mSobliuri
gulkeTiloba. nestans Tavisi zneobrivi da gonebrivi TvisebebiT savsebiT
Seefereboda mefuri pativi; farsadanma ki ara Tu ar gaamefa misi yovlad
Rirseuli asuli, aramed mis grZnobebze Zaldatanebasac ar moerida. rusTveli
grandiozuli poeturi xmiT ilaSqrebs qalis grZnobebze Zaldatanebis
winaaRmdeg. rusTveli moiTxovs qalis sazogadoebrivad da moralurad
emansipacias, garkveul pirobebSi politikur sarbielzedac ki mamakacTan
uflebrivad gaTanasworebas.
SoTa rusTveli qals miiCnevs srulyofil adamianad amiT rusTvelma
daarRvia muslimanur aRmosavleTSi. kerZod ki aRmosavlur poeziaSi
gabatonebuli Sexeduleba qalis moralur-inteleqtualuri SezRudulobis
Sesaxeb. [amaSi dasarwmuneblad SegviZlia vixiloT sparsuli “visramiani”]
rusTvelma “vefxistyaosanSi” Seqmna zneobrivad da gonebrivad srulyofili
qali personaJebi. ara marto sazogadoebis maRali wridan, aramed man Seqmna
dabali socialuri wridan gamosuli asmaTis uzomod mimzidveli, moralurad
spetaki saxe. SoTa rusTveli “vefxistyaosniT’’ cxadyofs, rom qali mamakacis
msgavsad srulyofili adamiania. am debulebas `vefxistyaosanSi” universaluri
mniSvneloba eniWeba. imitom, rom Sua saukuneebSi ase amaRlebulad aravis
umReria qalis Rirsebaze.
saqarTveloSi qalis pativiscemis didi tradicia arsebobda Zveli
droidan moyolebuli. da es arc qarTuli mwerlobisTvis iyo ucxo. jer kidev
V saukeneSi Seqmna iakob xucesma qalis zneobrivi, sulieri, da gonebrivi saxe.
amas garda, saqarTveloSi samoqalaqo Tu politikuri sarbielidan qalebi
mokveTilni ar iyvnen. gavixsenoT Tundac Tamar mefis Tanamedrove
mandilosnebis xvaSaqi coqalisa da kravai jayelis mniSvnelovani
sazogadoebrivi roli.
qalis pativiscemis am erovnul tradiciasac emyareba SoTa rusTveli.
garda amisa, arabeTis samefo Cveni istoriis “oqros xanas” mogvagonebs
TinaTinisa da avTandilis istoria istoriul paralels Tamar mefesa da misi
Tanamefis daviT soslaniSi poulobs.
nestan-darejanis ZaldatanebiTi gaTxovebis da xvarazmeli ufliswulis
mefed dasmis mcdeloba ki giorgi rusis epizods ukavSirdeba. ase gamoepasuxa
rusTveli qalis gamefebis precedents da bolomde daicva es pozicia.
27
l i t e r a t u r a
L i t e r a t u r e Л и т е р а т у р а
1. SoTa rusTaveli, `vefxistyaosani”, Tb, 1992.
2. elguja xinTibiZe, `vefxistyaosnis siyvaruli”, Tb, 2005.
3. giorgi nadiraZe, `rusTvelis esTetika”, Tb, 1958.
4. aleqsandre baramiZe, `narkvevebi qarTuli literaturis istoriidan~, t. I.
Tb, 1945.
5. aleqsandre baramiZe, `narkvevebi qarTuli literaturis istoriidan~, t.
III. Tb, 1952.
6. `SoTa rusTvelis saiubileo krebuli” Tb, 1966.
7. timoTe gabaSvili, `mimosvla~, Txz. Tb, 1956.
8. `wyobilsityvaoba”, platon ioselianis gamomcemloba, Tb, 1853.
reziume
`vefxistyaosnis~ arsi da misi prologisa da epilogis ganxilva
levan izoria
winamdebare naSromSi ganxilulia `vefxistyaosanTan~ da mis avtorTan
dakavSirebuli zogierTi saintereso sakiTxi. ganmartebulia `vefxistyaosnis~
daniSnuleba da misi wvlili msoflio literaturis ganviTarebaSi. amasTan da
sxva mniSvnelovan sakiTxebTan dakavSirebiT avtori imedovnebs, rom aRniSnuli
naSromi saintereso iqneba mkiTxvelTa farTo wrisaTvis.
SUMMARY
The essence of “The Knight in the Panther’s Skin” and discussion of its prologue and epilogue
Levan Izoria
In the work “A little about “The Knight in the Panther’s Skin” and about Shota Rustaveli” there
is discussed “The Knight in the Panther’s Skin” and not one of the interesting issues of it. There is explained the broad assignment of “The Knight in the Panther’s Skin” and its role in the development of World Literature. Due to this and the other important issues the author hopes that the above-mentioned work will be interesting for the broad groups of readers.
28
РЕЗЮМЕ
Суть «Витязя в тигровой шкуре» и рассмотрение его пролога и эпилога
Леван Изория
В труде «Немного о «Витязе в тигровой шкуре» и Шота Руставели». Рассмотрен «Витязь в
тигровой шкуре» и входящие в него некоторые интересные вопросы. Разъяснены широкое назначение «Витязя в тигровой шкуре» и его роль в развитии мировой литературы. В связи с этими и другими значительными вопросами, автор надеется, что предлежащий труд будет интересен для широкого круга читателей.
29
Psazogadoebrivi urTierTobebi (PR) da brendingi
eldar pirmisaSvili
saqarTvelos teqikuri universitetis sazogadoebasTan urTierTobis doqtoranti
Tanamedrove ekonomikis, piaris da reklamis literaturaSi sul ufro
xSiraT vxvdebiT iseT gansazRvrebebs, rogoric aris brendi da brendingi.
Tumca qarTul literaturaSi Zalian mwiri informaciaa brendis Seqmnisa da
misi praqtikaSi gamoyenebis Sesaxeb.
dResdReobiT axali warmatebuli brendis Seqmna TandaTanobiT rTuldeba,
radgan yoveldRe izrdeba brendebis raodenoba, icvleba da ixveweba
momxmareblebis gemovneba da moTxovnebi. aseve komunikaciis sxvadasxva axali
saSualebebi Cndeba. Tumca mainc aqtualuria axali brendis Seqmna da misi
popularizacia.
produqtebi, romlebsac QHhqondaT Tavisi forma saxeli da etikeTi
aswleulebis winaTc arsebobdnem, magram brendi ocdameerTe saukuneSi
gamoCnda amerikis SeerTebul StatebSi rodesac industrializaciam ganicada
didi ganviTareba. rodesac warmoebisTvis mniSvnelovani gaxda produqtebis
gafarToveba, individualuri poziciis dakaveba, rodesac mniSvnelovani gaxda
momxmarebelxe arapirdapiri, da pirdapiri zemoqmedeba logos, feris da
kompaniis Rirebulebis da imijis meSveobiT. adgilobrivi qarxnebi cdilobdnen
gaefarTovebinaT produqtebis gayidva da ufro masiuri gaexadaT warmoeba.
daiwyo bazris Seswavla da lokaluri produqtebis gafarToveba, Camoyalibda
brend strategia.
momxmareblis Rirebulebebze da maxasiaTeblebze Seqmnili pirveli
produqti iyo Uncle Benn’s Rice (biZia benis brinji).
1940 – ian wlebSi mwarmoeblebma daiwyes gzebis Zzieba Tu rogor
viTardeba momxmarebels da brends Soris, socialuri, fsiqologiuri da
anTropologiuri grZnobebi da urTierTobebi. Semdeg mwarmoeblebma TavianTi
produqtebi daukavSires iseT maxasiaTeblebs rogoris aris: saWiroeba,
garToba, simdidre. am maxasiaTeblebs brendebs uqmnis piar specialisti. es iyo
is brendis praqtika, rasac momxmarebeli aqcevs yuradRebas produqtis yidvis
dros.
1988 wels amerikelma mwarmoebelma filip morisma aRiara, rom rasac misi
kompania awarmoebda iyo brendi.
da maic ra aris brendi ?
brendi aris saxelis, sityvis, simbolos da dizainis erToblioba, romelic
axasiaTebs garkveul produqts da mas sxva produqtebisgan gamoarCevs.
brendi es aris savaWro niSans damatebuli Rirebulebebi.
brendi es aris Pproduqtsa da momxmarebels Soris gadebuli xidi. xolo am
xidis gamagrebas xels uwyofs piari.
savaWro niSani es aris saqoneli an momsaxureba, romelic akmayoffilebs
garkveul fiziologiur, inteleqtualur da fsiqologiur moTxovnilebebs, is
aiolebs arCevanis gakeTebas sxva msgavs analogiur saqonels Soris.
brendi aris individualuri Rirebuleba, romelic axasiaTebs produqts.
brendingi aris marketinguli da mmarTvelobiTi teqnologia, romelic
warmoadgens normaTa sistemas Tu rogor iqmneba savaWro marka. brendingi qmnis
30
arxebs imisTvis, rom optimalurad miawodos savaWro marka momxmaeblebs aseve
marTavs mis ganviTarebas. piari exmareba brends miitanos misi Rirebulebebi
sazogadoebasTan da mediasTan
brendis SeqmnaSi aqtiuri roli ukavia marketingis da piaris specialistebs,
radgan marketindi qmnis produqts, adgens fass, ikvlevs gasayid bazars da
promouSens ukeTebs brends. xolo piar specialisti akeTebs Semdeg samuSaos:
• aanalizebs kulturas sadac axalma brendma unda daiwyos muSaoba.
• ikvlevs bazris mimarTulebebs, da zogadad xalxs.
• ikvlevs kompaniis rols komerciul SesaZleblobebSi.
• adgens samizne jguebs.
• imuSavebs grZelvadian brend strategiebs da qmnis brendis dadebiT
imijs.
• imuSavebs marketingis da reklanis menejerTan erTad sakomunikacio
strategies.
• cdilobs kreativiT datvirTos brendi.
• qmnis da marTavs kompaniis repuracias.
brendi exeba adamianis, rogorc gonebas ise mis guls, es mis
individualurobaze metyvelebs. piari aqtualizebas ukeTeba brendis
individualurobas. individualuroba – es brendis vizualuri da
verbaluri gamoxatulebaa. individualuri brendi es gaxlavT yvelaze
mokle, swrafi da efeqturi forma komunikaciisa. adamians SeuZlia igi
dainaxos, Seexos, moisminos.
brendis cnonadobas xesluwyobs misi vizualuri mxare aseve
damaxsovrebas kargad uwyobsxels brendis feri. radgan adamianis goneba
ufo advilad imaxsovrebs brendis formas, vidre amaTuim sityvas. aqedan
gamomdinare, originaluri formis Seqmna individualurobisTvis Zalian
seriozuli davalebaa.Ddamaxsovrebis sistemaSi fers meore adgili ukavia,
igi qmnis asociaciebs brendTan. feri Zalian frTxilad unda SeirCes,
radgan igi uda gaxdes ara marto cnobadi aramed gansxvavebuli Tavisi
konkurentebisagan.
rac Seexeba sityvis aRqmas, igi bolo etapze dgas da sWirdeba
yvelaze meti dro vidre formisa da feris aRqmas.
savaWro marka unda imyofebodes brendingis piramidis mwvervalze,
rodesac momxmarebeli mas uyurebs man unda Seuqmnas komfortis grZnoba
da loialuri damokidebuleba kompanisadmi.
brendis individualuroba xasiaTdeba gansazRvruli atributebiT,
romelic ararian damokidebuli kompaniis sidiseze da arc biznesze.
Tuki momxmarebeli igebs ideas, azrs, romelic dgas brendis ukan es
metyvelebs piaris efeqtur muSaobaze da is brends iolad aRiqvams.
brendis individualurobis safuZveli sakmaod mravalferovania.
gamorCeulobis, gansxvavebulobis mizezi SeiZleba iyos brendis strategia,
brendis pozicionireba, misi arqiteqtura, saxelwodeba, sakvanZo frazebi,
safirmo niSnebi da aseve teqstis niSnebi, grafikuli emblemebi, abstraqciebi
da a.S.
brendingi da marketinguli strategiis amocanebi mWidro kavSirSia
kompaniis misiasTan da mis strategiul xedvasTan.
samomxmareblo sazogadoebaSi adamianebi cxovroben savaWro niSnebis
samyaroSi, romlebic maTTvis aris statusis gamomxatva, cxovrebis stili,
fantazia, Semosavlis donis maCvenebeli.
31
savaWro niSnebi gvevlinebian erTgvar, Tavisebur urTierTonis enad
kompaniasada momxmarenels Soris. daaxlovbiT rodorc PR specialisti
gvevlineba mediatorad, informaciis gamtanad , da komunikaciebis mmarTvelad
kompaniaSi. Aam urTierTobebis enas aaqvs Tavisi struqtura teqsti: logo,
simbolo, lozungi, SefuTva, sareklamo teqsti da saxe.
konteqsti: metafora- romlis daxmarebiTac formirdeba savaWro niSnis
individualuroba da piroba.
komunikaciis logika - saqonlis momwodeblis wyaoro da komunikaciis wyaro.
am enas qmnian marketingis, PR – is da reklamis specialistebi da isini
aswavlian momxmareblebs gaigon is.
savaWro niSani – es iuridiuli terminia, romelic aRniSnavs inteleqtualuri
sakuTrebis obieqts icavs ra savaWro niSans, saxelebs da sxva sasaqonlo
atributebs.
savaWro marka – es aris miRebuli termini, romelic aRniSnavs TviTon
saqonels da mis imijs es is imijia romelsac piar specialisti uqmnis savaWro
markas da exmareba mas sworad iqnes aRqmuli sazogadoebis mier.
brendi aris ara yvela aramed warmatebuli savaWro niSani.
brendingi aris teqnologoa savaWro markis Seqmnis da gabrendebis Sesaxeb.
savaWro markis cnobadoba, romelsac qmnis piari anviTarebs markis
momxmareblis da loialurad ganwyobili adamianebis wres.
saxe (xateba) es aris aRqmis Sexeduleba, nebismieri obieqtis an movlenis,
romelic rCeba adamianis cnobierebaSi.
imiji – esa ars mizanmimaTuli formireai saxe raimesi, romelic midrekilia
aCvenos gansazRvruli emociur – fsiqologiuri zemoqmedeba SerCeul
auditoriaze, es savaWro markis is imijia, romelic kompaniam da PR
specialistma unda CaubeWdos momxmarebels cnobierebaSi.
brendis sami aucilebeli samuSao.
filip kotleri gvTavazobs brendisTvis aucilebel sam samuSaos.
esenia:
Bbazris segmentireba.
fokusireba.
pozicionireba.
bazris segmentireba es aris bazris dayofa momxmarebel jgufebaT, rolebis
gankuTvnili arian Cveni produqtisTvis da misi savaWro SeTavazebisTvis.
fokusireba aris segmentirebis Semdgomi procesi rodesac gamovavlineT da
davyaviT myidvelebi jgufebad sagmentirebis dros, Semdeg fokusirebiT ufro
wvrilasd vyobT da vSifravT momxmarebel jgufebs.
pozicionireba aris RonisZiebebis kompleqsi, romelic mimarTulia moiZebnos
unikaluri savaWro idea da argumentacia im mizniT, rom CaibeWdos is (idea an
koncefcia) momzmareblis xalxis cnobierebaSi
savaWro markis reputacia aris momxmareblebis da partniorebis
Sexeduleba masze anu savaWro markaze, romelic momxmarebelSi irekleba,
saqonlis xarisxidan, momsaxurebidan, damatebiTi emociuri mogebidan da
kompaniis profesiuli muSaobidan.
32
zemoTqmulidan gamomdinare brendi aiolebs adamianis arCevanis gakeTebas,
brendingi qmnis efeqtur bredis Seqmnis teqnologiebs, xolo piari ayalibebs
da anviTarebs momxmareblebTan efeqtur komunikacias da anviTarebs brendis
mimarT loialurad damokidebuli adamianebis wres.
l i t e r a t u r a
L i t e r a t u r e Л и т е р а т у р а
1. DESIGNING BRAND IDENTITY - ALINA WHEELER 2006 2. Kevi Drawbaugh, Brands in the Balance 2005 3. Building Extraordinary Bands, M.mark, C.S. Pearson 2005 4. Mass Media, S.Wilson 2003
reziume
sazogadoebrivi urTierTobebi (PR) da brendingi
eldar pirmisaSvili
mocemul statiaSi ganxilulia brendis da brendingis ZiriTadi
safuZvlebi, aseve piaris roli brendis Seqmnasa da mis popularizaciaSi. am
statiis aqtualuroba mdgomareobs imaSi, rom vaCvenoT brendis Seqmnis
aucilebloba da piaris efeqturad gamoyeneba brendis Seqmnis da ganviTarebis
procesSi.
РЕЗЮМЕ
Пиар и брендинг
Ельдар Пирмисашвили
Сегодня, в условиях, когда ежедневно растет количество брендов, меняются вкус и потребности покупателей, очень трудно создавать новые и успешные бренды.
Бренд это совокупность имени, слов, символа и дизайна, которая определяет индивидуальность и отличительные черты продукта. Бренд это дополнительные ценности торговой марки, это мост между потребителем и продуктом. Если бренд это индивидуальная ценность продукта, то брендинг это маркетинговая и управленческая технология, которая представляет систему норм создания торговой марки. Брендинг владеет теми каналами, по которым возможно эффективно представлять торговую марку перед покупателем.
В создании бренда активное участие принимают специалисты маркетинга и пиара. Маркетинг делает продукт, устанавливает его цену, изучает рынок сбыта, ведет работы по промоушену. А пр-специалисты решают следующие задачи: Анализируют ту культурную среду, куда поступает бренд; Изучают направления рынка и потребителей; Изучают роль компании и ее коммерческие возможности; Определяют целевые аудитории; Разрабатывают долгосрочные бренд-стратегии и создают положительный имидж бренда.
33
SUMMARY
PR and branding
Eldar Pirmisashvili
Nowadays, it is very difficult to build a new strong and extraordinary brand, because everyday we see new brands, customers changes there behavior. Brand is complex of name, words and design which defines brand identity and we can choose this identity from others.
Brand is value of trademark; it is bridge between costumer and product. If brand is identity value of product, branding is marketing and management technology, which is system of rules for creating trademark.
PR and marketing specialist have very important role for creating brand. Marketing do activity like that producing product, pricing, placing and promoting. PR specialist dose activity like that: analyzing culture were brand will sell, studying market, identifying target groups, creating good company image.
34
indoeTis demokratia
eka rusieSvili
saqarTvelos teqnikuri universitetis asistent-profesori
sakmaod saeWvoa imis perspeqtiva, rom indoeTi xangrZlivi droiT SeZlebs
demokratiuli struqturis SenarCunebas. XX saukunis bolos mosaxleobis
ricxvma erT milliards miaRwia, magram indoelebes ufro met WrilSi
axasiaTebT dayofa, vidre sxva erovnebas. msoflioSi, aq igulisxmeba: enobrivi,
kulturul – klasobrivi, religiuri dayofa da TiToeulSi mravlobiTi
qvedanayofi. ganvixiloT TiToeuli maTgani calcalke. indoerT Tavisi
erovnuli ena ara aqvs. oficialuirad, indoeTis konstituciiT, TxuTmeti ena
aris saxelmwifo enas aRiarebuli. magram, TviT es faqtic ki akninebs enis
problemis mniSvnelobas. Sul mcire milioni indoeli saubrobs
ocdaTxuTmetidan erT gansxvavebul enaze. ufro metic indoelebi daaxloebiT
ocdaori aTas sxvadasxva dialeqtze saubroben.
Tumca, mosaxleobis 80% indusia, danarcenebi ZiriTadad musulmanebi
arian, aris agreTve erTi Stati kesela, sadac mravali qristiani cxovrobs.
aris induismis gaerTianebaze did gavlenas axdens kasturi sistema. es brZaneba
indusebma gamosces indoelebisaTvis daaxloebiT qristes Sobamde 1500 wels.
enis msgavsad, kasturi sistemac usasrulod iyofa. upirveles yovlisa,
adamianTa didi raodenoba oTx gamoyofil samemkvidreo kastis miRmaa
darCenili. mosaxleobis didi nawili amoRebulia oTxi dadgenili
memkvidreobiTi kastebis siidan. maT gandegilebsa da xelSeuxeblebs uwodeben,
romlebTanac urTierToba samarcfxvinod iTvleba. garda amisa, TiToeuli
kasta SemdgomSi, uamrav memkvidreobiT qvekastad iyofa, romelTa farglebSic
socialuri sacxovrebeli da xSirad profesiuli sazRvrebic Sedis. maTi
wevrebi ki mkacrad SezRudulni arian.
indoeTi erT-erTi uRaribesi qveyanaa mTel msoflioSi. 1981 wlidan 1995
wlamde daaxloebiT mosaxleobis naxevari nawili cxovrobda dRiurad erT
amerikul dolarze naklebi eqvivalentis Semosavalze. msgavi sazomiT, mxolod
oTxi qveyana iyo ufro Raribi. 1993-1994 wlebSi indoeTis mosaxleobis
mesamedze an samas milionze meti adamiani oficialurad siRaribeSi
cxovrobda, gansakuTrebiT patara soflebSi da dasaqmebulni iyvnen soflis
meurneobiT.
1996 wels, samocdaTvramet ganviTarebad qveyanas Soris indoeTi
ormocdameSvide adgilze iyo adamianTa siRaribis indeqsis TvalsazrisiT. mas
mosdevda ruanda, romelsac ormocdamerve adgili ekava. garda amisa, TxuTmeti
wlis asakis indoelebis TiTqmis naxevari nawili da eqvsi wlis asakis
mdedrobiTi sqesis warmomadgenlebis 60%-ze meti wera-kiTxvis ucodinari iyo.
Tumca, 1947 wels indoeTma damoukidebloba moipiva, xolo demokratiuli
konstitucia 1950 wels miiRo, yvelaferi imis gaTvaliswinebiT razec me
visaubre. aravis unda gaukvirdes, rom indoeTis politikur wyaroSi aSkarad
vlindeba demokratiuli TvalsazrisiT naklovanebebi. indoeTSi adamianTa
ZiriTad uflebaTa xelyofis magaliTebi uxvadaa. biznesmenTa azriT, indoeTi
msoflioSi aT yvelaze korumpirebul qveyanaTa ricxvSi Sedis. ufro metic,
1975 wels rodesac indoeTis premier ministrma indira gandim gadatrialeba
moaxdina, qveyanaSi sagangebo mdgomareoba gamoacxada, samoqalaqo uflebebi
SezRuda da opoziciis aTasobiT warmomadgeneli daapatimra, indoeTis
demokratiuli wyoba daemxo da igi diqtaturiT Seicvala.
35
miuxedavad amisa, indoelebis umetesoba ufro xSirad, mainc demokratiuli
struqturebis momxreni arian. indira gandis mier Zalauflebis xelSi
Cagdebidan ori wlis Semdeg, indoeTis mosaxleobam metnaklebad samarTliani
arCevnebis Sedegad gandi mis mier dakavebuli postidan gadaayena. amis
ganxorcielebas demokratiaSi gaucnobierebeli mosaxleoba, cxadia ver
moaxerxebda. ara marto politikuri elita, aramed mTlianad indoeli xalxi,
aSkara iyo rom ufro did upiratesobas aniWebda demokratiul struqturebsa
da praqtikas, vidre gandis miaCnda da maT ufleba ar misces gandis qveyana
avtoritaruli meTodebiT emarTa.
Tumca, indoeTis politikuri cxovreba mSfoTvare da Zaladobrivia,
ZiriTadi demokratiuli struqturebi mainc irRveva. Sedegad, yvela struqtura
agrZelebs muSaobas. Cxadia, rom es dakvirveba Tavdayira ayenebs
keTilgonivrul molodins. Rogor SeiZleba amis axsna? yovelgvari pasuxi
indoeTis problemasTan dakavSirebiT unda iyos savaraudo. ramdenad
gasakviric ar unda iyos, indoeTis garkveuli Tavisebureba gvexmareba imis
gagebaSi Tu rogor axerxebs igi demokratiuli struqturebis SenarCunebas.
aRsaniSnavia, rom Cems mier zemoTCamoTvlil xelsayrel pirobaTagan
ramdenime indoeTSi realurad arsebobs. imis gamo, rom igi warsulSi
britaneTis kolonia iyo, indoeTis samxedro ZalebSi SemuSavda, arCeuli
samoqalaqo liderebis mimarT damorCilebis kodeqsi, romelic dRemde
moqmedebs. amgvarad, bevri ganviTarebadi qveynebisgan gansxvavebiT
demokratiulad arCeuli mTavrobas indoeTisgan safrTxe ar emuqreba.
magaliTad, laTinuri amerikisagan gansxvavebiT indeoTis samxedro ZalebSi
damkvidrebuli tradicia samxedro gadatrialebasa da samxedro diqtaturas
mxars ar uWers. miuxedavad mzardi korufciisa, policia ar warmoadgens
damoukidebel politikur Zalas, romelsac unari Seswevs gadatrialeba
moaxdinos.
aqve, isic unda aRiniSnos, rom Tanamedrove indoeTis fuZemdebeli,
romelTac mas damoukidebloba moutanes, aseve konstituciisa da politikuri
struqturebis CamoyalibebaSi daexmarnen, gamsWvalulni iqnen demokratiuli
rwmeniT.
maT mier organizebuli politikuri moZraobebi demokratiuli ideebisa da
struqturebis ganviTarebas uqyobda xels. radgan, demokratia erTaderTi
ideologiaa indoeTSi igi SeiZleba erovnul ideologiadac CaiTvalos.
ramdenad umniSvneloc ar unda iyos indoeTis erovnulobis SegrZneba, is
imdenad mWidrod aris dakavSirebuli demokratiul ideebsa da rwmenasTan, rom
TiTqmis arcerTi indoeli ar emxroba arademokratiul alternatives.
Tumca, indoeTi gansxvavebuli kulturis matarebelia, is msoflioSi
erTaderTi qveyanaa, sadac ase farTod iziareben indusur rwmenasa da
praqtikas. aseve aRsaniSnavia is faqti, rom aTi indoelidan rva indusia.
miuxedavad imisa, rom kasturi sistema sadaoa da indusi nacionalistebi
mudmiv safrTxes warmoadgenen muslimanuri umciresobisaTvis, saerTo jamSi,
induismi zogadad, uzrunvelyofs indoeli umravlesobis TviTyofadobas.
marTalia, msgavsi pirobebi demokratiuli struqturis ganviTarebas
uzrunvelyofs, magram indoeTSi farTod gavrcelebuli siRaribe, rasac Tan
erTvis mkveTri dapirispireba sxvadasxva kulturisa, nayofieri safuZveli
iqneba antidemokratiuli moZraobebis Camosayalibeblad. es yovelive ki xels
Seuwyobs demokratiis damxobasa da avtotitaruli diqtaturis damyarebas.
Cndeba kiTxva, ratom ar moxda es? aseve cxadia, rom am Temis detaluri
ganxilva bevr ucnob faqts gamoavlens.
36
upirveles yovlisa, TiToeuli indoeli kulturuli umciresobis wevria,
romelic imdenad mcirea, rom misi wevrebi ver SeZleben indoeTis
erTpirovnulad marTvas.
kulturuli danayofis mTliani raodenoba, romelTa Sorisac indoelTa
danawilebuli, niSnavs rom, TiToeuli maTgani mcire dajgufebas warmoadgens,
romelic arasakmarisia ara mxolod umravlesobisaTvis, aramed agreTve farTo
da mravalferovani qvekontinentis marTvisaTvis. indoelTa umciresobis
vercerTma dajgufebam ver SeZlo qveynis marTva policiisa da samxedro
Zalebis mZlavri Zaldatanebis gamoyenebis gareSe. magram samxedro Zalebi da
policia, rogorc ukve avRniSne, Cvens mier aRwerili miznisTvis miuRebelia.
meore, ramdenime gamonaklisis garda, kulturuli umciresobis wevrebi ar
arian kompaqturad dasaxelebulni erTsa da imave adgilas, amis magivrad, isini
sxvadasxva regionSi arian mimofantulni. Sedegad, ki umciresobaTa
umravlesobas ar ZaluZs calkeuli damoukidebeli qveynis Seqmna indoeTis
sazRvrebs gareT. moswonT Tu ara maT es, indoelTa umravlesoba ganwirulia
imisaTvis, rom indoeTis moqalaqed darCes, radgan gancalkaveba SeuZlebelia.
indoeTis farglebs Soris erTaderT alternativas gaerTianeba warmoadgens.
sabolood, indoelebis umravlesobisaTvis ubralod ar arsebobs
demokratiis realuri alternativa. indoeTis arcerT umciresobas Tavisi
ZaliT ar ZaluZs demokratiuli struqturebis damxoba da mis nacvlad
avtoritaruli reJimis damyareba. policiisa da samxedro Zalebis mxardaWeris
gamoyeneba, avtoritaruli reJimis SenarCunebasa da calkeuli erTeulis
Camoyalibebas moiTxovs. rasac aseve Tan erTvis mimzidveli, ideologiuri da
struqturuli demokratiuli alternatives SeTavazeba.
gamocdileba gviCvenebs, rom sxvadasxva umciresobebis yovelgvari
mniSvnelovani koalicia agreTve daiyofa nawilebad, raTa SenarCunebul iqnas
Zalaufleba, ufro naklebad ki avtoritaruli mTavroba. naTelia, rom
demokratia erTaderTi misaRebi arCevania indoelTa umravlesobisaTvis.
indoeTSi demokratiis ganviTareba iseTive rTulia, rogorc nebismier sxva
qveyanaSi. Tumca, sabolood indoeTi mesame mosazrebas adasturebs,
romelzedac saubari adre gvqonda. qveyana, romelic xelsayreli demokratiis
ganviTarebisaTvis xuTi pirobidan, mxolod erTs an ramdenimes akmayofilebs,
iq demokratiis damyareba arasaimedo da savaraudoa, Tumca ara mTlad
SeuZlebelic.
l i t e r a t u r a
L i t e r a t u r e Л и т е р а т у р а
1. robert dali “demokratiis Sesaxeb” (1998w.).
37
reziume
indoeTis demokratia
eka rusieSvili
robert dalis wignma “demokratiis Sesaxeb” didi STabeWdileba moaxdina
Cvenze, albaT misi monaTxrobis wakiTxvis Semdeg aRaravis gauWirdeba
demokratiis arsis SegrZneba. igi uCveulo sizustiT aRwers yvela im
aucilebel pirobas, romelic saWiroa idealuri da realuri demokratiis
ganviTarebisaTvis. marTalia, demokratia bevr qveyanaSi ver ganviTarda da mas
bevri dabrkolebis gadalaxva mouxda, magram demokratiuli ideebis,
struqturebisa da praqtikis sayovelTaobam da XX saukunis gavlenam
demokratiis TvalsazrisiT, kacobriobis istoriaSi yvelaze ganviTarebul
periodad aqcia, ris Sedegadac es saukune “demokratiis triumfis xanad”
aRiares.
SUMMARY
Indian Democracy
Eka Rusieshvili
Robert Dahl’s book “About Democracy” has made large impression on us. After reading, this book there will be no difficulty for nobody to feel essence of democracy. He precisely describes the important conditions, which are necessary for development of real and ideal democracy. It’s truth, the democracy didn’t develop in many countries and it prevented from many obstacles, but democratic ideas, generation of structure and practice and influence of 20th century, in the view of democracy, it became the most development period in human’s history, which was the cause that this century recognized as “era of democracy triumph.”
РЕЗЮМЕ
Индийская Демократия
Эка Русиешвили Книга написенно Робертом Дали “Про Демократии” на нас произвело большое впечетление,
после чтение этой книги некому не будет трудно почувствовать суть демократии. Он точно описывает нужные условие которые нужны для развитие идеальной и реальной демократии. Это правда, демократия не развевалась в многих странах и это предотвратило от многих препятствий, но демократические идей, структуры и практики и влияние 20-ого века стало большим периодам развитие демократии в историй человечество, которую в этом веке признали как “эра триумфа демократии”.
38
saqarTvelo kavkasiis erTiani usafrTxoebis sistemaSi
naTia kaWarava
saqarTvelos teqnikuri universitetis sazogadoebriv mecnierebaTa doqtoranti
saqarTvelo dRes Tavisi mravalsaukunovani istoriis mniSvnelovan
etapze imyofeba. Qqveyanam moipova damoukidebloba, rasac mohyva gare
Zalebis mier mxardaWerili Sidakonfliqtebi. Mmiuxedavad amisa, qarTvelma
xalxma miiRo uryevi gadawyvetileba, aaSenos demokratiuli da Tavisufali
qveyana.
saqarTvelo, rogorc evropis politikuri, ekonomikuri, da kulturuli
sivrcis ganuyofeli nawili, miiswrafvis evropaSi integraciisaken. is aris
suverenuli, damoukidebeli saxelmwifo, romelic pativs scems sxva qveynebis
suverenitets, teritoriul mTlianobas da maTganac Sesabamis
damokidebulebas moiTxovs.
XX saukunis 90-ian wlebSi ganviTarebulma geopolitikurma procesebma
saqarTvelo, rogorc saxelmwifo axali realobis winaSe daayena.Ddrom da
viTarebam Sinaarsobrivad axali moTxovnebi wauyena faqtiurad
Camoyalibebis procesSi myof saxelmwifos.Evropasa da azias Soris
aRmocenebuli patara saqarTvelo mtkivneulad ganicdis geopolotikuri
kanonzomierebiT gamowveul Sedegebs. igi mdebareobs kontinentis ori
nawilis, evropisa da aziis, aRmosavleTisa da dasavleTis kulturaTa or
udides gzagasayarze. igi Tavisi mdebareobis gamo gadaqceulia araerTi
saxelmwifos interesTa dapirispirebis adgilad. geopolitikuri mdebareobis
paralelurad udides mniSvnelobas iZens misi geoekonomikuri mdebareoba,
radgan kavkasiis gakontrolebiT nebismieri saxelmwifo, iqneba es saxmeleTo
Tu sazRvao, momgebian pozicias ikavebs realuri Tu politikuri
mowinaaRmdegis mimarT.
Tavisi mdebareobis gamo saqarTvelo dasaxlebulia sxvadasxva eTnikuri
umciresobebiT. arsebobs eTnikuri da gaucxoebis konfliqtebi, romlebic
safrTxes warmoadgens yvelaze ganviTarebuli sazogadoebisTvisac, maT
Soris SeerTebuli StatebisTvisac, rom araferi vTqvaT yofil sabWoTa
kavSirze, romelic amis naTeli magaliTia. Oobieqturad arsebuli
realobidan gamomdinare, eTnikuri konfliqtebi gadaiqca globaluri
usafrTxoebis erT-erT yvelaze umwvaves problemad. dReisaTvis arsebul
SeiaraRebul dapirispirebaTa lomis wili modis calkeul saxelmwifoTa
SigniT arsebul sxvadasxva eTnikur konfensionalur jgufebs Soris
dapirispirebaze. eTnikuri konfliqtebis umravlesoba mimdinareobs gareSe
Zalebis aqtiuri Carevis pirobebSi. saqarTvelosTan mimarTebaSi, gareSe
ZalebSi varaudoben ruseTs, romlis imperiuli politikis mizania
gaafarTovos da ganamtkicos Tavisi gavlenis sfero. Mmagram ar iqneba
marTebuli, Tu mtrul gareSe ZalebSi mxolod ruseTis elementebs
vigulisxmebT, am ZalebSi sakmaod didi wona aqvs saerToSoriso da qarTul
elementebsac.
saxelmwifoTa SigniT gaRvivebul konfliqtebSi saerTaSoriso
sazogadoebis Carevis perspeqtiva xSir SemTxvevaSi, Tavad astimulirebs
eTnikur umciresobaTa moZraobebs, maT Soris eTnikuri separatizmis
gaaqtiurebas. Arasac xels uwyobs is samarTlebrivi gaurkvevloba, romelic
39
arsebobs saxelmwifoTa da maT teritoriaze mcxovreb eTnikur umciresobaTa
uflebriv sakiTxebSi.
qarTvel xalxs rogorc afxazebTan, ise osebTan Tanacxovrebis didi
istoriuli gamocdileba gaaCnia. dResdReobiT afxazeTi da samaCablo
saqarTvelosTvis realur problemadaa gadaqceuli. saWiroa maTTan
urTierTndobis aRdgena, pirveli nabijis gadadgma da amis Semdeg misken
mobrunebul afxazs da oss aucilebelia raime Rirebuli SesTavazos, raSic
pirvel rigSi normalurad funqcionirebadi da jansaRi ekonomikuri
mdgomareoba igulisxmeba. vfiqrob, rom swored am pirobaSia aRniSnuli
konfliqtebis SedarebiT umtkivneulod mogvarebis gasaRebi da saerTod,
swored myari ekonomikuri kavSirebi gaxdeba samomavlod, qveyanaSi mcxovrebi
nebismieri eTnikuri warmomavlobis adamianebis mSvidobiani Tanacxovrebisa
da konstituciuri TanamSromlobis safuZveli. realurad, zemoaRniSnulis
qveS vgulisxmobT afxazeTisa da Crdilo oseTis erTiani ekonomikuri
sivrcis Seqmnas.
dRes kavkasiis roli saerTaSoriso politikur da ekonomikur rukaze
sakmaod mzardia, xolo regioniT dainteresebul saxelmwifoTa Soris
ikveTeba ori yvelaze mZlavri Zalis polusi sakuTari interesebiTa da
Zalis centrebiT:
• dasavleTi: Zalis centriT _ aSS, ZiriTadi Tanamoazre evropa -
zemZlavri ekonomikiT da samxedro potencialiT, ZiriTadi dasayrdeni
Zala regionSi _ TurqeTi, Aazerbaijani.
• ruseTi _ aseve mZlavri samxedro potencialiT, Tumca bevrad ufro
susti ekonomikiT, ZiriTadi dasayrdeni Zala regionSi _ somxeTi,
metnaklebad irani.
• vropam da aSS-m XX saukuneSi erTxel ukve ganicades ruseTis wnexi
,,civi omis” saxiT da cxadia, xelmeored misi ganmeorebis survili arc-
erT maTgans ar gaaCnia. swored amitom, dasavleTi (upirvelesad aSS)
cdilobs kavkasiaze gavleniT rac SeiZleba momgebiani pozicia daikavos
potenciuri mowinaaRmdegeebis mimarT.Kkavkasia ki warmoadgens
aRmosavleTisa da dasavleTis, CrdiloeTisa da samxreTis bunebriv
derefans.Aarsebobs kavkasiiT dasavleTis dainteresebis wminda
ekonomikuri motivebic, rac kaspiis energoresursebis arsebobaSi
mdgomareobs. dasavleTis energokompaniebis wili kaspiis navTobisa da
gazis proeqtebSi sakmaod didia.
• ruseTi _ miuxedavad dasavleTTan marcxisa, politikuri Tu ekonomikuri
problemebisa, mainc rCeba sakmaod angariSgasawev Zalad msoflios
politikur rukaze. gardaG amisa, igi saqarTvelos uSualo mezobelia da
Sesabamisad regionis yvelaze didi aqtiori. dReisaTvis ruseTi aSkarad
daufaravad, ise rogorc arasaodes, afiqsirebs Tavis politikur da
ekonomikur interess saqarTvelos mimarT. SeiZleba iTqvas, rom
saqarTvelo ruseTisTvis dRes nomer pirveli problemaa da bunebrivia,
simwvavec Sesabamisi xarisxiT fiqsirdeba misi mxridan.Aam interesebidan
gamomdinare, sagareo politikuri gamowvevebi Cveni qveynisaTvis
ZiriTadad SemdegSi mdgomareobs:
• ruseTisagan pirdapiri agresiis safrTxe;
• am mizniT qveyanaSi destabilizaciis provocireba;
• cxeli wertilebis Seqmna, rac maT saSualebas miscems uxeSad
daarRvion saqarTvelos suvereniteti, xolo rogorc minimum
daukargos qveyanas mimzidveloba dasavleTis qveynebisa da navTob
kompaniebis TvalSi;
40
• ekonomikuri berketebis politikuri gamoyeneba;
• energetikuli berketebis politikuri gamoyeneba;
• sainformacio omi.
Tavisi miznebis misaRwevad ruseTma SeiZleba gamoiyenos provokaciis
meTodi da gaaRvivos saqarTveloSi cxeli wertilebi, amitom, aucilebelia
arsebuli eTnokonfliqtebis fonze, saqarTvelos xelisuflebam
kompleqsuri RonisZiebebis gatarebis gziT, Tavidan aicilos yovelgvari
garTuleba.
ruseTis, rogorc mxolod mowinaaRmdegis warmodgena arasworia. is
saqarTvelos mezobeli saxelmwifoa da saqarTvelos survili masTan
keTilmezoblur da Tanasworuflebian urTierTobis arsebobaSi mdgomareobs
da bolos ,,kavkasiaSi aranairi ekonimika ar ganviTardeba usafrTxoebis,
regionuli TanamSromlobisa da kaspiis navTobisgan miRebuli sargeblobis
gareSe. regionis usafrTxobis uzrunvelyofisa da ekonomikur
TanamSromlobaSi ruseTis pozitiuri monawileoba, sabolood isev ruseTs
moutans sargeblobas, es ki Tavis wvlils Seitans ruseTis usafrTxoebisa
da keTildReobis ganviTarebaSi’’. sxvaTaSoris, saqarTvelos mTavrobisagan
ruseTisTvis ramdenjerme moxda SeTavazeba novorosiiskis sufsis
navTobsadenis gayvanis Sesaxeb, swored afxazeTis gavliT. principSi es
ruseTisaTvis misaRebi unda yifiliyo, vinaidan novorosiiskis porti
weliwadSi TiTqmis 2 Tve araqmedunariania navTobis gadatvirTvis
TvalsazrisiT. samwuxarod, ruseTis mxarem Cveni es winadadeba ar miiRo.
kavkasiaSi ruseTis Semdeg yvelaze Zlieri aqtiori TurqeTia. iseve
rogorc ruseTi, TurqeTic saqarTvelos sakuTari daqvemdebarebis obieqtad
miiCnevs. Tumca, sakuTari miznis miRwevas igi frTxili da naklebad
radikaluri gziT cdilobs, rac ekonomikuri bazris mopovebis mcdelobaSi
gamoixateba. amis sawinaaRmdegod saWiroa saqarTvelom ganaviTaros sakuTari
erovnuli ekonomika. TurqeTTan mimarTebaSi pozitiurad iTvleba is
movlena, rom igi saqarTvelos strategiuli partnioria da CvenTan erTad
monawileobs kaspiis navTobisa da gazis proeqtebSi. am ukanaskneliT
TurqeTis daintereseba didia da swored am SemTxvevis gamoyenebaa
SesaZlebeli ruseTidan momdinare safrTxis dasabalanseblad.
kavkasiis regionis qveynebi regionalur doneze sxvadasxva politikur
sibrtyeSi imyofebian. TurqeTi, saqarTvelo da Aazerbaijani sargebloben ra
dasavleTis mxardaWeriT, aqtiurad arian CarTulni evropa-kavkasia-aziis
satranzito proeqtebSi, xolo somxeTi, irani da nawilobriv ruseTic
ZiriTadi proeqtebis miRma arian darCenilni, rac maTSi negatiur reaqcias
iwvevs. es garemoeba saqarTvelosaTvis aris erTgvari gamowvevac da amave
dros Sansic erovnuli usafrTxoebis uzrunvelyofisaTvis.
somxeTis aradasavluri orientacia seriozul problemad rCeba kavkasiaSi,
gansakuTrebiT konfliqtebis saqmeSi. azerbaijanisTvis saqarTvelo
erTaderT saxmeleTo mosazRvre Tanamoazre saxelmwifos, kaspiis navTobisa
da gazis erT-erTi msxvil eqsportiors warmoadgens, romelic ase mwvaved
ganicdis dapirispirebas somxeTTan (yarabaRis gamo) da iranTan. aseT
SemTxvevaSi swori sagareo politikuri svlebis gakeTebis SemTxvevaSi,
savsebiT SesaZlebelia Cveni qveynis rolis zrda, rogorc regionis, aseve
garkveulwilad saerTaSoriso masStabiTac, rac ase mniSvnelovania
usafrTxoebis misaRwevad.
damoukideblobis aRdgenis Semdeg, saqarTvelom aqtiurad daiwyo
sagareo politikur asparezze gasvla, dReisaTvis saqarTvelo ukve aris
gaeros, evrosabWos, euTos, bisekis, suamis da dsT-s wevri saxelmwifo.
41
saerTaSoriso da regionalur organizaciebSi integracia da maTTan mWidro
TanamSromloba warmoadgens qveynis erT-erT umTavres sagareo politikur
prioritets.
dRes aqcenti gadatanilia saqarTvelos natosa da evrokavSirSi
gawevrianebaze. marTalia, qveyana ver akmayofilebs am organizaciaSi
gawevrianebisaTvis aucilebel ZiriTad pirobebs (ganviTarebuli ekonimika,
teritoriuli mTlianoba, adamianis uflebebis dacva), magram realurad
saqarTvelos gaaCnia mWidro kavSiri am orive organizaciasTan, rac gvaZlevs
imis fiqris saSualebas, rom saSinao politikuri, ekonomikuri da
socialuri problemebis mogvarebis Semdeg SesaZlebeli gaxdeba natosa da
evrokavSiris wevroba, rac ase aucilebelia yvela saxis sagareo
politikuri problemebis mosagvareblad. amasTan natoSi da evrokavSirSi
gawevrianeba suamis qveynebis strategiul amocanas unda warmoadgendes, rac
pozitiurad moqmedebs, erTis mxriv, am qveynebSi arsebuli konfliqtebis
mogvarebaze da meores mxriv, erTiani saimedo, myari usafrTxoebis sistemis
Seqmnaze. aq ar SeiZleba ar aRiniSnos iseTi saxelmwos pirdapiri
mxardaWera, rogorcaa aSS. amasTan, faqtiurad 2008 wlis dekembrisaTvis
saqarTvelom unda miiRos natoSi gawevrianebis individualurio gegma, es ki
erTi nabijiT aSorebs mas saboloo miznamde.
l i t e r a t u r a
L i t e r a t u r e Л и т е р а т у р а
1. beSleri Jan. demokratia. Tb. 1998
2. g. xomeriki geopolitika. Tb., ESM. Tbilisis gamomc., 2004
3. m. metreveli.Kkavkasiuri civilizacia msoflio globalizacuiri
procesebis konteqstSi Tb., 2007
4. Пикулкин А. Система Госуарственного управления. М 2001 5. Чиркин В. Государственное управление. М. 2002
reziume
saqarTvelo kavkasiis erTiani usafrTxoebis sistemaSi
naTia kaWarava
saqarTvelom gamokveTa ra Tavisi sagareo politikis kursi, rogorc
evropis politikuri, ekonomikuri da kulturuli sivrcis ganuyofeli nawili
miiswrafvis evropaSi integraciisaken. igi SesaZleblobebis maqsimums akeTebs
imisaTvis rom, erTis mxriv daicvas Tavisi qveynis suvereniteti da miaRwios
qveynis mdgrad ganviTarebas, meores mxriv, pativi sces da urTierTxelsayreli,
keTilmezobluri urTierToba Seqmnas Tavis mezobel qveynebTan.
Samwuxarod, saqarTvelom ver aicdina qveynis SigniT konfliqtebi, da
Sedegad ori konfliqturi zonis pirobebSi cxovrobs. miuxedavad amisa,
saqarTvelos, ise rogorc mTlianad kavkasiis roli saerTaSoriso politikur
da ekonomikur rukaze sakmaod mzardia. xolo regioniT dainteresebul
saxelmwifoTa Soris ikveTeba ori yvelaze mZlavri Zalis polusi sakuTari
interesebiT da miswrafebebiT.
42
_ dasavleTis qveynebi _ evropa, aSS
_ aRmosavleTiT _ ruseTi
amasTan, mudmivad angariSgasawevia saqarTvelos urTierToba somxeTTan,
azerbaijanTan da TurqeTTan.
swored, umTavresi amocanaa saqarTvelos sagareo da saSinao
politikisTvis dabalansebuli urTierTobis uzrunvelyofa. swored amaSi
vxedavT saqarTvelos urTierTobis mTavar garantias. Tumca ruseTisaTvis
saqarTvelos swrafva dasavleTisken YaRqmulia, rogorc mis winaaRmdeg svla.
maSin gaugebaria ruseTis sul ufro intensiuri integracia evropisken. ruseTi
ar erideba warmoaCinos Tavisi Tavi mxared afxazeTis konfliqtTan
mimarTebaSi. ufro metic, CarTuli aqvs yvela meqanizmi da politikuri da
ekonomikuri berketebi afxazeTis damoukideblobis asaRiareblad. Ffaqtia,
saqarTvelosTvis yvelaze didi sagareo safrTxe, rogorc samxedro ise
arasamxedro xasiaTis ruseTidan moedineba afxazeTis gavliT.
sruliad bunebrivia aseT viTarebaSi saqarTvelos swrafva gawevriandes
natoSi.MruseTis didi mcdeloba, Seaferxos es procesi, ganwirulia
marcxisTvis. saqarTvelos natoSi gawevrianeba myari garantiaa erTis mxriv
qveynis usafrTxoebisTvis da meores mxriv, konfliqtebis mSvidobiani
mogvarebisTvis.
SUMMARY
Georgia in Common Security System of Caucasus
Natia Kacharava
Georgia has determined its foreign policy course as the integral part of political, economic and
cultural space of Europe and aspires to the integration in Europe. Georgia does as much as it possible to defense the sovereignty of its own country and to reach the stable development, on the one hand, and to respect and create mutually advantageous and good-neighborhood relations with neighbor countries, on the other.
Unfortunately, Georgia could not avoid internal conflicts and as result lives under the condition of two zones of conflicts. Despite of it the role of Georgia, as well as of whole Caucasus at political and economic map is fast-growing enough, while between the states interested in this region two pole of the most powerful forces is revealed with their own interests and aspiration.
- Western countries – Europe, USA - Eastern countries – Russia. Also it is necessary to take into account the interrelation of Georgia with Armenia, Azerbaijan and
Turkey. The most important tasks of internal and foreign policy of Georgia is the maintenance of balanced
interrelations. That is exactly the main guarantee of advantageous mutual relations of Georgia. Russia considers the aspiration of Georgia to the West as the contradiction to its interests, but from this point of view the integration of Russia into Europe is not comprehensible. Russia does not hesitate to prove itself as the part regarding the conflict with Abkhazia. Moreover Russia connected all mechanisms, political and economic levers to recognize the independency of Abkhazia. It is fact that for Georgia the greatest threat, both military and non-military goes from Russia through Abkhazia.
In this situation the aspiration of Georgia to the membership in NATO is absolutely natural. Attempt of Russia to slow down this process are doomed to a failure. Membership in NATO is the firm guarantee of safety of Georgia, on the one hand, as well as of peaceful settlement of conflicts, on the other.
43
РЕЗЮМЕ
Грузия в кавказской единой системе безопасности
Натия Качарава
Грузия определила свой внешне – политический курс, и как неделимая часть европейского политического, экономического и культурного пространства стремится к интеграции с Европой. Она прилагает максимум усилий к тому, чтобы с одной стороны защитить свой суверенитет и добится устойчивого развития страны, а с другой стороны строить свои отношения с соседними странами на основе уважения, добрососедства и взаимовыгодности.
К сожалению, Грузию не миновали внутренние конфликты, и в результате страна живет в условиях двух конфликтных зон. Несмотря на это, роль Грузии, как в целом всего Кавказа, на международной политической и экономической карте постоянно возростает. Между государствами, заинтересованными данным регионом, вырисовываются два полюса мощной силы со своими интересами и устремлениями: западные страны – Европа, США и на востоке – Россия.
К тому же, постоянно надо учитывать взаимоотношения Грузии с Арменией, Азербайджаном и Турцией.
Для внешней и внутренней политики Грузии главнейшая задача состоит в обеспечении сбалансированных отношений. Именно в этом мы видим главную гарантию успеха грузинских отношений. Хотя, стремление Грузии к Западу, Россия воспринимает как направленный против него шаг. Тогда непонятна ее все более интенсивная интеграция с Европой . Россия не стесняется выглядеть участником в отношении абхазского конфликта. Более того, у нее включены все механизмы; политические и экономические рычаги для провозглашения независимости Абхазии. Факт, что для Грузии самая большая внешняя угроза, как военного, так и не военного характера, идет от России через Абхазию.
В такой ситуации совершенно естественно стремление Грузии к членству в НАТО. Несмотря на большие старания России помешать этому процессу, все они обречены на провал. Членство Грузии в НАТО устойчивая гарантия, с одной стороны, безопасности страны, а с другой стороны, для мирного урегулирования конфликтов.
44
zogierTi mosazreba afxazeTis konfliqtis mogvarebasTan dakavSirebiT
nona lomiZe
saqarTvelos teqnikuri universitetis sazogadoebriv mecnierebaTa doqtoranti
istoriuli faqtia: globalur, regionalur Tu calkeul saxelmwifoTa
doneze stabiluroba da erovnuli usafrTxoeba yovelTvis sxvadasxvagvarad
gaigeboda. amasve adasturebs pirveli da meore msoflio omis mizezebi da
Sedegebic. qveyanas stabiluroba sakuTari teritoriebis sxva saxelmwifoTa
xarjze gafarToeba miaCnda, zogierTs _ diqtatura da adamianis uflebebis
ignorireba da a. S.
is, rom bipolaruli struqtura patara da meorexarisxovani qveynebis
stabilurobas uzrunvelyofda, sakamaTo araa. Tumca, amgvari stabiluroba
ganpirobebuli iyo aRmosavleTisa da dasavleTis blokebis politikiT, rome-
lic urTierTdaSinebis strategias emyareboda, rac uTuod qmnida globaluri
katastrofis realur safrTxes. sxva sityvebiT rom vTqvaT, globaluri
katastrofis safrTxes acnobierebda orive mxare. miuxedavad amisa, an swored
amis gamo, civi omis epoqa gamoirCeoda samxedro saSualebebis SeuCerebeli
zrdiT. SeiaraRebis ganuxrelma zrdam ki absurdad aqcia globaluri samxedro
omi.
ra Tqma unda, civi omis apriori gulisxmobda ufro sicocxlisunariani
da progresuli sistemis gamarjvebas. amitom iyo, rom germaniis gaerTianeba,
varSavis blokisa da TviT sabWoTa kavSiris daSla sayovelTao mSvidobisa da
`istoriis dasasrulis~ imeds iZleoda, rogorc amas ityoda fukuiama. magram
male cxadi Seiqna erTpolusian msoflioSi axali da mravalferovani
konfliqtebis warmoSobis faqti.
am mxriv, yvelaze ufro arastabiluri postsabWouri sivrce aRmoCnda. igi
iqca SeiaraRebuli konfliqtebis, politikuri, ekonomikuri Tu faseulobiTi
sistemis ryevebisa da sayovelTao qaosis zonad. maT Soris farTo da mwvave
xasiaTiT gamoirCeva separatizmi da eTnokonfliqtebi.
eTnokonfliqtebis zogadi mizezebi. mravali mizezebidan da
faqtorebidan SeiZleba gamoiyos orientalizmis problema.
albaT, bunebriv procesad unda miviCnioT is, rom geopolitikuri struq-
turis mkveTrma cvlilebam TiTqmis yvela postsabWouri qveyana aRniSnuli
problemis winaSe daayena; zogierTma maTganma evraziuri orientacia arCia da
ruseTTan kvlav strategiuli partnioroba SeinarCuna; zogierTma piriqiT _
evroatlantikuri orientacia sagareo da saSinao politikis safuZvlad aqcia.
am mxriv gansxvavebebma Tavi iCina ara marto postsabWour qveynebs Soris,
aramed TviT erTi saxelmwifos farglebSic.
yovelive es xelsayrel fons uqmnida avtonomiuri respublikebis poli-
tikur elitebs, romlebic xSir SemTxvevaSi moqmedebdnen ara saxelmwifoebrivi
da erovnuli, aramed wminda merkantiluri interesebiT. ukve sabWoTa kavSiris
rRvevis procesSi `warmoiSvnen~ medrove politikuri liderebi, romlebic
moxerxebulad manipulirebdnen iseTi faqiz grZnobebze, rogoricaa eTnikuri
TviTmyofadobis SenarCuneba, eTnikuri umciresobis Seviwroeba; iqmneboda
mCagvrelisa da mtris xati, ufro meti, sul ufro xSirad gaismoda centridan
imis Sesaxeb, rom Tu sabWoTa kavSiridan gasvla surT mokavSire respublikebs
45
damoukideblobis mosapoveblad, bunebrivia, aseTive damoukideblobis
mosapoveblad mokavSire respublikebidan gasvlas moisurveben maTSi Semavali
avtronomiuri erTeulebi. yovelive am safuZvelze iqmneboda ama Tu im
avtonomiuri erTeulis saxelmwifoebrivi damoukideblobis ideologia da
Sesatyvisi politikuri ritorika. realurad ki amgvari mowodebebiT e. w. li-
derebi cdilobdnen da cdiloben ukontrolo kolosaluri simdidrisa da
marTva-gamgeobis xelSi Cagdebas. msgavsi elitebis jer kidev `perestroikis~
periodSi yalibdebodnen. swored iq Seiqmna arZinbas e. w. separatistuli
ideologia, romelic SemdgomSi gadaizarda agresiul separatizmSi, razec
qvemoT gveqneba saubari.
yvela zemoCamoTvlili mizezebi da faqtorebi (plus ruseTis faqtori
gansakuTrebiT) met-naklebad moqmedebda yarabaxSi, samxreT oseTSi, afxazeTSi,
dnestrispireTSi. Tu mainc vecdebiT garkveuli specifikis dafiqsirebas, maSin,
albaT, unda iTqvas, rom saqarTvelos gandgomili teritoriebi pirdapir
esazRvreba ruseTs da ekonomikuri motivaciebis gamo afxazeTic da samxreT
oseTic met-naklebad loialebi arian CrdiloeT mezobelTan. amave dros,
saqarTvelo erTaderTi postsabWouri qveyanaa, sadac ori gandgomili,
separatistuli zona moqmedebs (afxazeTi da samxreT oseTi).
Sorsa var pretenziisagan detalurad mimovixilo yvela maTgani, magram
SeiZleba iTqvas, rom miuxedavad molaparakebebis intensivobisa, saerTaSoriso
struqturebisa da misiebis monawileobisa, konfliqtebis mogvarebis
TvalsazrisiT raime realuri pozitiuri cvlilebebi ar SeimCneva. erTaderTi
rac SeiZleba iTqvas, igi daviwyebuli ar aris, sadavo ar aris aravisTvis da
es cxovrebam, ganvlilma istoriam yvelaze ufro kargad daadastura, rom
konfliqtebis mogvareba yvelgan da yvelasTvis urTulesi da mraval
erTmaneTTan dakavSirebul politikur da ekonomikur faqtors moicavs.
rogorc Cans, pozitiuri Sedegebis miRweva damokidebuli iqneba ara
molaparakebebis sixSiresa da formatze, aramed problemisadmi axlebur
midgomaze, arsebuli viTarebis daZlevisaTvis, aseve adeqvaturi teqnologiebis
SemuSavebaze.
amisaTvis ki saWiroa jer ganisazRvros:
• konfliqturi mxareebis urTierTSeuTavsebeli niSnebi;
• urTierTndobis miRwevis saSualebebi;
• samomavlo statusi, romelic gamoricxavs gandgomili regionis uTanasworo
socialur, politikur, kulturul statuss, eTnikur diskriminacias da a.
S.;
• konfliqtis mSvidobiani gziT marTvis efeqturi meqanizmi;
• urTierTobebi da molaparakebebi ara istoriuli da warsuli movlenebidan,
aramed dRes arsebuli mdgomareobidan tolerantobis principiT;
• socialur-ekonomikuri, kulturuli da politikuri xelSekrulebebi,
romelic sargebels moutans orive mxares da a. S.
eTnokonfliqtebi mxolod postsabWour sivrces ar axasiaTebs. msoflios
umravles qveynebSi separatistuli zonebi arcTu cota moiZebneba. amitom
problemis gadaWris politikur teqnologiebs efeqti ar eqneba, Tu sakiTxis
gadaWris calsaxa saSualebas ar iZleva saerTaSoriso samarTali.
akademiur doneze gadaWras Txoulobs zogierTi Teoriuli sakiTxi,
romelic dResdReobiT konfliqtebis mogvarebis universaluri modelis
SemuSavebis pirobad unda iqces.
am etapze dausabuTebeli rCeba kosovos universaluroba, rac separatezmis
wamqezeblobis rols asrulebs. yovel SemTxvevaSi, am etapze mas mecnieruli,
politikuri, istoriuli, ekonomikur-kulturuli da samarTlebrivi
46
argumentacia namdvilad aklia. migvaCnia, Tu aseT dasabuTebas ver SeZlebs
maTi iniciatorebi, maSin igi advilad SeiZleba iqces separatizmis gaRviZebis
katalizatorad da msoflios moevlinos, rogorc globaluri safrTxe.
dasawyisSive Sevexe stabilurobis sakiTxs. davamatebdi Semdegs: globa-
luri arastabiluroba SeiZleba gamowveuli iqnas `qvemodanac~ da `zemodanac~.
Tanamedrove msoflio Zalzed mWidroa, uwinares yovlisa, politikur aqtorTa
urTierTzemoqmedebiT. sruliad SesaZlebelia, rom uaRresad patara qveynis
destabilizaciam (`qvemodan~) gamoiwvios mTeli msoflios destabilizacia da,
piriqiT, saerTaSoriso struqturebis mier miRebulma gaumarTlebelma da
araefeqturma gadawyvetilebebma (`zemodan~) _ patara qveynebis destabilizacia.
stabilurobas yvelaze ufro did safrTxes separatizmi, maT Soris,
`agresiuli separatizmi~ uqmnis. vfiqrob, rom safrTxeTa Tavidan acilebisa da
xangrZlivvadiani stabilurobis uzrunvelyofisaTvis uTuod saWiro xdeba
separatizmis saxeobebis da formebis klasificireba, rac uTuod gaaadvilebs
konfliqtebis gadaWris efeqturi teqnologiebis SemuSevebas.
amasTan dakavSirebiT minda mogaxsenoT, rom terminma `agresiuli separa-
tizmi~ pirvelad saqarTvelos xelisuflebis mxridan 1992 wels gaiJRera
afxazi separatistebis misamarTiT, ganmeorda igi Semdgom wlebSic, magram
samwuxarod, oficialur dokumentebSi asaxuli da dafiqsirebuli ar yofila.
am terminis saerTaSoriso diplomatiur leqsikonSi damkvidrebis winaaRmdeg
ZiriTadad rusi diplomatebi gamodian, maTi argumenti mdgomareobs imaSi, rom
separatizmi ukve agresiulia Tavisi bunebiT.
Cven ver daveTanxmebiT maT aseT mosazrebas, vinaidan `agresiuli separa-
tizmi~ separatizmis gamovlinebis yvelaze saSiSi formaa, rac gamoixateba
imaSi, rom faruli, SeniRbuli agresiis nacvlad ukve Riad gamovlenil agre-
siasTan gvaqvs saqme. Sinaarsis qveS vgulisxmobT adgilobrivi mosaxleobis
garkveuli eTnikuri jgufebis mimarT sicocxlisa da janmrTelobisaTvis
saSiSi Zaladobis gamoyenebas (samxedro SeiaraRebuli Zaladobis CaTvliT),
rasac Sedegad mohyveba eTnikuri wmenda, mravali adamianis mkvleloba da aTi
aTasobiT adamianis TavianT sacxovrebeli adgilebidan gandevna da maTi qone-
bis mTliani ganadgureba, rac moxda kidevac afxazeTSi, samxreT oseTSi, mTian
yarabaxSi da sxva regionebSi (dameTanxmebiT, rom araviTar SemTxvevaSi ar
SeiZleba erT sibrtyeSi ganvixiloT separatizmis gamovlinebisa da safrTxis
mixedviT espaneTSi arsebuli separatizmis gamovlinebebi kataloniisa da
baskebis mxridan).
samwuxaroa, magram afxazeTis krizisis mimdinareobis mudmiv Semadgenel
nawilad iqca separatistTa dausjeli Zalisxmeva im mizniT, rom faqtiurad
uperspeqtivod iqces iZulebiT gadaadgilebuli pirTa dabruneba, vinaidan
swored dausjeli `agresiuli separatizmiT~ ikvebeba es yvelaferi.
`agresiuli separatizmi~ ara marto diplomatebsa da politikosebs Soris
urTierTobisas gamosayenebeli termini unda gaxdes, aramed myarad unda
damkvidrdes da dafiqsirdes saerTaSoriso organizaciebis (gaero, nato,
evrokavSiri, euTo) mier konfliqtebTan dakavSirebul miRebul dokumentebSi.
ufro metic, politikosebma da iuristebma unda vifiqroT imazec, rom
`agresiuli separatizmis~ gamovlineba, ara marto politikuri leqsikonis
kuTvnilebad unda iqces, aramed ganixilebodes, rogorc konkretuli
danaSauli kacobriobis winaaRmdeg mimarTul danaSaulTa CamonaTvalSi.
uaxloesi warsuli movlenebis gaTvaliswinebiT, aucilebelia, rom ro-
gorc saxelmwifoTa sisxlis samarTlis kanonmdeblobam, ise saerTaSoriso
sisxlis samarTalma aRiaros `agresiuli separatizmi~ genocidTan erTad
calke danaSaulad.
47
calke unda SevexoT gaeros mxridan Zalian dagvianebiT afxazeTSi datri-
alebuli tragediis, rogorc qarTveli eris genocidis aRiarebas. saqarTvelos
didi xani mouwia lodini, Tumca amis sruli safuZveli gaeros jer kidev 1993
wels gaaCnda. amis safuZvels gvaZlevs is garemoebebi, rom 1993 wels gaeros
eqspertTa komisias, romelic Seiqmna gaeros generaluri asambleis 89-e plena-
ruli sxdomis 47/80 dadgenilebis realizaciis gasakontroleblad, Tavis
dokumentSi sagangebod aRniSna, rom konkretuli eris mimarT genocidisTvis
sruliad ar aris saWiro mTlianad eris ganadgureba, `Tuki mkvlelobis
obieqtia erovnuli jgufis mTliani xelmZRvaneloba, es genocidis tolfasi
gaxlavT. Igulisxmeba politikuri da administraciuli xelmZRvanelebi,
sasuliero pirebi, mecnierebi, inteligenciis warmomadgenlebi. amdenad,
imisTvis, rom genocidis precendenti dafiqsirdes, sruliad ara aqvs
mniSvneloba moklulTa raodenobas~. samwuxarod, gaerom miuxedavad 1993 wlis
47/80 dadgenilebisa, mxolod 2008 wlis maisSi misca politikuri Sefaseba
yvelafer amas. axla jeri dadga afxazeTSi momxdaris samarTlebrivi
Sefasebisa. kerZod, saerTaSoriso sasamarTlos mier unda gasamarTldnen
afxazeTSi momxdari genocidis organizatorebi, wamqezeblebi da
Semsruleblebi.
l i t e r a t u r a
L i t e r a t u r e Л и т е р а т у р а
1. biWaSvili m. saqarTvelos geopolitikuri mdgomareobisaTvis // `sazoga-
doeba da politika~, 1. Tb., 1996.
2. gegeSiZe arC. geopolitika. Tb., 1999.
3. dugini a. geopolitikis safuZvlebi. Tb., 1999.
4. kveselava i., gvenetaZe e. politologia. Tb., 2004.
5. leJava g. fenomenis analizi: narkomania. Tb., 2003.
6. rondeli al. saerTaSoriso urTierTobebi. Tb., 2006.
7. CogovaZe g. globalansi. moskovi, 2006.
8. qarumiZe v. saerTaSoriso organizaciebi. Tb., 1999.
9. hantingtoni s. politikuri statiebi. Tb., 2001.
10. Aron R. Paix et Guerre entre les nations. P., 1984. 11. Morgenthau H. Politics among Nations. N.-Y., 1948. 12. Peters R. The Culture of Future Conflict // "Parametrs". Winter 1995/96. 13. Senarclens P. de. La politique internationale. P., 1992. 14. Барабанов О.Н. Право и сила в разрешении конфликтов: новые подходы к проблеме
гуманитарной интервенции // Конфликты в современном мире. М., 2001. 15. Барабанов О.Н. Глобальное управление и глобальное сотрудничество // Глобализация:
человеческое измерение. М., 2002. 16. Бжезинский З. Великая шахматная доска. М., 2000. 17. Сухарев А.Ю. Президент Казахстана об актуальных проблемах национального, регионального
и глобального бытия // "Полис", 2004, №6. 18. Уилкилсон П. Угроза международного терроризма в настоящем и будущем. Гагра, 1999. 19. Фурман Д. Внешнеполитические ориентиры России // "Россия и мусульманский мир",
Бюллетень реферативно-аналитической информации. 1995. №12 (42). 20. janaSia j. XXI saukunis gamowveva. Tb., 2002.
48
reziume
zogierTi mosazreba afxazeTis konfliqtis mogvarebasTan dakavSirebiT
nona lomiZe
samwuxarod, geopolitikuri struqturis mkveTrma cvlilebam TiTqmis
yvela postsabWouri qveyana konfliqtebis saSiSroebis winaSe daayena.
gansakuTrebiT am TvalsazrisiT saqarTvelos saxelmwifo dazaralda. igi
erTaderTi postsabWouri qveyanaa, sadac 1991_1993 wlebis konfliqtebis
safuZvelze ori gandgomili, separatistuli avtonomiuri erTeuli
Camoyalibda afxazeTisa da oseTis saxiT.
ganvlilma 15 weliwadma dagvarwmuna imaSi, rom konfliqtebis mogvarebaSi
pozitiuri Sedegebis miRweva damokidebuli iqneba ara molaparakebebis
sixSireze da formatze, aramed problemisadmi axlebur midgomaze, axali
teqnologiebis SemuSavebaze.
aq sakmarisia aRiniSnos, saqarTvelos xelisuflebis mxridan afxazeTi-
saTvis politikuri, ekonomikuri, socialuri, kulturuli da sxva mimarTu-
lebebis TvalsazrisiT faqtiurad `SeuzRudavi~ avtonomiis SeTavazebaa.
amasTan, Tu TiToeuli konfliqtis saerTaSoriso Tanamegobrobam ar misca
saTanado politikuri Sefaseba, rasac SemdgomSi unda mohyves samarTlebrivi
Sedegebic, konfliqtis warmoSobis saSiSroeba mudmivad iarsebebs da SeiZleba
globalur safrTxed iqces mTeli msofliosaTvis.
politikur da samarTlebriv Sefasebas moiTxovs konfliqtebisaTvis
Tanamdevi iseTi saSiSi gamovlineba, rogoricaa `agresiuli separatizmi~. misi
Sinaarsis qveS vgulisxmobT eTnikuri jgufebisaTvis sicocxlisaTvis saSiSi
Zaladobis gamoyenebas, rasac Sedegad mohyveba am niSniT mravali adamianis
mkvleloba, maTi qonebis sayovelTaod saSiSi saSualebebiT ganadgureba da
sxva. `agresiuli separatizmi~ ara marto diplomatebsa da politikosebs Soris
urTierTobis gamosayenebeli termini unda gaxdes, aramed myarad unda
damkvidrdes da dafiqsirdes saerTaSoriso organizaciebis mier konfliqteb-
Tan dakavSirebul miRebul dokumentebSi. garda amisa, igi unda ganixilebodes,
rogorc konkretuli danaSauli kacobriobis winaaRmdeg mimarTul danaSaulTa
CamonaTvalebSi.
РЕЗЮМЕ
НЕКОТОРЫЕ СООБРАЖЕНИЯ В СВЯЗИ С УРЕГУЛИРОВАНИЕМ АБХАЗСКОГО КОНФЛИКТА
НОНА ЛОМИДЗЕ
К сожалению, резкое изменение геополитической структуры почти все постсоветские страны поставило перед опасностью конфликтов. В особенности с этой точки зрения пострадало государство Грузия. Она единственная постсоветская страна, где на основе конфликтов 1991-1993 годов были созданы две отдельные сепаратистные автономные единицы в виде Абхазии и Осетии.
49
Прошедшие 15 лет убедили нас, что достижение положительных результатов в урегулировании конфликтов будет зависеть не от частоты и формата переговоров, а от нового подхода к проблеме, выработки новой технологии.
Здесь достаточно отметить, что с политической, экономической, социальной, культурной и других точек зрения предложения правительства Грузии это почти «неограниченная» автономия.
При этом, если международное содружество не даст надлежащей политической оценки каждому конфликту, за которым должен последовать правовой результат, постоянно будет существовать опасность возникновения конфликта и возможно создаст опасность для всего мира.
Политической и правовой оценки требует и следующее за конфликтом такое опасное проявление, каковым является «агрессивный сепаратизм», под которым подразумеваем применение опасного для жизни этнических групп насилия, в результате чего под этим знаком происходит убийство людей, уничтожение их имущества страшными средствами и др. «Агрессивный сепаратизм» должен стать термином, используемым во взаимоотношениях не только дипломатов и политиков, но и утвердиться и быть зафиксинованным в документах, принятых международными организациями в связи с конфликтами. Помимо этого он должен рассматриваться в перечне преступлений как конкретное преступление против человечества.
SUMMARY
Some Considerations Concerning Regulation of Abkhazia Conflict
Nona Lomidze
Unfortunately, sharp changes in the geopolitical structure brought almost all post-Soviet countries under the threat of conflicts. From this viewpoint, Georgia suffered most of all. It is the only post-Soviet country where in 1991-1993, due to the conflicts, two renegaded, separatist autonomous units – Abkhazia and Ossetia were formed.
The past 15 years showed that achievement of positive results in settlement of conflicts depends on a new approach to the problem, on development of new technologies rather than on the frequency and format of negotiations.
It should be mentioned here, that the Government of Georgia grants to Abkhazia the “unlimited” autonomy from the political, economic, social, cultural, etc. standpoint.
At the same time, if the world community does not give the relevant political assessment of each conflict, which can further result to legal consequences, there will be a constant danger of conflicts which may turn into the global threat for whole world.
Political and legal assessment should be also given to such dangerous phenomenon accompanying the conflicts as “aggressive separatism”. It means the use of force so dangerous for ethnic groups, which can lead to murder of many people, to destruction of their property by most terrible ways, etc. The term “aggressive separatism” should be used not only by diplomats and politicians, but it should be introduced and firmly fixed in the documents adopted by international organizations in connection with conflicts. Moreover, it should be regarded as a particular crime against mankind in the general list of crimes.
50
saqarTvelos saxelmwifo politika eTnikuri umciresobebis mimarT
giorgi maduaSvili
saqarTvelos teqnikuri universitetis samarTlis doqtoranti
saqarTvelo polieTnikuri qveyanaa da aq cxovroben sxvadasxva erovnebis
warmomadgenlebi, romelTa uflebebis dacvac aris rogorc saxelmwifos
Sinagani survilisa da rwmenis, aseve saqarTvelos mier aRiarebuli
saerTaSoriso valdebulebebis erT-erTi ZiriTadi moTxovna.
saqarTvelo aRiarebs umciresobebis integraciis saWiroebas. mas
xelmowerili aqvs evropis sabWos erovnuli umciresobebis dacvis CarCo
konvencia da aRiarebuli aqvs umciresobaTa uflebebTan dakavSirebuli
saerTaSoriso instrumentebis da rekomendaciebis umetesoba, maT Soris,
gaeros deklaracia erovnul da eTnikur, religiur da lingvistikur
umciresobebs mikuTvnebuli adamianebis uflebebis Sesaxeb da aseve euTos
dokumentebi: haagis rekomendacia erovnuli umciresobebis saganmanaTleblo
uflebebis Sesaxeb da ganmartebiTi baraTi, euTos adamianuri ganzomilebis
konferenciis kopenhagenis Sexvedris dokumenti, lundis rekomendaciebi
sazogadoebriv cxovrebaSi erovnuli umciresobebis efeqturi
monawileobisaTvis da ganmartebiTi baraTi da sxva.
erovnuli urTierTobebi sazogadoebrivi cxovrebis gansakuTrebiT rTuli
da damoukidebeli sferoa. ama Tu im qveyanaSi istoriuli ganviTarebis
Taviseburebebis gavleniT, mosaxleobis erovnuli SemadgenlobiTa da sxva
faqtorebiT ganpirobebuli erTa kontaqtebi umTavresad winaswar
gansazRvraven sazogadoebaSi mimdinare ekonomikur, socialur da politikur
procesebs.
istoriuli gamocdileba mowmobs, rom ama Tu im qveyanaSi erovnebaTSoris
urTierTobaze gavlenas axdens politikuri reJimi. saqarTvelos pirveli
prezidentis zviad gamsaxurdias politikam saqarTvelos eTnikur
umciresobebTan urTierTobebSi arcTu ise dadebiTi roli iTamaSa.
gamsaxurdia erovnuli moZraobis qarizmatuli lideri iyo. is saTaveSi edga
saqarTvelos sabWoTa kavSiridan gamoyvanasa da qveynis damoukideblobis
mopovebas. mas Semdeg, rac gamsaxurdia saxelmwifos meTauri gaxda, misi
nacionalizmi qveyanas didad ver daexmara. marTalia, damoukideblobis
mopovebis Semdeg saqarTvelos kanonmdebloba moqalaqeobis Sesaxeb sakmaod
liberaluri gaxda (qveynis teritoriaze mcxovrebni avtomaturad gaxdnen
moqalaqeebi, maTi eTnikurobis da sxva pirobebis miuxedavad, Tu isini Tavad
ar ityodnen uars, aseve, afxazeTis avtonomiuri respublikis umaRlesi sabWos
saarCevno kanonSi afxazebisTvis sadeputato mandatebis 50%-is garantireba),
axalgazrda qarTuli saxelmwifos kanonmdebloba realurad umciresobebis
mimarT diskriminaciuli ar iyo, magram qveyanaSi gamefebulma daZabulma da
nacionalisturma garemom umciresobis bevr warmomadgenels saqarTvelos
datovebisken ubiZga. bevri Tavis Zir saxelmwifoSi wavida: israelSi, somxeTSi,
ruseTSi da a.S. dRes sarwmuno monacemebi ar arsebobs imis Sesaxeb, Tu vin,
sad da ra mizeziT datova maSin qveyana, Tumca, wlebis ganmavlobaSi
mosaxlebis aRweris monacemebi qveynis eTnikur SemadgenlobaSi momxdar
cvlilebebze aSkarad miuTiTebs. 1979, 1989 da 2002 wlis monacemebi aCvenebs,
51
rom saqarTvelos somxuri mosaxleoba 9%-dan 8,1%-mde da Semdeg 5,7%-mde
Semcirda. kidev ufro mkveTri iyo rusuli mosaxleobis Semcireba – misi
procentuli maCvenebeli 7,4%-dan 6,3%-mde, SemdgomSi ki 1,5%-mde Semcirda.
eduard SevardnaZis prezidentobis dros (1995-2003), saxelmwifos erovnuli
umciresobebis mimarT politika, SeiZleba iTqvas, ar gaaCnda. SevardnaZis epoqa,
zogadad, Tanmimdevruli saxelmwifo politikis SemuSavebisa da
ganxorcielebiT ar gamoirCeoda. misi prezidentobis xana, albaT, yvelaze
kargad SeiZleba daxasiaTdes, rogorc stabilurobis SenarCunebis mizniT
sxvadasxva intersTa dabalansebis mcdeloba. ZiriTadad, es imas gulisxmobda,
rom erTi SexedviT, zedapirze sagangaSo da feTqebadi konfliqti ar Canda,
Tumca, ufro Rrmad duRda problemebi. es gansakuTrebiT cxadi iyo eTnikur
umciresobebTan mimarTebaSi, romlebic xelisuflebis mier umeteswilad
ugulebelyofilni iyvnen. maTi integraciisa da sxva problemebi ki saerTod ar
iyo aRiarebuli. praqtikulad, umciresobebiT dasaxlebuli regionebi
adgilobrivi klanebis mier imarTeboda, romlebic valdebulni iyvnen mxari
SevardnaZisa da misi partiisaTvis daeWiraT. es mxardaWera arCevnebis dRes
mosaxleobis saarCevno ubnenze miyvaniTa da mmarTveli partiisaTvis xmebis
micemiT gamoixateboda. bunebrivia, aseT pirobebSi saxelmwifo politikis
dokumentebis Seqmnis arc saWiroeba arsebobda da arc sargebeli.
2003 wlis `vardebis revoluciis~ Semdeg axalma xelisuflebam,
gansakuTrebiT ki prezidentma mixeil saakaSvilma, aqtiurad daiwyo eTnikuri
umciresobebis Temis wamoweva. Tavis gamosvlebSi prezidenti xSirad xazgasmiT
aRniSnavs saqarTvelos mravaleTnikuri Semadgenlobisa da aqedan gamomdinare
udidesi potencialis Sesaxeb. simboluri JestebiT gamoirCeoda 2004 wlis
ianvarSi prezident saakaSvilis inauguraciis ceremoniali. is gamosvlisas
eTnikur jgufebs TavianT mSobliur enaze miesalma. saqarTvelos droSa
saqarTveloSi mcxovrebi sxvadsxva eTnikuri jgufebis nacionalur
tansacmelSi gamowyobilma bavSvebma erTad aRmarTes. prezidenti da
xelisuflebis warmomadgenlebi xSirad saubroben qarTul sazogadoebaSi
eTnikuri umciresobebis integraciis saWiroebaze da xazgasmiT aRniSnaven, rom
es asimilaciasa da sakuTari identurobis daviwyebas ar niuSnavs. axali
xelisufleba samoqalaqo nacionalizms aniWebs upiratesobas eTnikur
siamayesTan SedarebiT, rac tradiciulad aqamde dominirebda.
`vardebis revoluciis~ Semdeg institucionalur doneze Seiqmna
samoqalaqo integraciis sakiTxebSi saxelmwifo ministris aparati, raTa amiT
kidev erTxel yofiliyo xazgasmuli Tu ramdenad did mniSvnelobas aniWebs
axali xelisufleba saqarTveloSi umciresobebis mdgomareobis gaumjobesebas
da maT sazogadoebaSi integracias. saxelmwifo ministris kabinetis garda,
ministrebis doneze aseve Seiqmna samoqalaqo integraciisa da tolerantobis
sabWo, romlisEmadgenlobaSi samoqalaqo sazogadoebis warmomadgenlebic
Sediodnen. am organos samoqalaqo integraciis strategiis/koncefciis da misi
ganxorcielebis samoqmedo gegmis SemuSaveba daevala.
samoqalaqo integraciis sakiTxebSi saxelmwifo ministris aparatma
arseboba 2008 wlis ianvarSi Sewyvita.
ukve ramdenime welia umciresobebis mimarT Tanmimdevruli politikis
SemuSaveba xelisuflebis dRis wesrigSi dgas. Miuxedavad imisa, rom arcerTi
srulyofili dokumenti ar aris jerjerobiT miRebuli, ramdenime
kanonproeqti da mosazreba ukve SemuSavda.
eTnikuri umciresobebis Sesaxeb CarCo konvenciis ratificirebis dros
parlamentis qmedeba mniSvnelovani signali iyo. konvencias 2000 wels moewera
xeli da ratificireba 2005 wels parlamentis dadgenilebiT ganxorcielda.
miuxedavad imisa, rom saqarTvelos oficialurad arcerTi daTqma ar
52
gaukeTebia, rogorc konvenciis samdivnos oficialur ver-gverdzea
miTiTebuli, dadgenilebis me-2 muxli gansxvavebul suraTs aCvenebs.
dadgenileba gansazRvravs, Tu ras niSnavs `erovnuli umciresoba~
saqarTveloSi – es termini, ganmartebis Tanaxmad, moicavs adamianTa jgufs,
romlebic arian saqarTvelos moqalaqeebi, romlebic gansxavdebian
mosaxleobis umravlesobisagan lingvisturi, kulturuli da eTnikuri
identurobis TvalsazrisiT, cxovroben saqarTvelos teritorize xangrZlivi
periodis ganmavlobaSi da saqarTvelos teritorize kompaqturad arian
dasaxlebuli. damatebiTi ganmartebebi exeba 10, 11.1, 11.3, 16, 18 da 30 muxlebs.
dadgenilebis me-3 muxli adgens, rom me-2 muxlSi gakeTebuli ganacxadi
ratifikaciis gadawyvetilebis `ganuyofel nawils~ warmoadgens, Tumca am
ukanaskneli ganacxadis kiTxvis niSnis qveS dayeneba advilad SeiZleba.
saqarTvelos kanonmdeblobiT, qveynis Sida kanonmdeblobasTan, maT Soris
parlamentis sakanonmdeblo aqtebTan, upiratesi iuridiuli Zala eniWeba
saerTaSoriso xelSekrulebebs, romlebzec saqarTvelos xeli aqvs mowerili.
radgan qarTul mxares raime daTqmebi da ganacxadebi oficialurad konvenciis
mimarT ar gamouTqvams, dadgenilebiT miRebuli ganmartebebi SeiZleba mxolod
Sida kanonmdeblobis nawilad CaiTvalos. magram vinaidan isini saerTaSoriso
samarTalTan modian winaaRmdegobaSi, konstituciurad maTi Zaladakargulad
cnoba unda moxdes. Sesabamisad, dadgenilebis Sinaarsi araviTari iuridiuli
Zalis mqone ar aris. am sferos eqspertebi Tvlian, rom es iyo parlamentis
mcdeloba, sul mcire daefiqsirebina da gaexmovanebina am sakiTxTan
dakavSirebiT sakuTari pozicia, Tumca aseTi ganacxadis daniSnuleba mainc
gaugebari rCeba.
parlamentSi momzadda kidev erTi dokumenti. adamianis uflebebis dacvisa
da samoqalaqo integraciis komitetis mier SemuSavebuli proeqti `erovnuli
umciresobebis dacvisa da integraciis koncefcia~. miuxedavad imisa, rom
dokumenti umciresobebis dacvasa da maTi keTildReobis xelSewyobas isaxavs
miznad, igi umciresobebis mimarT garkveuli sifrTxilis suliskveTebisgan
Tavisufali ar aris. koncefcia moiTxovs mkacrad iqnas daculi: saqarTvelos
teritoriuli xelSeuxebloba, umciresobebis mier qarTuli kanonmdeblobis
pativiscema, qveynis usafrTxoebisaTvis safrTxis Seuqmneloba da sxva. garda
amisa, umciresobebma gansakuTrebiT unda scen pativi qarTvel da afxaz xalxs,
istorias da tradiciebs, iseve rogorc sxva umciresobebs. dokumenti uaryofs
ZaldataniTi asimilaciis mcdelobebs, magram masSi aseve naTqvamia, rom
zogierT SemTxvbevebSi saxelmwifos aqvs ufleba, wvlili Seitanos
umciresobebis qarTul sazogadoebaSi integraciaSi. umciresobebs eqnebaT
TavianTi enis swavlis SesaZlebloba. qarTuli enis kargi codna maTi
integraciis `aucilebel winapirobad~ aris miCneuli. koncefcia aseve
gansazRvravs, rom umciresobebs aqvT maT Sesaxeb gadawyvetilebis miRebis
procesSi monawileobis miRebis ufleba, Tumca, Zneli warmosadgenia,
arsebobdes sakiTxebi, romlebic umciresobebs, rogorc saqarTvelos
sazogadoebis Semadgenel nawils, ar Seexeba. rogorc am sakiTxSi garkveuli
pirebi aRniSnaven, savaraudod, aseTi mikerZoebuli midgomis gamoa, rom
koncefcia dRemde proeqtis saxiT rCeba da politikis SemuSavebis procesSi
aRniSnuli dokumenti, faqtobrivad, ugulebelyofilia.
wina xelisuflebasTan SedarebiT, saqarTvelos axlandeli xelisufleba
ufro metad aRiarebs erovnuli umciresobebis mimarT srulyofili politikis
SemuSavebis aucileblobas, Tumca, jerjerobiT xelSesaxebi Sedegi naklebad
Cans. dRemde saxelmwifos mxridan Tanmimdevruli da srulyofili politikis
Seqmnis uunaroba qarTuli sazogadoebis winaaRmdegobriv damokidebulebas
gamoxatavs. is srulad uWers mxars eTnikuri umciresobebis mimarT samarTlian
53
damokidebulebas, magram mainc eWvis TvaliT uyurebs maT. es undobloba
mxolod umravlesobasTan ar asocirdeba. eWvebi orive mxares arsebobs.
warmatebuli integraciis (rac mosaxleobis yvela nawilisTvis da mTlianad
saxelmwifosTvisac momgebiani iqneba) erT-erTi sawyisi wertili swored am
eWvebis gafantva unda iyos.
integraciis procesi ar SeiZleba warmatebuli iyos im mtkivneuli
sakiTxebis gaTvaliswinebis gareSe, rasac umciresobebi samarTlianad ayeneben.
umciresobebis enobrivi problemebis gadasaWrelad sistematuri da
Tanmimdevruli midgoma unda iqnas gamoyenebuli. saxelmwifo valdebulia,
yvela moqalaqes adekvaturi SesaZleblobebi Seuqmnas saxelmwifo enis
Sesaswavlad da unda gadadgas qmediTi nabijebi am valdebulebis
Sesasruleblad. gacnobierebuli unda iyos, rom es mniSvnelovani winapirobaa
qveynis samoqalaqo da ekonomikur cxovrebaSi saqarTvelos mosaxeobis
mniSvnelovani nawilis aqtiurad CarTvisas. rogorc prezidenti saakaSvili
xSirad aRniSnavs umciresobebis Temaze saubrisas, saqarTvelos ar SeuZlia
Tavs ufleba misces, ar gamoiyenos is resursebi da perspeqtivebi, rac am
xalxs gaaCnia. es argumenti kargad unda iyos gaTavisebuli rogorc
saxelmwifos, ise umciresobebis mier. umciresobebsac unda ganemartoT, Tu ra
SesaZleblobebs moutanT maT mier saxelmwifo enis ukeT codna da maTi
mxridan qveynis cxovrebaSi aqtiuri monawileobis misaRebad ufro intensiui
Zalisxmeva. mxolod dialogisTvis saWiro Sesabamisi samuSao pirobebis Seqmnis
Semdeg aris SesaZlebeli, rom gaucxoebulma mosaxleobam gaiTavisos arsebuli
gansxvavebebi da msgavsebebi da Seqmnas WeSmaritad pluralisturi sazogadoeba.
aucilebelia, rom integraciis strategiis SemuSavebis procesSi Tavad
umciresobebi iyvnen CarTulni. miuxedavad imisa, rom am sakiTxze momuSave
ramdenime saxelmwifo struqtura arsebobs, isini, rogorc wesi, naklebad
efeqturebi arian. Cveulebriv, aseT formatSi umciresobebis jgufebic
Rebuloben monawileobas, magram ZiriTadad dedaqalaqSi moqmedi
arasamTavrobo organizaciebis saxiT. marTalia es organizaciebi/pirebi
procesis legitimuri monawileebi arian, magram isini TbilisSi da ufro
ganviTarebul adgilebSi muSaoben, ara aqvT saTanado SesaZleblobebi, rom
ufro intesniuri kavSirebi hqondeT regionebTan, raTa SeZlon
umciresobebisaTvis saWirboroto sakiTxebisa da interesebis efeqturad
warmoCena. Aucilebelia arsebuli meqanizmebis aqtiurad amoqmedeba, rom
regionuli interesebis gaTvaliswineba iyos uzrunvelyofili.
kidev erTi problema, romelic yuradRebas saWiroebs politikis
Tanmimdevrulobas ukavSirdeba. donorebis mier dafinansebulma proeqtebma,
romlebic saxelmwifo programebze adre daiwyo, axali SesaZleblobebi
Seqmnes, magram, rogorc wesi, isini wyvetili xasiaTisaa xolme (programebi
mxolod erTi an ori wlis ganmavlobaSi grZeldeba). grZelvadiani
pasuxismgebloba da Tanmimdevruli saqmianoba ki mdgradi da xelSesaxebi
Sedegebis uzrunvelsayofad aucilebelia.
54
l i t e r a t u r a
L i t e r a t u r e Л и т е р а т у р а
1. А. Русецкий, От этноцентризма к общенациональной идее, Тбилиси, 2000. 2. haagis rekomendaciebi erovnul umciresobaTa uflebebTan dakavSirebiT,
inter-eTnikur urTierTobaTa fondi, 1996 weli;
3. saqarTvelos mTavrobis pirveli angariSi erovnul umciresobaTa dacvis
Sesaxeb evropuli CarCo konvenciis 25-e muxlis pirveli paragrafis
Sesabamisad, 2007 weli;
4. saqarTvelos saxalxo damcvelis 2005, 2006, 2007 wlebis saangariSo
moxsenebebi adamianis uflebaTa da TavisuflebaTa dacvis mdgomareobis
Sesaxeb;
5. http://www.coe.int/T/E/Human%5FRights/Minorities/ 6. http://www.parliament.ge/files/603_8080_187110_concepcia_en.pdf 7. http://www.coe.int/t/e/human_rights/minorities/Country_specific_eng.asp#P315_16467
reziume
saqarTvelos saxelmwifo politika eTnikuri umciresobebis mimarT
giorgi maduaSvili
naSromSi ganxilulia eTnikuri umciresobebisadmi saqarTvelos
saxelmwifoebrivi midgomis sakiTxi. SedarebiTi analizisaTvis naSromSi
saubaria rogorc axlandel saxelmwifo politikaze am sakiTxTan mimarTebaSi,
ise wina mmarTvelobebis dros arsebul mdgomareobaze.
SUMMARY
STATE POLICY TOWARDS THE ETHNIC MINORITYS
GIORGI MADUASHVILI
In the work it is discussed state policy towards the ethnic minority. For the comparative analyze in the article it is considered not only nowadays policy, but also the policy that was realized by former government.
РЕЗЮМЕ
ГОСУДАРСТВЕННАЯ ПОЛИТИКА ГРУЗИИ В ОТНОШЕНИИ
ЭТНИЧЕСКИХ МЕНЪШЕНСТВ
ГИОРГИ МАДУАШВИЛИ
Втруде рассмотрен вопрос государственного подхода Грузии к этническим менъшенствам. Для сравнителъного анализа в работе идёт речъ как о настоящей государственной политике по отношению к этому вопросу, так и существующем положении при предыдущих правлениях.
55
brZanebis an gankargulebis Sesruleba, rogorc pasuxismgeblobis gamomricxveli garemoeba
saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis mixedviT
TaTia doliZe
saqarTvelos teqnikuri universitetis samarTlis magistri
bralis gamomricxvel garemoebad iTvleba savaldebulo brZanebis an
gankargulebis Sesruleba. zogadad, cxovrebaSi brZaneba SeiZleba iyos
savaldebulo da arasavaldebuloc. arasavaldebulo brZanebaa iseTi sityvieri
an werilobiTi mimarTva vinmesaTvis, romelsac iZleva arauflebamosili piri,
ese igi is, vinc am brZanebis gacemis uflebamosilebiT ar aris aRWurvili.
aseT SemTxvevaSi brZaneba aris waqezebis forma.
zemoT aRwerili brZaneba ar eqvemdebareba sisxlis samarTlis kodeqsis 37-
e muxlis regulirebas, vinaidan xsenebuli muxlisaTvis aqtualuria mxolod
savaldebulo brZaneba.
brZanebis Sesrulebis sakiTxebi ufro xSirad gvxvdeba samxedro
mosamsaxureebSi - gasamxedroebuli organoebis sistemaSi. jer kidev sabWoTa
kavSiris SeiaraRebuli Zalebis sadisciplino wesdebis me-7 muxlSi ewera
,,ufrosis brZaneba kanonia xelqveiTisaTvis. brZaneba unda Sesruldes
usityvod, zustad da vadaSi.” aseTi imperatiuli moTxovna brZanebis
Sesrulebisa, sakmaod mZime mdgomareobaSi ayenebs samxedros da mniSvnelovnad
zRudavs misi Seracxvis unars. xelqveiTs, gansakuTrebiT sabrZolo viTarebaSi,
evaleba usityvod daemorCilos ufrosis brZanebas da aRasrulos is. aseTia
jaris cxovrebis wesi. sxvagvarad, SeiaraRebuli Zalebis saqmianoba Tavis
disciplinirebul saxes dakargavs da jari xalxis uwesrigo masas
daemsgavseba.
saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis adgens, rom sisxlissamarTleb-
rivi pasuxismgebloba ar daekisreba mas, vinc savaldebulo brZanebis an
gankargulebis Sesrulebisas daaziana samarTlebrivi sikeTe. aseTi zianisaTvis
sisxlissamarTlebrivi pasuxismgebloba daekisreba imas, vinc gasca
danaSaulebrivi brZaneba. Tu pirma Seasrula winaswari SecnobiT
danaSaulebrivi brZaneba, mas sisxlissamarTlebrivi pasuxismgebloba
daekisreba saerTo wesiT.
brZaneba an gankarguleba, realurad, xelmZRvanelis nebis gamovlinebaa.
brZaneba (gankarguleba) aris kanonze an kanonqvemdebare aqtze damyarebuli
uflebamosili piris (xelmZRvanelis) savaldebulo moTxovna, romelic
xelqveiTs avaldebulebs Seasrulos garkveuli moqmedeba. rogorc zemoT
avRniSneT brZaneba SeiZleba iyos zepiri an werilobiTi, magram calkeul
sakiTxebze (magaliTad safinanso, sakadro da sxv) savaldebulo wesiT.
brZaneba mxolod im SemTvevaSia savaldebulo Sesasruleblad, Tu igi
aris kanonieri, gacemulia uflebamosili piris mier da akmayofilebis yvela
samarTlebriv moTxovnas. brZanebis kanonierebis rekvizitebia:
• gacemulia uflebamosili piris mier misdami daqvemdebarebuli piris
mimarT;
• ar scildeba brZanebis gamcemi subieqtis uflebamosilebis farglebs;
• ar Seicavs raime aSkara danaSaulebriv moTxovnas;
• gacemulia saTanado formaluri moTxovnebis dacviT, Tu aseTi
moTxovnebi dawesebulia brZanebisaTvis.
56
Tu savaldevulo brZanebis an gankargulebis Sesrulebas mohyva sisxlis
samarTlis kanoniT daculi samarTlebivi sikeTis xelyofa, am zianisaTvis
sisxlissamarTlebisi pasuxismgebloba daekisreba am brZanebis an gankargule-
bis gamcems, xolo rac Seexeba brZanebis uSualo Semsrulebels, is ase
vTqvaT e.w. ,,cocxali iaraRia” braZanebis gamcemis xelSi, Sesabamisad brZanebis
Semsrulebeli Tavisufldeba sisxlissamarTlebrivi pasuxismgeblobisagan.
brZanebis gamcemi am SemTxvevaSi aris SualobiTi amsrulebeli. amgvari
daskvnis gakeTebis safuZvels gvaZlevs sisxlis samarTlis kodeqsis 22-e
muxli, romelic gan-martavs Semdegs: ,,.....is vinc danaSauli Caidina sxva iseTi
piris meSveobiT, romelsac am kodeqsis mixedviT asakis, Seuracxaobis an sxva
garemoebis gamo ar SeiZleba daekisros sisxlis-samarTlebrivi pasuxismgeblo-
ba.” cxadia, es im SemTxvevaSi Tu brZanebis Semsrulebeli ar acnobierebda,
rom asrulebda danaSaulebriv brZanebas.
saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis 37-e muxlis samar-Tlebrivi
analizi cxadyofs, rom imisaTvis raTa piri am bralis gamomricxveli
garemoebis safuZvelze gaTavisufldes sisxlissamarTlebrivi
pasuxismgeblobisagan, qmedeba unda akmayofilebdes Semdeg pirobebs:
• brZaneba (gankarguleba) unda iyos kanonieri. saqme imaSia, rom zogadad
aRiarebulia, rom ukanono brZaneba ar unda Sesruldes. Tu ukanono
brZanebis Sesrulebisas daziandeba samarTlebrivi sikeTe, sruli
pasuxismgebloba am zianisaTvis ekisreba brZanebis gamcems;
• brZanebis (gankargulebis) Semsrulebels ar unda hqondes gacnobiere-
buli, brZanebis (gankargulebis) ukanonoba anu mas ar unda hqondes
marTlwinaaRm,degobis Segneba. winaaRmdeg SemTxvevaSi Semsrulebeli
pasuxs agebs saerTo wesiT. aRniSvnis Rirsia is faqtic, rom imdenad
ramdenadac brZanebis (gankargulebis) Semsrulebeli aris xelqveiTi
sasamarTlom SeiZleba gaiTvaliswinos es faqti da sasjeli
Seumsubuqso mas.
ufro swori iqneba Tu vityviT, rom brZanebis (gankargulebis) Sesruleba
aris Cvens mier zemoT ganxiluli iuridiuli Secdomis specialuri saxe.
iuridiuli Secdomis SemTxvevaSic piri sCadis sisxlis samarTlis kodeqsis
kerZo nawiliT gaTvaliswinebul iseT qmedebas ise rom ar icis rom es qmedeba
danaSaulebrivrivia da piris amgvari mcdari damokidebuleba mis mier
Cadenili qmedebis mimarT garkveuli garemoebebis gamo aris misatevebeli.
TvalsaCinoebisaTvis ganvixiloT brZanebis (gankargulebis) Sesrulebis
praqtikuli magaliTi:
• generlma farqosaZem oficer sikinWilaSvils ubrZana moekla
moiswrafiSvili TiTqosda imis gamo, rom igi ruseTis
specsamsaxurebis jaSuSi iyo. sinamdvileSi, general farqosaZes
moiswrafiSvilisagan sesxis saxiT didi odenobiT Tanxa hqonda
aRebuli da pirad intere-sebi amoZravebda. oficerma Seasrula
generlis brZaneba. daisjeba Tu ara sikinWilaSvili?
oficeri sikinWilaSvili ar daisjeba mis mier Cadenili qmedebis
arabraleulobis gamo. Sesabamisad, sisxlis samarTlis saproceso kodeqsis 28-
e muxlis safuZvelze, mis mimarT sisxlissamarTlebrivi devna ar unda daiwyos
xolo dawyebuli devna unda Sewydes.
ganvixiloT kidev igive magaliTi sxva SinaarsiT:
• generlma farqosaZem oficer sikinWilaSvils ubrZana moekla
moiswrafiSvili TiTqosda imis gamo, rom igi ruseTis
specsamsaxurebis jaSuSi iyo. sinamdvileSi gene-ral farqosaZes
moiswrafiSvilisagan sesxis saxiT didi odenobiT Tanxa hqonda
57
aRebuli da pirad interesebi amoZravebda. oficeri sikinWilaSvili
amis Sesaxeb informirebuli iyo, magram miuxedavad amisa, igi mainc
daemorCila generlis brZanebas da cecxlasasroli iaraRidan
gasroliT mokla moiswrafiSvili. daisjeba Tu ara oficeri?
am SemTxvevaSi oficeri daisjeba saerTo wesiT, rogorc danaSaulis
amsrulebeli, xolo generals sisxlissamarTlebrivi pasuxismgebloba daekis-
reba danaSaulis waqezebisaTvis, radgan sisxlis samarTlis kodeqsis ganxilu-
li muxli pirdapir gamoricxavs sisxlissamarTlebriv pasuxismgeblobisagan
gaTavisuflebas, winaswari SecnobiT danaSaulebrivi brZanebis Sesrulebis
SemTxvevaSi.
daaxloebiT aseTia bralis gamomricxveli am garemoebis zogadi daxasi-
aTeba. unda aRiniSnos isic, rom sasurvelia gasamxedroebuli organoebis (amu
im struqturebSi sadac brZanebis gacema yoveldRiur da sistematiur xasiaTs
atarebs) TanamSromlebs sruli da amomwuravi informacia hqondeT bralis
gamomricxveli am garemoebis Sesaxeb, rac vfiqrobT, rom mTel rig SemTxve-
vebSi Tavidan agvacilebs danaSauls. aqve gvinda davZinoT isic, rom kargi iq-
neboda sisxlis samarTlis kodeqsis 37-e muxlis Semadgenloba iTvaliswineb-
des miTiTebas imis Sesaxebac, rom aravinaa valdebuli Seasrulos danaSauleb-
rivi brZaneba, raTa piri romelsac xelmZRvaneli avaldebulebs danaSauleb-
rivi brZanebis Sesrulebas, sruli TavdajerebulobiTa da kanonis safuZvelze
gaxdes uflebamosili uari Tqvas brZanebis Sesrulebaze.
l i t e r a t u r a
L i t e r a t u r e Л и т е р а т у р а
1. saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsi, Tbilisi, 2008;
2. merab turava, sisxlis samarTali (zogadi nawili) Tbilisi 2006;
3. oTar gamyreliZe, saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis ganmarteba,
Tbilisi 2005;
4. Tamaz donjaSvili, saqarTvelos sisxlis samarTali (zogadi nawili),
Tbilisi 2002 w;
58
reziume
brZanebis an gankargulebis Sesruleba, rogorc pasuxismgeblobis gamomricxveli garemoeba
saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis mixedviT
TaTia doliZe
naSromSi warmodgenilia brZanebis an gankargulebis Sesrulebis, rogorc
bralis gamomricxveli garemoebis, sakanonmdeblo da praqtikuli daxasiaTeba.
aseve mocemulia rekomendaciebi am sakiTxTan dakavSirebiT.
SUMMARY
Execution of commands or orders, as an excluding circumstances of responsibility, according the criminal code of Georgia
Tatia Dolidze
In this work it is presented legislative and practical feature finishing commands or orders, as value
of circumstances, excepting fault. There also it is given the recommendation concerning this question.
РЕЗЮМЕ
Выполнение команд или распоряжении, как обстоятельства исключения ответственности, согласно уголовному кодексу Грузии
Татиа Долидзе
В этой работе представлен законодательная и практическая особенность выполнении
командовании или распоряжении, как значение обстоятельств, исключая вину. В работе также представлен рекомендация относительно этого вопроса.
59
АНАЛИЗ ОТНОСИТЕЛЬНЫХ ПОКАЗАТЕЛЕЙ ФИНАНСОВОЙ УСТОЙЧИВОСТИ
НИНО ЦОМАИА
МАГИСТР ФАКУЛЬТЕТА ИНФОРМАТИКИ И СИСТЕМ УПРАВЛЕНИЯ
ГРУЗИНСКОГО ТЕХНИЧЕСКОГО УНИВЕРСИТЕТА
Показатели этого анализа позволяют получить некоторые ответы на вопросы, имеющие отношение к системе финансирования деятельности фирмы, в частности: (1) какова структура источников финансирования; (2) способна ли фирма поддерживать такую структуру; (3) какие изменения в системе финансирования имели место в отчетном периоде; (4) соответствуют ли друг другу сложившаяся и целевая структуры источников? Акцент в блоке делается на оценку роли долгосрочных источников и соотношение различных их видов.
Под финансовой устойчивостью понимается способность предприятия поддерживать целевую структуру источников финансирования. Как известно, в балансе обособлены три вида источников: собственный капитал, заемный капитал, краткосрочная кредиторская задолженность.
С позиции долгосрочной перспективы и само предприятие, и любые заинтересованные в его деятельности лица должны отслеживать, во-первых, состояние структуры источников финансирования и происходящие в ней изменения и, во-вторых, способность предприятия поддерживать эту структуру. Соответственно в данном блоке формируются две группы показателей, называемых условно коэффициентами капитализации и коэффициентами покрытия.
В группе коэффициентов капитализации выделяют прежде всего соотношение собственных и заемных средств и их доли в валюте баланса. Однако эти показатели дают лишь общую оценку финансовой устойчивости и применяются в рамках экспресс-анализа. Для более детальной характеристики этой стороны деятельности компании в мировой и отечественной учетно-аналитической практике разработана система показателей. В частности, это: соотношение капитализированных (т.е. направленных на капитальные вложения и долгосрочные финансовые вложения) и собственных оборотных средств, темпы накопления собственных средств, соотношение краткосрочных и долгосрочных обязательств. Охарактеризуем наиболее известные из этой совокупности показатели.
Прежде всего, необходимо сформулировать условия, в которых приводимые ниже счетные алгоритмы реализуемы.Наибольшее распространение получили два варианта, когда для расчетов используются собственно данные: (а) о всех источниках; (б) о долгосрочных источниках.
В первом случае рассчитывают коэффициенты, характеризующие долю собственного капитала, заемного капитала и долгосрочных источников в общей сумме источников финансирования, т.е. в оценке учитываются все статьи пассива баланса. Здесь неявно предполагается, что активы и отдельные источники не сопоставляются между собой, то есть любой источник в принципе может рассматриваться как источник покрытия любого актива; важно не соотнесение каких-то активов и источников, а общая характеристика финансовой структуры предприятия. Иными словами, анализируется структура источников баланса-нетто, в основе которого лежит следующее балансовое уравнение: LTA + CA = E + LTD + CL, (1.1)
где LTA – внеоборотные активы; CA – оборотные активы; E – собственный капитал; LTD – долгосрочные заемные средства; CL – краткосрочные пассивы.
60
Именно уравнение (1.1) и заложено в основу баланса, действующего настоящее время, а его составные элементы – это итоги по разделам. Для менеджеров этот баланс чрезвычайно удобен, т. к. позволяет видеть активы, которыми они управляют.
Во втором случае ограничиваются анализом структуры капитала компании, под которым понимают лишь долгосрочные источники финансирования (собственные и заемные). Таким образом, предполагается, что оборотные активы служат обеспечением краткосрочной кредиторской задолженности независимо от того, имеет эта задолженность финансовый или нефинансовый характер. Здесь речь идет об анализе пассива аналитического баланса, имеющего следующее представление:
LTA + (CA - CL) = E + LTD (1.2) Баланс с данным балансовым уравнением ориентирован прежде всего на инвесторов, т.е. собственников и лендеров – они видят стоимостную оценку имущества, которое в известном смысле им принадлежит.
Таким образом, в зависимости от того, какой аналитический баланс принимается во внимание, меняется совокупная величина авансированных в предприятие средств (правая часть соответствующего балансового уравнения), а следовательно, меняются значения отдельных показателей, например, доля собственного капитала в сумме источников. Эту особенность методик анализа необходимо иметь в виду, в частности, при межхозяйственных сопоставлениях; иными словами, нужно отдавать себе отчет в том, какие источники подвергаются анализу: все источники, источники средств финансового характера или долгосрочные источники средств.
Коэффициент концентрации собственного капитала. Характеризует долю собственности владельцев предприятия в общей сумме средств, авансированных в его деятельность:
Ker = Собственный капитал / Всего источников средств = E / FR, (1.3) где FR – общая сумма источников средств (долгосрочных и краткосрочных), т.е. итог
баланса. Чем выше значение этого коэффициента, тем более финансово устойчиво, стабильно и
независимо от внешних кредиторов предприятие. Дополнением к этому показателю является коэффициент концентрации привлеченных средств – их сумма равна 1 (или 100%). Kdr = Привлеченные средства / Всего источников средств = (LTD + CL) / FR (1.4)
Коэффициент финансовой зависимости. Является обратным к коэффициенту концентрации собственного капитала. Рост этого показателя в динамике означает увеличение доли заемных средств в финансировании предприятия. Если его значение снижается до 1 (или 100%), это означает, что владельцы полностью финансируют свое предприятие. Интерпретация показателя проста и наглядна: его значение, равное 1.25, означает, что в каждом 1.25 лари., вложенном в активы предприятия, 25 тетри заемные. На первый взгляд коэффициент выглядит достаточно неуклюже – целое относится к части. Тем не менее этот показатель очень широко используется на практике.
Коэффициенты структуры долгосрочных источников финансирования. Эти коэффициенты рассчитываются исходя из балансового уравнения (9.3.2), иными словами, в данном случае в расчет принимают лишь долгосрочные источники средств (капитализированные источники). Сюда входят два взаимодополняющих показателя: коэффициент финансовой независимости капитализированных источников (Kdc) и коэффициент финансовой независимости капитализированных источников (Kec), исчисляемые соответственно по формулам: Kdc = Долгосрочные обязательства / (Собственный капитал + Долгосрочные обязательства) = LTD / (E + LTD) (1.5.) Kec = Собственный капитал / (Собственный капитал + Долгосрочные обязательства) = E / (E + LTD) (1.6.)
Очевидно, что сумма этих показателей равна единице. Рост коэффициента Kdc в динамике является в определенном смысле негативной тенденцией, означая, что с позиции
61
долгосрочной перспективы предприятие все сильнее и сильнее зависит от внешних инвесторов.
В предприятие с высокой долей собственного капитала кредиторы вкладывают свои средства более охотно, поскольку такое предприятие характеризуется существенной финансовой независимостью и, следовательно, с большей вероятностью может погасить свои долги за счет собственных средств. В этой связи следует отметить два обстоятельства. Во-первых, очевидно, что финансово независимых (от внешних инвесторов и кредиторов) компаний в полном смысле этого слова практически не существует. Во-вторых, трактовка степени финансовой независимости фирмы и позитивности изменений в структуре ее источников может существенно варьировать в различных странах. Смысл этого утверждения в том, что появление в структуре источников крупного долгосрочного кредита свидетельствует, с одной стороны, о положительной репутации фирмы в бизнес-обществе, поскольку банк, по определению весьма осторожная структура в плане размещения своих средств, счел возможным профинансировать фирму, полагаясь, видимо, на ее потенциальную финансовую устойчивость.
Уровень финансового левериджа. Этот коэффициент считается одной из основных характеристик финансовой устойчивости предприятия. Известны различные алгоритмы его расчета; наиболее широко применяется следующий: Kbl = Долгосрочные заемные средства / Собственный капитал (балансовая оценка) = LTD / E (1.7.)
Экономическая интерпретация показателя очевидна: сколько ларов заемного капитала приходится на один лар собственных средств. Чем выше значение уровня финансового левериджа, тем выше риск, ассоциируемый с данной компанией, и ниже ее резервный заемный капитал.
В приведенной формуле использованы балансовые оценки. Однако возможен и другой подход, суть которого заключается в следующем.
В терминах рынка собственный капитал оценивается через рыночную капитализацию, структурно состоящую из трех компонентов (чистые активы фирмы в рыночной оценке, внутрифирменный гудвилл и ожидания перспективности бизнеса) и численно равную совокупной рыночной цене акций фирмы.
Поскольку в балансе отражается лишь первый компонент, то переход в формуле (1.7.) к рыночным оценкам с очевидностью приведет к снижению уровня финансового левериджа. Кроме того, в условиях инфляции, которая чаще всего имеет место в экономике, рыночные оценки активов выше их себестоимости, и это тоже скажется на оценке финансовой зависимости фирмы. Иными словами, в случае существенного расхождения учетных и рыночных оценок более достоверную картину в отношении финансовой зависимости и резервного заемного потенциала дает рыночный уровень финансового левериджа, исчисляемый по формуле: Km = Долгосрочные заемные средства / Рыночная капитализация = LTD / MV (1.8.) Коэффициенты капитализации, характеризующие структуру долгосрочных пассивов логично дополняются показателями второй группы, называемыми коэффициентами покрытия и позволяющими сделать оценку того, в состоянии ли компания поддерживать сложившуюся структуру источников средств. Привлечение заемных средств связано с бременем постоянных финансовых расходов, которые должны по крайней мере покрываться текущим доходом.
В отечественной отчетности последних лет постоянные финансовые расходы в части процентов по займам и кредитам формально выделены в отдельную статью в отчете о прибылях и убытках. Эти расходы должны сопоставляться с прибылью до вычета процентов и налогов; соответствующий показатель носит название коэффициента обеспеченности процентов к уплате (TIE)
TIE = Прибыль до вычета процентов и налогов / Проценты к уплате (1.9.)
Очевидно, что значение TIE должно больше единицы, в противном случае фирма не сможет в полном объеме рассчитаться с внешними инвесторами по текущим обязательствам. Если в знаменателе к расходам по уплате процентов добавить расходы по долгосрочной
62
аренде, то соответствующий показатель носит коэффициента покрытия постоянных финансовых расходов (FCC) FCC = Прибыль до вычета процентов и налогов / (Проценты к уплате + Расходы по финансовой аренде) (1.10)
Снижение величины значений коэффициентов TIE и FCC свидетельствует о повышении степень финансового риска.
Рис1. Классификация показателей оценки финансовой устойчивости торговой фирмы.
Показатели оценки финансовой устойчивости фирмы
Коэффициенты капитализации (дают представление о структуре источников финансирования
фирмы)
Коэффициенты покрытия (позволяют делать суждения о спосбности поддержания сложившейся структуры
источников)
1. Коэффициент концентрации собственного капитала. 2. Коэффициент концентрации привлеченных средств. 3. Коэффициент финансовой независимости (общий). 4. Коэффициент финансовой независимости капитализировнных истоников. 5. Уровень финансового левериджа балансовый. 6. Уровень финансового леериджа рыночный.
1. Коэффициент обеспеченности процентов к уплате. 2. Коэффициент покрытия постоянных финансовых расходов.
l i t e r a t u r a
L i t e r a t u r e Л и т е р а т у р а
1. Бланк И. А. Основы финансового менеджмента. – М.: Ника-Центр, 2004. 2. Банк В. Р., Тараскина А. В. Финансовый анализ. – М.: Издательство Проспект, 2005. 3. Ковалев В. В. Анализ финансовой отчетности (основы балансоведения). – М.: Издательство
Проспект, 2004. 4. Ковалев Вит. В. Финансы предприятий. – М.: Издательство Проспект, 2004. 5. Лиференко Г.Н. Финансовый анализ предприятий. – М.: Экзамен, 2005. 6. Финансовая устойчивость предприятия: оценка и принятие решений. // Крейнина М. Н.
Финансовый менеджмент. 2001. № 2. 7. Шеремет А. Д., Негашев Е. В. Методика финансового анализа деятельности коммерческих
организаций. – М.: ИНФРА-М, 2005.
63
РЕЗЮМЕ
Анализ относительных показателей финансовой устойчивости
Нино Цомаиа
В данной статье рассмотрен анализ относительных показателей финансовой устойчивости, и всвязи с этим выделяются, описываются и анализируются две группы показателей, называемые условно коэффициентами капитализации и коэффициентами покрытия. И на основе анализа выше приведённых коэффициентов, в конце статьи приведена классификация показателей оценки финансовой устойчивости торговой фирмы.
reziume
finansuri stabilobis meorexarisxovani maCveneblebis analizi
nino comaia
mocemul naSromSi ganxilulia finansuri stabilobis meorexarisxovani
maCveneblebis analizi, da amasTan dakavSirebiT gamoiyofa, ganixileba da
ganaanalizda maCveneblebis 2 jgufi – kapitalizaciis koeficienti da
dafarvis koeficienti. da naSromis bolos moyvanilia firmis finansuri
mgonareobis Sefasebis maCveneblebis klasifikacia Zemoxsenebuli
koeficientebis analizis safuZvelze.
SUMMARY
The analysis of relative parameters of financial stability
Nino Tsomaia
In given clause the analysis of relative parameters of financial stability and in this connection two groups of parameters named conditionally in factors of capitalization and factors of a covering are allocated, described and analyzed is considered. And on the basis of the analysis above the resulted factors, in the end of clause classification of parameters of an estimation of financial stability of trading firm is resulted.
64
Кинетика осаждения палладия на полупроводниковых соединениях группы А3В5
Э.Г. Грдзелишвили
Доктор технических наук, Тбилисский Государственный Университет им.И.Джавахишвили
Н.А.Джварелия
Ассоциированный профессор Грузинского Технического Университета
Р.В.Шеклашвили
Ассоциированный профессор Грузинского Технического Университета
Н.Я.Бучукури
Ассистент-профессор Грузинского Технического Университета
Процессы покрытия различных материалов металлами получили большое распространение
в технологии машиностроения, приборостроения, авиа-космической техники, микроэлектроники,
электроники и других отраслей промышленности. [1-2]. Различными методами проведены
систематические исследования механизма и кинетики активирования материалов различной
природы. [3-7].
Для понимания природы процесса активирования полупроводниковых соединений группы
А3В5, представляются весьма существенными полученные данные о прочности связи ионов
палладия с поверхностью адсорбена.
Были проведены исследования по определению кинетических параметров в реакции
осаждения палладия на полупроводниковые соединения группы А3В5. Процесс осуществлялся
по реакции
222 4222 OHClPdOHPdCl ++→+
Исследования проводились на лабораторной установке при атмосферном давлении.
Толщина палладия определялась оптическим методом на приборе “БИОЛАН“,а определение
металлического палладия происходило весовым методом [8] на полупроводниковых
соединениях группы А3 В5 , площадью 4 см2 , в растворе № 4 ,представленный на рис 1. Оценка
металлического покрытия проводилась взвешиванием на аналитических весах с последующим
вычислением по формуле
γ⋅104= H⋅d⋅Sобщ. ( 1)
65
где γ - разница в весах, гр; H - толщина покрытия , мк ; d - удельный вес палладия = 11,34
гр/см2; Sобщ.- общая площадь пластины п/п, см2.
Рис.1
Рис. 1 Зависимость толщины покрытия на полупроводниках группы
А3В5 при концентрациях палладия в растворе мг/л от времени осаждения
1-100; 3-300; 2-200; 4-400;
На рис.1 представлена зависимость веса металлического палладия от времени осаждения и
данные о зависимости скорости реакции от времени осаждения палладия на полупроводниках
группы А3В5 при различных начальных концентрациях компонентов Из рисунка видно, что
повышение концентрации палладия в растворе и время осаждения в процессе активирования
повышает толщину покрытия палладия на полупроводниках группы А3В5. Порядок реакции по
PdCl2, H2O, Pd, HCl, O2 определены методом Вант-Гоффа по формуле:
21
21
lglglglg
CCVVn
−−
= (2)
где V1 и V2 скорости реакций при различных С1 и С2 концентрациях исследуемых компонентов.
Скорость реакции рассчитывали по уравнению:
66
12/3,2
−=− rсммгSrPTA
ddC α
τ (3)
где А- концентрация двуххлористого палладия в исходном растворе, в дол ед;
α - степень осаждения палладия; Т – температура реакционной зоны, К;
Р – атмосферное давление, Па; 2,3 – кубический коэффициент палладия;
r – время реакции, ч-1; S – площадь для активирования – см2;
Данные о зависимости скорости осаждения палладия на полупроводниках группы А3В5 от
исходных содержаний PdCl2, H2O, Pd, HCl O2 в смеси раствора и результаты расчета порядка
реакции даны в таблице 1.
Как видно из таблицы, при увеличении начальной концентрации двуххлористого палладия и
соляной кислоты в растворе соответственно увеличивается скорость реакции и порядок по PdCl2,
равен 0,7, а по HCl -0,1
Увеличение начальной концентрации Pd и О2 не меняет скорость процесса, следовательно,
порядок нулевой. Увеличение же начальной концентрации H2O уменьшает скорость процесса и
порядок по H2O минус 1.
Скорость реакции можно описать формулой:
[ ] [ ] [ ])()()() 22221 OHClPdKOHPdClKdrdC qpmn
−=− − (4)
где К1 и К2 - константы скорости прямой и обратной реакции [PdCl2], [H2O], [Pd], [HCl],
[O2] – текущие концентрации соответствующих компонентов (в долях единицы).
Результаты определения порядка реакции по PdCl2, H2O
таблица 1
Состав сме-
си раствора,
мг/л
Cкорость реакции (мг/см2)
при осаждении (r-1)
Порядок реакции по Темпера
-тура,
К
PdC
l 2
HC
l
3600
7200
1080
0
1440
0
1800
0
PdC
l 2
H2O
Pd
HC
l
O2
100
2
0.0395
0,0176
0,0117
0,0088
0,0070
0,7
200
4
0,0125
0,0628
0,0421
0,0418
0,0129
-1
300
6
0,4592
0,2296
0,153
0,1154
0,0791
0
0,1
303-333
400
8
1,6713
0,8356
0,5571
0,4178
0,33426
0
67
Концентрация палладия и кислорода не влияет на ход процесса активирования
полупроводника группы А3В5, соответсвенно, уравнение (4) примет следующий вид:
[ ] [ ] [ ] 1,02
12
7.021 HClKOHPdClK
drdC
−=− − (5)
Суммарный порядок реакции
2,0=++= qnmz (6)
После преобразования уравнений (5) получим:
[ ] )()()()1(21 aabacaPdClKdrdC qnmz µ−−−=− (7)
где а – степени осаждения палладия (в долях единицы);
PdCl2 – начальная коцентрация раствора (в долях единицы);
b – отношение начальных концентраций Pd, HCl и O2 к начальной концентрации PdCl2; )(aµ -
множитель, учитывающий обратную реакцию.
Были проведены исследования при температурном интервале 303-333К время осаждения
палладия 3600час-1. По экспериментальным данным с использованием уравнения (7) были
рассчитаны константы скорости, представленные в таблице 2. По данным таблицы 2
определяли температурную зависимость скорости осаждения палладия на полупроводниках
группы А3В5, которая в интервале температур 303-333 К вычисляется по уравнению Аррениуса:
RTE
lKK−
= 0 (8)
Для определения и 0K E при различных темературах была составлена система уравнений:
nn
KBT
A
KBT
A
KBT
A
ln1
ln1
ln1
22
11
=+
=+
=+
(9)
где , 0ln KA =RTEB −= .
68
Кинетические данные
таблица 2
Константа скорости К 105
Температура,
К
Время
реакции,
час-1
Толщина
палладия на
п/п, микр.
Скорость
реакции,
мг/см2час-1 эксп расч.
303 3600 0,1 0,0395 1,80 1,76
313 3600 0,17 0,0125 3,40 3,49
323 3600 0,2 0,0459 6,50 6,63
333 3600 0,25 0,1671 1,24 12,1
Так как число неизвестных равно двум, система нормальных уравнений будет следующей:
HFBLAEDBCA
=+=+
С учетом того, что С=N
∑
∑
∑
∑
=
=
=
=
=
=
=
=
N
ii
i
N
i i
N
ii
N
i i
KT
H
TF
KE
TD
1
1
2
1
1
)ln1(
)1(
ln
1
(10)
Система уравнений примет следующий вид:
∑∑ =−=
KTR
EKNN
iln1ln
10 ∑ ∑ ∑
= =
=−N
i
N
i
N
ii K
TTREK
1 1
20 )ln1()1()(ln (11)
В результате компьютерной обработки этой системы были получены следующие значения
К0= 35419; Е = 53967,3 Дж/ моль; Р=6491. Зависимость константы скорости реакции от
температуры будет иметь вид:
)5396
(exp35419 RTK
−⋅= (12)
Достоверность выведенного уравнения, как видно из таблицы 2 хорошо подтверждается
сопоставлением расчетных и экспериментальных данных. Таким образом, на основании
проведенного исследования приведены кинетические параметры процесса активирования
поверхности полупроводниковых соединений группы А3В5 палладием. Величина энергии
активации указывает на протекание процесса в диффузионной области.
69
рис.2
Рис. 2 Графическое изображение логарифма константы скорости реакции
в зависимости от обратной температуры
Графическое изображение логарифма константы скорости реакции в зависимости от
обратной температуры (1/Т) показывает (рис. 2), что точки укладываются на прямую. Это
свидетельствует о том, что в интервале 303-333 К процесс осаждения палладия на
полупроводниковые соединения группы А3В5 и тем самым образование палладия кислотного
металла протекает в одной и той же области.
l i t e r a t u r a
L i t e r a t u r e Л и т е р а т у р а
1. Кочергин С.М., Самойлов М.И. Краткий курс физической химии. М., Высшая школа 1978, с. 312.
2. Позин М.Е., Зинчук Р.Ю. Физико-химические основы неорганической технологии. Л., Химия, 1985, стр.89
3. Khoperia T.N. Zedginidze T.I. Tabatadze T.J., Formation of microvircuits in microelectronics by Electroless deposition. Electrochimica acta, Oxford, 42, pp.3049-3055 (1997).
4. Khoperia T.N. Zedginidze T.. Tabatadze T.J. The development of the new direction of submicron thechnology for ULSI and subsitution of Au and Ag, proceedings of the international Conference Micro Mat. Berlin, pp. 818-820)
5. Еремин Е.Н.Основы химической технологии.М.: Высшая школа, 1974, с.341. 6. Братинайдер С., Кавецкий В.,Денко Я.,Марцинковский Р. Общие основы химической
технологии .Л.: Химия, 1977, с.503. 7. Карапетьянц М.Х.Введение в теорию химических процессов. М.: Высшая школа, 1975,
с.319. 8. Г.Шарло. Методы аналитической химии. М. 1969, с.942
70
РЕЗЮМЕ
Кинетика процесса осаждения палладия на полупроводниках типа А3В5
Э. Грдзелишвили, Н. Джварелия, Р. Шеклашвили, Н. Бучукури
Вычислены скорости реакции процесса осаждения палладия и порядки реакции по хлориду
палладия, соляной кислоте, воде, кислороду и палладию. Установлено, что порядок реакции по хлориду палладия равен 0,7, соляной кислоте 0,1,
палладию и кислороду –нулевой. По экспериментальным данным рассчитаны значения Ко и Е. Величина энергии активации
указывает на то, что процесс протекает в диффузионной области
reziume
paladiumis dafenis procesis kinetika А3 В5 tipis naxevargamtarebze
eleonora grZeliSvili, nino jvarelia, roland SeylaSvili, nunu buCukuri
gamoTvlilia paladiumis dafenis procesis reaqciis siCqareebi da
reaqciis rigebi paladiumis qloridis, marilmJavas, wylis, Jangbadis da
paladiumis mimarT.
dadgenilia, rom reaqciis rigi paladiumis qloridisaTvis tolia 0.7 – sa,
marilmJavasTvis – 0.1, paladiumisaTvis da JangbadisaTvis – nulovani.
eqsperimentuli monacemebis safuZvelze gamoTvlilia, �0 da �
mniSvnelobebi. aqtivaciis energiis mniSvneloba miuTiTebs imaze, rom procesi
mimdinareobs difuzur areSi.
SUMMARY
Kinetic process of a covering by a palladium of type А3 В5 of semiconductors
Eleonora Grdzelishvili, Nino Jvarelia, Roland Sheklashvili, Nunu Buchukuri
It is calculated reaction of speeds and reactions of sequence of a covering by a palladium to chloride of a palladium, to an acid of sodium, to water, to oxygen and to a palladium.
It is established, that reactions of sequence for chloride of a palladium are equal 0,7; for an acid of sodium – 0,1; for a palladium and oxygen – a zero.
According to data of experiment value К0 and E is calculated. Value of activation of energy specifies, that process proceeds in the extended area
71
ramodenime mosazreba depos Tvalwyvilebis saamqros Sromis porobebis gasaumjobeseblad
cicino besiaSvili
saqarTvelos teqnikuri universitetis asistent-profesori
nino jvarelia
saqarTvelos teqnikuri universitetis asocirebuli profesori
dimitri bakuraZe
saqarTvelos teqnikuri universitetis I kursis magistranti
cnobilia, rom yvela tipis eleqtruli transportis remonti mimdinareobs
specialur saremonto organizaciaSi-depoSi.
depos saamqroebSi, sadac mimdinareobs Tvalwyvilebis, eleqtruli
manqanebis, samWedlo, saCamomsxmelo, samRebro, saakumulatoro da a.S.
samuSaoebi umTavres problemas warmoadgens Sromis pirobebis analizi,
rogoricaa mikroklimaturi maxasiaTeblebi, xmauris doneebi, racionaluri
ganaTeba, mtvrisa da toqsikuri nivTierebebis arseboba da sxva /1/. CamoTvlili parametrebis normalizaciis aqtualobam da aucileblobam
ganapiroba saremonto ubnebze Sromis pirobebis Seswavla.
Tvalwyvilebis saamqroSi saremonto samuSaoebi iwyeba Tvalwyvilebis
SeberviT. ZravRerZuli blokidan moxsnili Tvalwyvili Semdeg gadaaqvT
SesakeTeblad. gTvazobT mniSvnelovani kvanZis _ Tvalwyvilis SekeTebis
meTodTa teqnologiuri procesis zogierTi sakiTxis ganxilvas. konkretulad
DaSlili ZravRerZuli blokidan ixsneba dazianebuli buqsebi da maTi burtebi,
romelTa aRdgena xdeba brinjaos mavTuliT daduRebis saSualebiT. gacivebis
Semdeg xdeba maTi Carxze damuSaveba da aRdgena pirvandel zomamde.
burtis sisqe Л (mm) ganisazRvreba formuliT
Л )(5,0 MKT −−=
sadac: T _ Tvalwyvilis kbila Tvlis centris morgvebs Soris
dacileba, mm;
K _ eleqtruli wevis Zravis korpusis yelis sigrZe sadebTa
burtis Sida nawiburebis qveS;
M _ wevis Zravis RerZis gasaSvebi ganarbeni Tvalwyvilis
RerZze.
gasaremontebeli ZravRerZuli blokis sadebTa kompleqtis aRdgena
pirvandel zomebSi xdeba saxarate Carxze, sadac viTvaliswinebT TvalwyvilTa
RerZis yelis saqarxno zomebs /2/.
dReisaTvis Tvalwyvilis aRdgenas axdenen daduRebis meTodiT. am dros
amortizebuli Tvalwyvilis artaxs aRadgenen specialuri mavTuliT,
risTvisac saamqro aRWurvilia Tvalwyvilis sabruni, specialuri saSemduRebo
mowyobilobiT da iatakSi CamontaJebuli Ria RumelebiT. aRdgenis procesi
xangrZlivia. daduRebis Semdeg Tvalwyvili 6 saaTis ganmavlobaSi imyofeba
miwaSi CamontaJebuli Ria tipis spiralur RumelSi, romlis gaxurebis
temperatura teqnologiis mixedviT Seadgens 250 ÷ 3000C. radganac Rumeli Riaa
saamqroSi momuSaveebisaTvis iqmneba maRaltemperaturuli garemo. Rumelidan
Tvalwyvilis erTi Tvalis gamotana xdeba gamowvidan 24 saaTis Semdeg. igive
72
procesi meordeba Tvalwyvilis meore Tvalze, amitom Tvalwyvilis aRdgena
xdeba 3 dRe-Ramis ganmavlobaSi. amis Semdeg iwyeba aRdgenili Tvalwyvilis
Carxze WriT damuSaveba mis standartul zomamde dasayvanad.
Tvalwyvilebis burtas, buqsas da artaxis sisqis pirvelad zomebSi
aRdgenis process Tan axlavs: didi raodenobiT liTonTa aerozolebis
gamoyofa, maRalsixSiriani xmauris warmoqmna, liTonTa QWris Sedegad
warmoqmnili infrawiTeli gamosxivebis mniSvnelovani doneebi, Termuli
damwvrobebis saSiSroeba, momuSaveebSi statikuri datvirTvebi.
garda amisa, garemoSi mtvris saxiT aRiniSneba maRali koncentraciiT
liTonis wvrildispersuli fraqcia da iatakze _ liTonis cxeli burbuSela.
mavne nivTierebebis, mtvris Semcvelobis da infrawiTeli gamosxivebis
doneebis mniSvnelobebi warmodgenilia cxrilebSi:
samuSao garemoSi mtvris da mavne nivTierebebis
Semcveloba
koncentracia, mg/m3haeris sinjis aRebis
adgili mtveri
mTlianad 32OFe Mn 2SiO
1. saSelduReblo
mowyobilobasTan
2. saxarate CarxTan
5,8
7,5
2,8
4,5
0,12
0,14
4,6
4,8
z. d. k. 4,2 2,3 0,2 2,7
samuSao adgilze infrawiTeli gamosxivebis doneebi
gazomvis adgili dasxivebis done 3 t/m2
1. saSemduReblo mowyobilobasTan
2. saxarate CarxTan
630
780
z. d. d. 150
orive cxrilidan Cans, rom MmuSaobis procesSi momuSaveni imyofebian
infrawiTeli gamosxivebis maRali doneebis zemoqmedebis qveS. mtver-
aerozolebis Semcveloba haerSi mniSvnelovnad ar aRemateba Z.d.k.-ebs. es
aixsneba imiT, rom warmoqmnili aerozolebi waritacebian haeris masebiT da
miemarTebian zeviT da amiT cildebian momuSeveebis sunTqvis da mxedvelobis
organoebs. saamqros zeda fenebSi liTonis aerozoli gadanawildeba mTel
sivrceSi, civdeba da mtvris saxiT ileqeba mowyobilobebze, samSeneblo
konstruqciebze da iatakze. am SemTxvevaSi marto adgilobrivi lokaluri
gamwovebis muSaoba dabalefeqturia.
vTvliT, rom adgilobriv gamwovebTan erTad unda moqmedebdes saamqros
Sua da zeda fenebSi Sreobrivad mZlavri saerTo gamwovi ventilacia.
73
moZravi Semadgenlobis remontis an sxva procesebis mimdinareobisas
momuSaveni SexebaSi arian qimiur nivTierebebTan, masalebTan, sxvadasxva
konsistenciis da Semadgenlobis sacxebTan, zeTebTan.
sacxebi warmoadgens myar da naxevradmyar gels. sacxeb zeTebSi
absoluturad dauSvebelia minarevebis arseboba, vinaidan igi iwvevs manqanaSi
xaxunis zedapiris swraf cveTas, momatebuli namwvis warmoqmnas, filtrebis
gaWuWyianebas da a. S.
qimiuri nivTierebebi, romlebic gamoiyeneba konsistenciuri sacxebis
misaRebad, sawarmoo procesebis sanitaruli normebis darRvevis SemTxvevaSi
axdenen organizmze saerTo toqsikur, mxedvelobis da sasunTq organoebze
gamaRizianebel moqmedebebs.
rigi mavne nivTierebebisa xvdeba organizmSi inhalaciuri gziT, kanidan an
sakvebTan erTad.
zeTebi da sacxi masalebi aris navTobis maRali duRilis temperaturis
[240 400÷ 0C] mqone naxSirwyalbadebi da arsebul pirobebSi didia albaToba maTi
gamoyofisa, aalebisa sahaero garemoSi.
sanitarul-higienuri maxasiaTeblebis Seswavlis Semdeg rekomendaciis
saxiT vTavazobT sawarmoSi garda adgilobriv gamwovebisa, mZlavri saerTo
mimocvlis ventilaciis mowyobas, rac uzrunvelyofs Warbi siTbos,
wvrildispersuli mtvris da samuSao zonidan mavne aerozolebis gayvanas.
saamqroebi, romlebic iyeneben adviladaalebad sacx, sapox, sazeT masalebs
da qimiur nivTierebebs, saWiroa aRiWurvos sxvadasxva zomis Tanamedrove
cecxlsaqrobi saSualebebiT.
l i t e r a t u r a
L i t e r a t u r e Л и т е р а т у р а
1. Ремонт электровозов и электропоездов. Под редакцией В. М. Находкина. М., "Транспорт " 1981. 360 с.
2. С. Н. Красковская, П.Э. Ридель, Р.Г. Черепашенец. Техническое обслуживание и ремонт электровозов постоянного тока в депо. "Транспорт" М., 1990. 431 с.
reziume
ramodenime mosazreba depos Tvalwyvilebis saamqros
Sromis pirobebis gasaumjobeseblad
c. besiaSvili, n. jvarelia, d. bakuraZe
Tvalwyvilebis saamqros samuSao garemoSi aRiniSneba: liTonTa
wvrildispersuli mtvris, aerozolebis, mavne nivTierebebis gamoyofa,
infrawiTeli gamosxivebis mniSvnelovani doneebi da maRalsixSiriani xmauris
gavrceleba. rekomendaciis saxiT gTavazobT mZlavri saerTo ventilaciis
mowyobas.
74
SUMMARY
Several ideas about improvement of depot double wheel workshop labour conditions
Ts. Besiashvili, N. Jvarelia, D. Bakuradze
In double wheel labour conditions we consider: excretion of metal small-dispersion dust, aerosol, harmful substances; infrared irradiation significant levels and high frequency noise spreading. As a recommendation we offer the installation of strong common ventilation.
РЕЗЮМЕ
Оценка условий труда цеха колесных пар железнодорожного депо.
Ц. Бесиашвили, Н. Джварелия, Д. Бакурадзе
В рабочую среду цеха колесных пар отмечаются: выделение мелкодисперсной пыли, аэрозолей металлов, вредных веществ; высокие уровни инфракрасного излучения и распространение высокочастотного шума. В качестве рекомендации предлагаем устройство мощной вентиляции.
75
SesaZlo cdomilebebi vibraciul satransporto manqanebSi da maTi gavlena muSa procesebze
viqtor zviadauri
teqnikur mecnierebaTa doqtori, profesori
gela miqelaZe stu-s samTo-geologiuri fakultetis magistranti
giorgi uflisaSvili �
stu-s samTo-geologiuri fakultetis magistranti
ioseb TumaniSvili stu-s satransporto da manqanaTmSeneblobis fakultetis doqtoranti
vibromanqanebis meqanikur sistemebSi gansakuTrebul rols asruleben
drekadi kvanZebi da maTTan dakavSirebuli elementebi. gansakuTrebuli roli
eniWeba TviT drekadi elementis specifikas - igi irxeva ara marto perioduli
Zalis mimarTulebiT aramed axlavs Tanmdevi brunviTi da ganivi mimarTulebis
rxevebic. Cveulebrivad, aseTi (parazituli) rxevebi mcire sididisaa da ar
moqmedeben mniSvnelovnad muSa rxevis sizusteze, magram didi rxevebis (mag.
rezonansuli) dros aseT uzustobas SeuZlia mniSvnelovani gavlena
moaxdinos muSa procesis kanonzomierebaze.
aramuSa parazituli rxevebis aRmocenebis meore mizezi meqanikur rxeviT
sistemaSi aris daSvebebi drekadi elmentebis da maTi sayrdeni zedapirebis
damuSavebis sizusteze. damuSavebis cdomilebebi daSvebis zRvrebSic ki
rxevebis didi amplitudis dros iwveven parazitul rxevebs, romlebic
moqmedeben muSaobis sizusteze.
Semdegi faqtori, romelic arRvevs muSaobis process, aris aRmgznebi Zalis
muSa organoze gadacemis sizusteze cdomileba. am SemTxvevaSi muSa procesis
darRveva SeiZleba moxdes rogorc aRmgznebi Zalis mxridan, aseve drekadi
elementebis araswori ganlagebis Sedegadac.
nax. 1. vibromanqanis drekadi sistmis da sayrdeni zedapirebis
cdomilebebis zogierTi SemTxvevebi
suraT 1-ze moyvanilia drekadi sistemisa da manqanis konstruqciis
elementebis urTierTganlagebis gadaxrebis (uzustobebis) damaxasiaTebeli
SemTxvevebi: 1a _ zambaris sayrdeni zedapiris damuSavebis uzustoba; 1b_ muSa
organosTan zambaris mierTebis zedapiris damuSavebis uzustoba; 1g _ zambaris
RerZis sayrdeni zedapiris mimarT ganlagebis uzustoba; 1d _ zambaris ganivi
deformacia; 1e – zambaris grexviTi deformacia.
CamoTvlili cdomilebebis safuZvelze SeiZleba ganisazRvros ori jamuri
cdomileba, romelTa mixedviT unda moxdes saangariSo dinamikuri modelis
koreqtireba, esenia: 1) muSa organosTan uZravad dakavSirebuli koordinatTa
RerZebis gadaxrebi; 2) aRmgznebi Zalis mimarTulebis gadaxrebi.
76
nax. 2a-ze sqematurad naCvenebia m1 masis (muSa organos) da masTan uZravad
dakavSirebuli O1x1, O1y1, O1z1 RerZebis mdgomareoba zemoTaRniSnuli
gadaxrebis gaTvaliswinebiT: 1) - zusti (proeqtiT gaTvaliswinebuli)
mdgomareoba; 2) - vibromanqanis damzadebis da awyobis cdomilebebis
Sedegad gamowvuli mdgomareoba; - aRmgznebi Zalis arazusti
gadacemis Sedegad gamowveuli mdgomareoba.
1111 zyxO'1
'1
'11 zyxO
"1
"1
"1
'1 zyxO
nax. 2b-ze mocemulia datvirTuli muSa organos moZraoba: 1 - muSa organos
(m1 masis) moZraoba, 2 - teqnologiuri tvirTis (m2 masis) moZraoba (mowyveta da vardna).
N
nax. 2: a) cdomilebebis Sedegad miRebuli muSa organos dinamikuri
mdgomareoba; b) vibromimwodebeli datvirTuli muSa organoTi.
koordinatTa sistema Seesabameba idealur mdgomareobas da uZravad
aris dakavSirebuli muSa organosTan; warmoadgens uZrav (inercialur)
koordinatTa sistemas, romlis RerZi Tanxvdeba aRmgznebi Zalis da
drekadi sistemis grZivi RerZis mimarTulebebs.
1111 zyxOzyxO1
xO1 )(tQ
vibromanqanis kvanZebis damzadebisa da montaJis cdomilebebis Sedegad
Zalis modebis realuri wertili dan gadava wertilSi Sesabamisi
eqscentrisitetebiT - ; amasTan, muSa organos realuri mdgomareoba
Seesabameba koordinatTa sistemas, romelic gadaxrilia
sistemidan
1O -'1O
zyx eee ,,'1
'1
'1 zyOx zyxO1
000 ,, ϕψθ kuTxeebiT.
aRmgznebi Zalis gegmilebi koordinatTa sistemis RerZebze
aRniSnuli cdomilebebis gaTvaliswinebiT miiReben Semdeg saxes:
zyxO1
);cossin( 110 ααψ += QQx );sincos( 1010 αθαϕ += QQy );cossin( 110 ααψ += QQz (1)
sadac α1=α+β; α − muSa organos daxris kuTxe; β− vibraciis kuTxe. aRmgznebi Zalis momentis gegmilebs koordinatTa RerZebze (1)-is
gaTvaliswinebiT eqnebaT saxe 1111 zyxO
; xyyzx eQeQM −= xzzxy eQeQM −= ; yxxyz eQeQM −= (2)
muSa organos rxeviTi moZraoba grZivi mimarTulebiT aRiwereba Semdegi
diferncialuri gantolebiT
xO1
P , (3) ]cossin))[(( 1111'
11
.
1
..
1 ααψψθ ++=−++ ox tQKKxxCxm
77
sadac K da C – vibroamZravis drekadi sistemis sixistis da dempfirebis
koeficientebia; iTvaliswinebs muSa organos brunviT moZraobas. 'xK
tvirTis ( -nax. 2a) moZraoba vibraciul muSa organoze grZivi
mimarTulebiT aRiwereba Semdegi diferencialuri gantolebiT 2m
,sin)(
cossin)(sin)(cos
2
.
2
.
1
.
1
..
1
..
11
..
11
..
11
..
21
..
11
..
111
..
1
..
12
..
2
αϕ
αψαψϕψψαψα
gxsignfNxBxAy
zxyzzxzxxm
zo
oo
−−=+++
+−−−++−−+ (4)
sadac A da B koeficientebi icvlebian imis mixedviT Tu rogor reJimSi gadaad-
gildeba 2m tvirTi- muSa organosTan erTad Tu misgan mowyvetiT [1,2].
gantolebebi (3) da (4) gansxvavdebian msgavsi gantolebebisagan [2] wevrebiT,
sadac
namravlebSi figurireben zyx eee ,, simboloebi. rogorc aRvniSneT, maTi
warmoSoba dakavSirebulia manqanis damzadebisa da awyobis cdomilebebisagan.
(3) da (4) gantolebebis amoxsnis programa mocemulia nax. 3-ze. Aamoxsna
Catarebulia eleqtromagnituri vibromimwodeblis monacemebis mixedviT,
rodesac sadac eleqtromagnituri vibroamZravis parametrebisgan
damokidebulebiT gansazRvruli sididea, xolo
,)( 20Φ= QtQ 0Q
Φ eleqtromagnituri nakadi
[2]. diferencialuri gantolebebis amoxsnisTvis gamoyenebuli iqna runge-kutas
ricxviTi meTodi [3].
nax. 3. (3), (4) gantolebebis kompiuterze amoxsnis programa
sawyisi cdomilebebis ( 000 ,, ϕψθ da ) cvlilebebi xorcieldeboda Semdeg
zRvrebSi:
zyx eee ,,
000 ,, ϕψθ - 0-dan 8o50’ – mde, - 0 – dan 0, 0015 m - mde (nax. 4). zyx eee ,,
78
nax. 4-ze naCvenebia (3) da (4) gantolebebis amoxsnis zogierTi Sedegebi.
kerZod, nax. 4a-ze mocemulia masalis grZivi moZraobis siCqaris ( ),
vertikaluri traeqtoriis ( ) da muSa organos vertikaluri rxevis
amplitudis ( ) damokidebuleba vibromanqanis damzadebisa da awyobis sawyisi
cdomilebebis (
xV
2Z
1Z
000 ,, ϕψθ da ) cvlilebisagan. nax. 4b-ze naCvenebia ( ),
( ) da muSa organos brunviTi moZraobis (
zyx eee ,, xV
2Z ψ ) amplitudis damokidebuleba
cdomilebebis igive cvlilebisagan.
rogorc amoxsnis mocemuli Sedegebidan Cans cdomilebebis zrda
uaryofiT gavlenas axdens satransporto masalis gadaadgilebis siCqareze.
amave dros unda avRniSnoT, rom kompiuteruli kvlevis dros, zogierT
SemTxvevaSi (cdomilebebis garkveuli kombinaciebis dros) adgili hqonda
siCqaris zrdasac. es faqti saWiroebs damatebiT cifrul da fizikur
eqsperimentebs, rac kvlevis Semdgomi etapis sagans warmoadgens.
a) b)
nax. 4. fxvieri tvirTis moZraobis siCqaris da traeqtoriis damokidebuleba
vibraciuli manqanis damzadebis da awyobis cdomilebebisagan
Ll i t e r a t u r a
L i t e r a t u r e Л и т е р а т у р а
1. Блехман И.И., Джанелидзе Г.Ю. Вибрационное перемещение. М., Наука. 1974, 410 с. 2. Звиадаури В.С. Динамика вибрационных транспортно-технологических машин.
Мецниереба, 2001, 190 с. 3. v. zviadauri. ricxviTi meTodebis elementebi (amocanebis amoxsna da
optimizacia kompiuteris gamoyenebiT). stu, 2004, 135 g.
79
reziume
SesaZlo cdomilebebi vibraciul satransporto
manqanebSi da maTi gavlena muSa procesebze
v.zviadauri, g. miqelaZe, i. TumaniSvili, g. uflisaSvili
ganxilulia vibraciul satransporto-teqnologiur manqanebSi
parazituli rxevebis warmoSobis mizezebi. Catarebulia ricxviTi
eqsperimentebi da dadgenilia parazituli rxevebis gavlenis xasiaTi fxvieri
masalis vibraciuli transportirebis kanonzomierebaze.
SUMMARY
Possible errors in vibratory transport machines and their influence on the working processes
V. Zviadauri, G. Mikeladze, I.Tumanishvili, G. Uplisashvili
The reasons of occurrence of parasitic fluctuations in the vibratory transport-technological machines are considered. Numerical experiments are carried out and character of influence of parasitic fluctuations on the law of vibratory transportation of loose materials is determined.
РЕЗЮМЕ
Возможные погрешности в вибрационных транспортных машинах и их влияние на рабочие процессы
В. Звиадаури, Г. Микеладзе, И. Туманишвили, Г. Уплисашвили
Рассмотрены причины возникновения паразитных колебаний в вибрационных транспортно-технологических машинах. Проведены численные эксперименты и установлен характер влияния паразитных колебаний на закономерности вибрационного транспортирования сыпучих материалов.
80
sacxovrebeli Senobebis SemomzRudavi konstruqciebis Tboteqnikuri maCveneblebis analizi
marika sadaRaSvili
teqnikur mecnierebaTa kandidadi, saqarTvelos teqnikuri unievrsitetis asistent-profesori
saqarTveloSi masobrivad Sendeba axali sacxovrebeli Senobebi.
ZiriTadad Sendeba rkinabetonis karkasuli Senobebi, romelTa sakedle
Semavseblad gamoiyeneba betonis blokebi. aseT saxlebSi kedlebis funqciebs
agreTve asruleben rkinabetonis svetebi, rigelebi da gadaxurvebi, romelTa
kideebi gare haerTan kontaktSia. dRevandeli mSenebloba orientirebulia
samSeneblo Tboteqnikis Zvel sabWoTa normebze da xSirad es normebic ar aris
daculi. Sedegad viRebT gaumarTleblad did siTbodanakargebs. saqarTveloSi
da ganviTarebul qveynebSi arsebuli mdgomareobis SedarebisaTvis cxrili 1-Si
moyvanilia Senobebis SemomzRudavi konstruqciebis normebiT dadgenili
Tboteqnkuri maCveneblebi.
cxrili 1.
sacxovrebeli Senobebis SemomzRudavi
konstruqciebis siTbogadacemis saWiro winaRoba
, msaW
0R 2·0� / vt
qveyana kedlebi gadaxurvebi
germania
dania
norvegia
ruseTi
SvedeTi
saqarTvelo
2,0 – 2,5
3,3 – 5,0
4,0
2,1 – 5,6
3,3 – 4,0
0,5
3,0 – 3,6
5,0 – 7,0
4,35
2,8 – 7,3
5,0 – 5,9
0,75
pirveli SexedviT SeiZleba Seiqmnas StabeWdileba, rom gansxvavebebi
siTbogadacemis saWiro winaRobaTa Soris gamowveulia mxolod klimatis
sxvaobiT. amis gasarkvevad ganvixilod, rogor icvleboda Senobebis
Tboteqnikuri maCveneblebi saqarTveloSi da evropis qveynebSi wlebis
manZilze.
me-19 saukunis bolos da me-20 saukunis dasawyisSi saqarTveloSi
kapitaluri Senobebi Sendeboda evropuli ganaTlebis mqone arqiteqtorebis
proeqtebiT. im dros aSenebuli Senobebi Tavisi Tboteqnikuri maCveneblebiT
Seesabamebodnen imdroindel evropul dones. Senobebis kedlebi iyo aguris da
maTi sisqe saSualod Seadgenda 80 sm, zog SemTxvevaSi ki aRwevda 100sm. aseTi
kedlebi xSirad iyo damatebiT Tboizolirebuli damaTbunebeli CanayariT.
magaliTad, ase iyo Tboizolirebuli amJamindeli ganaTlebis saministros
Senobis kedlebi. gamoiyeneboda ormagi fanjrebi. sarTulSua gadaxurvebs
gaaCndaT Tbo- da bgerasaizolacio fenilebi. sasxvene gadaxurvebi aseve iyo
Tboizolirebuli. kibis ujredebi iyo daxuruli da maT TbosizolaciisaTvis
81
gaaCndaT damatebiT tamburebi. gasaTbobi Rumelebi ganlagebuli iyo ise rom,
erTdroulad Tbeboda ramdenime oTaxi. kedlebis maRali siTburi inerciis
gamo binis gasaTbobad sakmarisi iyo gaTboba 3-5 dReSi erTxel.
me-20 saukunis dasawyisSi, socialisturi wyobis dros, energoresursebze
dawesebuli iqna dabali saxelmwifo fasebi. energiis didma raodenobam da
dabalma fasebma ganapiroba axali midgomebi rac aisaxa samSeneblo normatiul
dokumentaciaSi. Semcirda moTxovnebi Senobis Tbosaizolacio Tvisebebisadmi.
saTanadod kedlebis sisqe Semcirebuli iqna 2-4-jer. sacxovreblis komfortze
moTxovnebi dayvanili iqna sanitarul-higienur normis qveda zRvramde.
masobrivad ganviTarda erTSriani betonis kedlebis gamoyeneba. aseTi kedlebis
sisqe iniSneboda ufro konstruqciuli da ara Tboteqnikuri moTxovnebis
mixedviT. amis damadaturebelia is garemoeba, rom erTi da igive klimatis
pirobebSi, erTi da igive Tvisebebis betonis msxvili blokebis kedlebi iyo 40
sm sisqis, msxvili panelebis 30 sm sisqis, xolo karkasul SenobebSi kedlebis
sisqe uyo 25 sm. arc ise iSviaTad betonis kedlebSi SeimCneoda kondensaciiT
gamowveuli danestianeba, xavsi da sokoebi. ormagi fanjrebi Secvlili iqna
calmagiT. kibis ujredebi da sasxvene gadaxurvebi iyo Ria da a.S.
sabWoTa normebiT aSenebuli Senobebis gaTboba gaTvlili iyo dRe-Rame
ganuwyvetlivad moqmed gamaTbobel sistemebze. qalaqebSi aseTi gaTboba
xorcieldeboda gaTbobis centralizebuli saqvabeebiT. energiis dabali
fasebis pirobebSi aseTi mSenebloba iZleoda gazrdili energiis xarjze
samSeneblo masalebis ekonomias da saTanadod mSeneblobis moculobis
gazrdas. energiis dabali fasis gamo aseTi mSenbloba gamoiyureboda rogorc
ekonomiurad momgebiani. saqarTvelos sabWoTa kavSiridan samemkvidrod darCa
Senobebi, kvartalebi da qalaqebi gaTvlili SeuzRudavi raodenobis dabali
fasebis energiis moxmarebaze, rac dRes winaaRmdegobaSia sabazro ekonomikis
principebTan.
damoukideblobis mopovebis Semdeg, saqarTveloSi gagrZelda mSenebloba,
romelic isev Zvel sabWoTa normebzea orientirebuli. masobrivad gavrcelda
rkinabetonis karkasuli Senobebis mSenebloba. karkasis sakedle Semavseblad
gamoiyeneba Rrutaniani betonis blokebi. aseTi Senobebis Tboteqnikuri
maCveneblebi bevr SemTxvevaSi ufro dabali xarisxisaaa vidre sabWoTa dros
aSenebuli Senobebisa. karkasis elementebi, rogoricaa rkinabetonis svetebi,
rigelebi, gadaxurvebi asruleben SemomzRudavi konstruqciebis funqciebs, da
maTi Tboteqnikuri maCveneblebi xSirad ar Seesabameba sabWoTa normebsac ki.
rac Seexeba sakedle Rrutaniani betonis blokebs, maTi Tboteqnikuri
maCveneblebi aris sabWo-Ta normebis moTxovnaTa kideze, an saerTod ar
akmayofileben normebs. mcdeloba, rom betonis blokebi damzaddes msubuqi
betonisagan (perltbetoni, pemzabetoni, qafbetoni da sx.) ar cvlis
mdgomareobas, radganac maTi Tboteqnikuri maCveneblebi isev orientirebulia
sabWoTa normebze. fanjrebSi ormagi minapaketis gamoyeneba odnav aumjobesebs
saqmes. magram, ZiriTadi siTbodanakargebi modis rkinabetonis elementebze da
betonis kedlebze. aseTi Senobebi, rogorc es gaTvaliswinebulia sabWoTa
normebiT, moiTxoven dRe-Ramis ganmavlobaSi ganuwyvetliv gaTbobas.
saqarTveloSi arsebuli mdgomareobis ganviTarebul qveynebTan,
SedarebisaTvis ganvixilod rogor icvleboda wlebis manZilze masalebi,
konstruqciebi da Tboteqnikuri maCveneblebi ganviTarebul qveynebSi.
magaliTisaTvis ganvixilod SvedeTis Mmonacemebi moyvanili nax.1-Si.
82
msubuqi xe aguri betoni betoni danarCeni
% sacxovrebeli binebis saerTo raodenobasTan
aguris aguris airbetoni betonis samSriani karkasuli
wyoba wyoba 1,12-1,33 kedlebi rkinabe- konstruqciebi 0,74-1,00 merqan-boW- daTbunebuli tonis 2,5-3,33
kovani filebi airbetoniT panelebi 1,05-1,34 1,12-1,54 2,00-2,86
nax.1 sacxovrebel saxlebSi gamoyenebuli ZiriTadi samSeneblo
masalebi, kedlebis konstruqciebi da Termuli winaRobis maCveneblebi (R0 m
2·grad / vt)
rogorc diagramidan Cans me-20 saukunis dasawyisSi SvededSi, iseve rogorc
saqsrTveloSi, sakedle masalad gamoiyeneboda aguri, Semdeg aguris kedlebi
Sicvala msubuqi ujredovani betonis kedlebiT, Semdeg orSriani kedlebiT,
amis Semdeg ufro efeqturi samSriani konstruqciebiT da a.S. diagramaze Cans,
rom konstruqciebis cvlilebasTan erTad icvleboda masalebis nomenklatura
da maTi gamoyenebis moculobebi. erTSriani msubuqi betonis kedlebi
gamoiyeneboda daaxloebiT 20 wlis intervalSi, romlis Semdeg gamoiyeneba
mravalSriani kedlebi yfro maRali xariszis TboizolaciiT.
saqarTveloSi 30-ani wlebidan moyolebuli dRemde gamoiyeneba mxolod
erTSriani kedlebi, umTavresad msubuqi betonisagan. rogorc diagramidan Cans
SvededSi konstruqciebis da masalebis cvlilebasTan erTad ganuwyvetliv
izrdeboda gare kedlebis siTbogadacemis winaRoba.
saqarTveloSi ki saqme viTardeboda sawinaaRmdego mimarTulebiT.
TvalsaCinoebisaTvis nax.2 moyvanilia grafiki, romelzec naCvenebia rogor
icvleboda saukunis manZilze kedlebis siTbogadacemis winaRoba SvededSi da
saqarTveloSi.
83
grafiki gviCvenebs, rom me-20 saukunis dasawyisSi saqarTveloSi kedlebis
siTbogadacemis winaRoba iyo iseTive da zog SemTxvevebSi ukeTesi vidre
SvedeTSi. 80 wlis vadaSi SvededSi kedlebis siTbogadacemis winaRoba
gaizarda 3-jer da metad, xolo saqarTveloSi Semcirda 2-jer. Sedegad
miviReT, rom saqarTveloSi siTbodanakargebi kedlebidan 6-jer da metad ufro
didia vidre SvedeTSi. aRniSnul droSi klimatis maCveneblebis Sefardeba ar
Secvlila. Seicvala mxolod damokidebuleba energomoxmarebasTan.
saqarTveloSi mSenebloba grZeldeba isev sabWoTa normebze orientaciiT ise,
TiTqos saqme gvaqvs isev SeuzRudavi raodenobis dabali fasebis sawvavTan.
dRevandeli mSenebloba winaaRmdegbaSia sabazro ekonomikis principebTan, rac
energokrizisis da socialuri daZabulobis sawindaria. axali samSeneblo
normebiT, romelic Cabarda ekonomikis ganviTarebis saministros,
gaTvaliswinebulia Senobebis SemomzRudavi konstruqciebis siTbogadacemis
winaRobebis gazrda da maTi miaxloeba Tanamedrove moTxovnebTan.
klimaturi pirobebis gaTvaliswinebiT Zveli da axali normebiT
SemomzRudavi konstruqciebis winaRobebis Sefardeba gamoiyureba Semdegnairad:
84
cxrili 2
siTbogadacemis
saWiro winaRoba,
msaW
0R 2·0C/vt
SemomzRudavi
konstruqciebi
СНиП II-3-79**
axali sn
da w
(proeqti)
axali da
Zveli
normebis
moTxovnaTa
Tanafardoba
1. kedlebi
2. fenilebi da
sasxvene gadaxurvebi
3. civ sardafebze da
iatakebze gaaxurvebi
4. Suqgamtari
kostruqciebi
0,5
0,75
1,34
0,18
2,1
2,8
2,8
0,35
4,2
3,7
1,5
1,9
gaTvlebi gviCvenebs, rom axali normebiT aSenebul SenobebSi saSualod
64%-iT mcirdeba gaTbobisaTvis saWiro energiis raodenoba. xolo saqarTvelos
klimaturi pirobebis gaTvaliswinebiT, kerZoT mzis radiaciis, romlis energia
Semoedineba fanjrebidan, Senobebis gasaTbobad sakmarisi iqneba 18% im
energiisa, romelic saWiroa dRevandeli SenobebisaTvis. maSin rodesac
ganviTarebuli qveynebis mSenebloba mimarTulia energoefeqturi saxlebis
mSeneblobisaken, saqarTveloSi mimdinareobs energoaraefeqturi saxlebis
mSenebloba, romlebic saWiroeben didi raodenobis energias gaTbobisaTvis
zamTarSi da gagrilebisaTvis zafxulSi.
Zvel normativebze orientirebuli mSenebloba zrdis saqarTvelos damo-
kidebulebas energiis eqsportze, rac momavali aTeuli wlebis manZilze ufro
gaizrdeba. logikuria, rom saqarTvelom rac SeiZleba swrafad unda miiRos
axali, evropul normebTan SesabamisibaSi moyvanili normebi da ganaviTaros
Tanamedrove energoefeqturi saxlebis mSenebloba.
l i t e r a t u r a
L i t e r a t u r e Л и т е р а т у р а
1. СНиП II-3-79** "Строительная теплотехника", М.1986г. 2. sn da w pn 01-4-06 "samSeneblo Tboteqnika", saqarTvelos ekonomikis
ganviTarebis saministro, 2006w. (proeqti).
3. Полный отчёт о результатах командирования в Швецию по теме: "Инженерно-физические основы пректирования зданий, сооружений и городской застройки (теплоизоляция и влага, микроклимат и инженерное оборудование)", ЦНИИЭП жилища, М.1978г.
4. В.А. Москвитин "Композит CFO2 – эффективный утеплитель наружных ограждающих конструкций", Информационный научно-технический журнал "Строительные материалы, оборудование, технологии XXI века", №2(85), 2006г.
85
reziume
sacxovrebeli Senobebis SemomzRudavi konstruqciebis Tboteqnikuri
maCveneblebis analizi
marika sadaRaSvili
naSromSi ganxilulia Senobebis SemomzRudavi konstruqciebis
siTbogadacemis winaRobis cvlilebebi aTeuli wlebis manZilze saqarTveloSi
da ucxoeTSi. naCvenebia, rom saqarTvelosi mSenebloba jer kidev
orientirebulia Zvel sabWoTa normebze, ris gamoc Senobebs aqvT
gaumarTleblad didi siTbodanakargebi. rekomendebulia axali samseneblo
normebis miReba, romlebic saqarTvelos klimaturi pirobebis gaTvaliswinebiT
uzrunvelyofen energoefeqturi saxlebis mSeneblobas.
SUMMARY
Analysis of thermotechnical features of envelop constructins of residential buildings
Marika Sadaghashvili
This paper describes on length decennial event change the resistances of heat transmission of envelope constructions of the buildings in Georgia and abroad. It is shown that in Georgia building activity all are else oriented on outdated soviet regulations that lead to unjustified high heat loss in the buildings. It is recommended to take new building regulaitions, which with taking into account the climatic conditions of Georgia have provided new energy effective buildings.
РЕЗЮМЕ
Анализ теплотехнических характеристик ограждающих конструкций жилых зданий
Марика Садагашвили В работе рассмотрены на протяжении десятилетий изменения сопротивлений теплопередаче ограждающих конструкций зданий в Грузии и зарубежом. Показано, что в Грузии строительство зданий всё ещё ориентировано на устаревшие советские нормы, что приводит к неоправданно высоким теплопотерям зданий. Рекомендовано принять новые строительные нормы, которые с учетом климатических условий Грузии обеспечат строительство энергоэффективных зданий.
86
fizikuri sivrcis evoluciisa da masSi ganfenili elementarul nawilakTa sistemis entropiis dinamikis modeli
malxaz mumlaZe
teqnikur mecnierebaTa kandidati, goris universitetis profesori
statiaSi [1] elementaruli nawilakebi warmodgenilni iyvnen fizikur
sivrceSi maTi ganawilebis simkvriveebiT: , sadac RXf →: X fizikuri sivrce
drois fiqsirebul momentSi, anu wrfivad bmuli, metrizebadi, zomadi
topologiuri sivrce, R namdvil ricxvTa simravle, da . Tu
gaviTvaliswinebT normirebis SesaZleblobas, nawilakis ganawilebis simkvrived
SeiZleba CavTvaloT nebismieri funqcia vinaidan aseT SemTxvevaSi
funqcia
0)( ≥xf ∫ =X
dxf 1)( µ
RXf →:
|)()(|
∫X
dxfxf
µ akmayofilebs yvela pirobebs, romelTac ganawilebis
simkvrive unda akmayofilebdes.
ori elementaruli nawilakis urTierTqmedebisas maT mier Sedgenili
wyvilic SeiZleba warmovadginoT ganawilebis simkvriviT: . RXXf →×:aseve sami urTierTmoqmedi nawilakisaTvis Sesabamisi sameulic SeiZleba
warmovadginoT ganawilebis simkvriviT: RXXXf →××: da ase Semdeg:
urTierTmoqmedi nawilakic SeiZleba warmovadginoT ganawilebis simkvriviT:
n
RXXXfp
→××× 44 344 21 ...: .
rogorc aRvniSneT, X sivrce wrfivad bmulia, metrizebadi da zomadi.
amitom, rogorc Teoriuli fizikis Sesabamis modelebSia miRebuli, CavTvaloT
igi ganzomilebian kompaqtur, orientirebul, Caketil rimanis mravalsaxe-
obad
nnM . rogorc cnobilia, aseT fizikur sivrceSi, rimanis metrika warmo-
adgens gravitaciul vels. rac Seexeba zemoT moyvanil ganawilebaTa simkvri-
veebs, aseT SemTxvevaSi, CavTvaloT isini analizur funqciebad aseT mraval-
saxeobaze da maT namravlebze. aq funqciaTa analizurobaSi vgulisxmobT maT
warmodgenadobas xarisxovani mwkrivebis saxiT.
gluv kveTas
pn GM →:ω
veqtoruli ganfenisa:
, n
pp MG →:π
, ∗∗∗ ⊗⊗⊗= pp TTT ,...,21π
sadac piTTi ,...,2,1, == ∗∗ nM mravalsaxeobis ko mxebi ganfenaa feniT
wertilSi uwodeben xarisxis diferencialur formas[2]. )( nx MT ∗ nMx ∈ 0>p
ganfenis fena wertilSi aris: pπ nMx ∈
. )(...)()( nx
nx
nx MTMTMTF ∗∗∗ ⊗⊗⊗=
⊗ aRniSnavs tenzorul namravls.
im SemTxvevaSi, rodesac diferencialur formas uwodeben nebismier
gluv funqcias [3].
0=pRMf n →:
87
nM mravalsaxeobis lokalur koordinatebSi:
xarisxis diferencialuri forma Caiwereba ase:
nxxx ,...,, 21 0>p
, p
p
p iiiniii
iii dxdxdxxxxa ⊗⊗⊗= ∑ ...),...,,(21
21
21 2...
1...ω
sadac gluvi funqciebia ),...,,( 21...21 niii xxxap
nM mravalsaxeobaze.
diferencialur formas uwodeben iribsimetriuls, Tu adgili aqvs
tolobas:
=⊗⊗⊗⊗⊗⊗⊗∑ psl
psl
psl iiiiiniiiii
iiiii dxdxdxdxdxxxxa .........),...,,(21
21
21 2.........
1.........
pl
pls
pls iisiiniiiii
iiiii dxdxdxdxdxxxxa ⊗⊗⊗⊗⊗⊗⊗−= ∑ .........),...,,(21
21
21 2.........
1.........
iribsimetriul diferencialur formebs Caweren ase:
, p
p
p iiiniii
iii dxdxdxxxxa ∧∧∧= ∑<<<
...),...,,(21
21
21 2...
1...ω
sadac aRniSnavs diferencialur formaTa alternirebul tenzorul
namravls, anu gare namravls[3]
∧
0, ≥pω diferencialuri formis warmoebuli ewodeba diferencialur formas
, 1: +→ pn GMdω
sadac ωd warmoadgens gluv kveTas
n
pp MG →++ 11 :π
ganfenisa sadac da romelic lokalur koordinatebSi
Caiwereba ase:
∗+
∗∗∗+ ⊗⊗⊗⊗= 1211 ,..., ppp TTTTπ
=ωdp
p
p iiiniii
iii dxdxdxxxxda ⊗⊗⊗∑ ...),...,,(21
21
21 2...
1... ,
sadac warmoadgens funqciis srul
diferencials, anu 1 xarisxis diferencialur formas[3]. Tu
),...,,( 21...21 niii xxxdap
),...,,( 21...21 niii xxxap
ω , 0 xarisxis
diferencialuri formaa, maSin
∑= ∂
∂=
n
jj
j
dxx
d1
ωω .
iribsimetriuli diferencialuri formis ω gare diferenciali Caiwereba
ase:
=ωdp
p
p iiiniii
iii dxdxdxxxxda ⊗∧∧∑<<<
...),...,,(21
21
21 2...
1... ,
vTqvaT warmoadgenen ,...2,1,0),( =pMV np p xarisxis iribsimetriul
diferencialur formaTa simravleebs,Sesabamisad. simravleebi: ,
formaTa Sekrebis da ricxvze gamravlebis operaciebis mimarT warmoadgenen
veqtorul sivrceebs [3]. cnobilia agreTve, rom
,...2,1,0),( =pMV np
0=ωdd , yoveli
formisaTvis.
)( np MV∈ω
ω iribsimetriul diferencialur formas uwodeben Caketils, Tu 0=ωd .
iribsimetriul diferencialur formas uwodeben zusts, Tu arse-
bobs forma , iseTi, rom
)( np MV∈ω)(1 np MV −∈θ ωθ =d [3]. veqtoruli sivrceebi
, da gare diferencirebis operatorebi: ,...2,1,0),( =pMV np
,...2,1,0),()(: 1 =→ + pMVMVd npnp
qmnian de ramis kojaWvTa kompleqss:
[3], →... ...)()(...)()(01210 110 ⎯→⎯⎯⎯ →⎯⎯⎯ →⎯⎯→⎯⎯→⎯→
−− − ppp dnpdnpddndn MVMVMVMV
88
=pd ,...2,1,0),()(: 1 =→ + pMVMVd npnp kosazRvris operatoriT.
kohomplogiebi , imis gamo, rom ,...2,1,0),( =pMH np nM kompaqturia, warmoadgenen
sasrul ganzomilebian veqtorul sivrceebs[3].
TiToeuli am sivrcis ganzomileba warmoadgens nM rimanis mravalsaxeo-
baze harmoniul diferencialur formaTa maqsimalur wrfivad damoukidebel
sistemaSi, elementTa raodenobas[4].
harmoniuli diferencialuri forma ki ewodeba iseT diferencialur
formas, romelic dirixles funqcionalis ∫=nM
ddD µωω 2||||21)( minimumis werti-
lic warmoadgens. , ganfenis TiTieul fenaSi arsebobs ri-
manis struqtura, amitom simravleSi, romelic aseve veqtorul siv-
rces warmoadgens, iarsebebs rmanis struqtura. es ki imas niSnavs, rom norma
),hom( 1+∈ pn GMdω 1+pπ
),hom( 1+pn GM
|||| ωd gansazRvrulia.
radgan nM rimanis mravalsaxeoba kompaqturia, diferencialuri formis
harmoniuloba emTxveva mis Caketilobas[4].
exla davubrundeT gluv asaxvebs. yovel aseT
asaxvas SeiZleba SevusabamoT iribsimetriuli diferencialuri forma:
0,...: ≥→××× pRMMMfp
nnn444 3444 21
p
p p
iiiniii iii
p
dxdxdxxxxxxx
f∧∧∧
∂∂∂∂
= ∑<<<
...),...,,(... 21
21 21
2...
1ω
es forma marTlac iribsimetriulia, imitom rom
221... iii
p
xxxf
∂∂∂∂
sidide
simetriulia, namravli ki iribsimetriuli. 0 ganzomilebian SemTxvevaSi
funqcias SeiZleba SevusabamoT funqcia:
∧),...,,( 21 nxxxf
. ),...,,...,,...,,( 21 nji xxxxxϕ −= ),...,,...,,...,,( 21 nji xxxxxf ),...,,...,,...,,( 21 nij xxxxxfkoSi-kovalevskaias Teoremidan gamomdinare, yoveli iribsimetriuli
diferencialuri formisaTvis, romelTa koeficientebi analizuri funqciebia,
arsebobs analizuri funqcia romlis Sesabamisi formac emTxveva Tavidan
aRebul formas.
aseve amave Teoremidan gamomdinare yovelTvis arsebobs iseTi
gluvi analizuri funqcia, romlis Sesabamisi
diferencialuri formac Caketilia da aqedan gamomdinare harmoniulic.
0,...: ≥→××× pRMMMfp
nnn444 3444 21
vuwodoT funqcias ganzogadebulad harmoni-
uli, Tu misi Sesabamisi iribsimetriuli diferencialuri forma harmoniulia.
0,...: ≥→××× pRMMMfp
nnn444 3444 21
wrfivad damoukidebel harmoniul p xarisxis diferencialur formaTa
raodenoba nM mravalsaxeobaze, emTxveva misi, Sesabamisi ganzomilebis,
koeficientebiT mTel ricxvTa jgufSi, kohomologiis jgufis rangs anu de
ramis kokpleqsis kohomologiis veqtoruli sivrceebis ganzomilebas, rasac nM mravalsaxeobis p ganzomilebian betis [3] ricxvs uwodeben. aRniS-
nul ricxvebze ki damokidebulia
)( np MB
nM mravalsaxeobaSi "naxvretebis" arseboba.
Tu np > , radgan mravalsaxeoba orientirebulia, . 0)( =np MB
89
dirixles funqcionali energiis funqcionalia, amitom ganzogadebulad
harmoniuli funqciebi unda aRwerdnen im urTierT-
qmedebebs, romlebic energetikuli TvalsazrisiT, minimalur doneze unda imyo-
febodnen, drois im momentSi rodesac fizikuri sivrce warmodgenili
0,...: ≥→××× pRMMMfp
nnn444 3444 21
nM mra-
valsaxeobiT. vuwodoT aseT urTierTqmedebebs harmoniuli urTierTqmedebebi.
vTqvaT drois moments Seesabameba fizikuri sivrce , xolo drois
moments- . davuSvaT, rom drois intervalSi fizikuri sivrcis
ganzomileba ar icvleba.
0tntM0
01 tt > ntM1
),( 10 tt
davuSvaT es mravalsaxeobebi gluvad Cadgmulni arian lorencis 1+n
ganzomilebian mizezobrivad mdgrad droiT mravalsaxsobaSi [5] ise, rom
warmoadgenen aseT SemTxvevaSi arsebuli gluvi globaluri drois funqciis
fenebs: RLF n →+1: , . )( 0
10
tFM nt
−= )( 11
1tFM n
t−=
radgan ganzomileba ar icvleba, SeiZleba vigulisxmoT, rom morsis
funqciaa[3]. aqedan gamomdinare sivrciTi qvemravalsaxeobebi:
F
ntM0, iqnebian urTierT kobordiantulni. kobordiantuloba ganxorcieldeba
kobordizmiT . Tu am kibordizms gaaCnia bifurkaciis wertilebi, maSin
mravalsaxeoba miiReba mravalsaxeobidan, diferencialur topologi-
aSi cnobili, gadawyobis operaciiT[3].
ntM1
],[ 101 ttF −
ntM1
ntM0
mravalsaxeobaze gadawyobis operaciis moqmedebiT misi homotopiuri tipi
SesaZloa Seicvalos, Sesabamisad SeiZleba Seicvalos mravalsaxeobis
betis ricxvebic. amitom Tu
)(MBp
ntM0 da mravalsaxeobebisaTvis unda vivaraudoT, rom
fizikur sivrceSi adgili aqvs
ntM1
npMBMB ntp
ntp <≠ ),()(
10
p ganzomilebiani urTierTqmebebis harmoni-
zacias an deharmonizacias.
aqedan SegviZlia davaskvnaT, rom Tu fizikuri sivrcis ganzomileba
samyaros evolucis dros aricvleba, es evolucia SeiZleba mimdinareomdes
elementarul nawilakTa globalur sistemaSi urTierTqmedebaTa
harmonizaciisa da deharmonizaciis procesebis urTierTmonacvleobiT, rac
Tavis mxriv iwvevs fizikuri sivrcis topologiur gadawyobas.
aseT SemTxvevaSi, imis mixedviT Tu rogor icvlebian fizikuri sivrcis
betis ricxvebi, SeiZleba moxdes am sivrceSi ganfenil elementarul nawilakTa
sistemis entropiis [1] gazrda an Semcireba.
Tu davuSvebT, rom aRniSnul entropias aqvs zrdis tendencia, maSin unda
vifiqroT,rom samyaroSi dominirebs elementarul wailakebis urTierTqmede-
baTa deharmonizacia. Tu aRniSnuli entropia iklebs, maSin piriqiT, samyaroSi
dominirebs am urTierTqmedebaTa harmonizacia.
exla ganvixiloT SemTxveva rodesac drois intervalSi fizikuri
sivrcis ganzomileba icvleba.
),( 10 tt
vTqvaT drois moments Seesabameba fizikuri sivrce , xolodrois
moments- . aseT SemTxvevaSi mravalsaxeoba ver miiReba
mravalsaxeobidan, gadawyobis operaciiT. aseT SemTxvevaSi, SeiZleba
davuSvaT, rom es mravalsaxeobebi aseve Caidgmebian lorencis mizezobrivad
0tntM0
01 tt > nmM mt ≠,1
ntM1
ntM0
mdgrad droiT mravalsaxeobaSi gluvi globaluri drois
,ise rom
mqnqLq >>>> ,,funqciiT RLF n →+1:
90
)( 01
0tFM n
t−⊂ ,
1M n
t ⊂
radgmt1orienti
)( 11 tF −
.
an rebuli mravalsaxeobebia, amitom
mt
m =)(1
magra
,
Tu ,gadasvla mravalsaxeobidan, mravalsaxeobaSi
Tnt
nt
nt →×××
444 3444 21 000...: funqciiT warmodgenili urTi-
ntM0,M
,H , RMH nt
n =)(0
RMm
,...2,1,0)(0
==+ lMH nt
ln, ,...2,1,0)(
1==+ lMH m
tlm
nm > ntM0
ntM1
amitom,
i RMMMfunda moxdes raime er
m
erTqmedebis harmonizaciiT. Tu nm < , piriqiT
ttt ≤000 444 3444 21
urTierTqmedebebis aucilebeli deharmonizaciiT.
pirvel SemTxvevaSi, T
, maSin xdeba elementarul nawilakTa sistemis entropiis
npmRMMMfp
nnn <→××× ,...:
u ar xdeba betis sxva ricxvebis cvlileba anu
mpMBMB ntp
ntp <= ),()(
10
zrda, meore SemTxvevaSi Tu ar xdeba betis sxva ricxvebis cvlileba np <
npMBMB ntp
ntp <= ),()(
10, maSin xdeba elementarul nawilakTa
sistemis entropiis Semcireba.
ganzomilebaSi anu
l i t e r a t u r a
L i t e r a t u r e Л и т е р т у р а
1. m. mumlaZe. fizikuri sivrcis ganzomilebadaelementarul nawilakTa
sistemis entropia // Jurnali `inteleqtuali~ #4. 2007 w.
Б.А.Дубровин, С.П.Новиков, А.Т.Фоменко. Современная геометрия.т.1, Москва, ,,Наука’’,
.
а
2. 1984 г. Б.А.Дубровин, С.П.Новиков, А.Т.Фоменко. Современная геометрия.т.23. , Москва, ,,Наука’’, 1984 г. Дао Чо4. нг Тхи, А.Т.Фоменко. Минимальные поверхности и проблема Плато, Москва, ,,Наука’’, 1987 г. Дж.Бим5. , П Ерлих. Глобальная лоренцова геометрия. Москва, ,,Мир’’, 1985 г.
91
reziume
fizikuri sivrcis evoluciisa da masSi ganfenili
elementarul nawilakTa sistemis entropiis dinamikis modeli
naSromSi agebulia fizik luciisa da masSi ganfenili
elementaruli sistemis entropiis dinamikis modeli. modelSi elementarul
nawilakTa Soris urTierTqmedebis harmonizaciis an deharmonizaciis
safuZ
Dynamic model of physical area evolution and in that speeded simple particle systems’ entropy
Ma ze
In this work, is buildt up the mo space evolution and the dinamic of the entropy of the elementary particles system. In the odel on the support of the notion of the process harmnization and deharmonization of iteractions between the elementary particles, are considered the directio
РЕЗЮМЕ
Модель эволюции физического пространства и динамики энтропии системы расположенных в нтарных частиц
В работе построена модель зев пространства и динамики знтропии распложеных в пространстве системы элементарных частиц. В моделье на основе понятия процесса гармонизации и дегармонизации взимодеиствя элементарных частиц рассмотрени направ
malxaz mumlaZe
uri sivrcis evo
velze ganixilulia fizikuri sivrcis evoluciis mimarTulebani da masSi
ganfenili elementaruli sistemis entropiis Sesbamisi cvlilebebi.
SUMMARY
lxaz Mumlad
del of the physical
m
ns of the physical space evolution and accordingli variation of the entropy of the elementary particles system.
нем элеме
Малхаз Мумладзе
олюций физического
ления эволюции физического пространства и соответствющие измения знтропии в физическом пространстве всей системы элементарных частиц.
92
metabolizmi: momavlis arqiteqtura
luka kikiani
arqiteqturis, urbanistikisa da dizainis fakultetis II kursis magistranti
XX s soflios
bevr qveyanaSi daiwyes ax Si Sesuli arqiteqturis
gadasarCenad. iaponiaSi xuTi arqiteqtoris mier dawyebulma Ziebebma safuZveli
Cauyara axal mimarTulebas arqiteqturaSi, romelic ,,metabolizmis’’* saxeliT
damkvi
rumeSi. vasedas universi-
teti
rac faqtiurad
maSi
mis
gada
bisTvis axali habitatis Seqmna.
alaciebamde.
za-
ciis
vis metabolisturi
moZr
saqarTvelos teqnikuri universitetis
-is 60-ian ww ,,saerTaSoriso stilis’’ krizisis xanaSi, m
ali gzebis Zieba Cix
drda. xuTeulis pirveli ganacxadi iyo 1960 wels dizainis
saerTaSoriso konferenciaze, sadac sakuTari koncefcia warudgines
sazogadoebas. metabolizmis fuZemdeblebi iyvnen: k. kikutake, k. kurikava, f.
maki, m. otaka da n.kagazie. 1964 wels maT SeuerTdnen k. tange da a. isimaki, amis
Semdeg isini ,,7 metabolistis’’ saxliT gaxdnen cnobilni. pirveli
realizebuli proeqtebi ki 1970 wels ,,EXPO-70’’ gamofenaze waradgines _
takara butilionisa da toSibas pavilionebis saxiT. kiinori kikutake erTadaderTi warmomadgenelia Tanamedrove
arqiteqturuli olimpisa, romlis gamudmebiT ganviTarebadi meTodologia
dRemde ar kargavs aqtualobas da XXI s-Si is meored ibadeba.
kiinori kikutake daibada 1928 wels iaponiis q. ku
s damTavrebis Sedeg 1950 w. muSaobda sxvadasxva firmaSi da 3 weliwadSi
Seqmna sakuTari saxelosno. is arqiteqturul sazogadoebaSi warmoCinda,
rogorc mimdinareoba metabolizmis erT-erTi damaarsebeli,
ndel iaponur arqiteqturul filosofiaSi umTavresi nabiji gaxldaT.
kikutake saerTaSorisod aRiarebul iqna “zRvis qalaqis” proeqtiT,
romelic pirvelad 1958 wels wamoayena da dRemde agrZelebs muSaobas
motivtive sistemebze.
gazrdili simWidrovis mqone urbanuli centrebis proble
saWrelad kikuktakem maRali Senobebis agebis idea wamoayena adreul 60-
ianebSi. dResdReobiT is xelmZRvanelobs hiper Senobebis kvlevebis komisias,
romlis mizania qalaqe
rogorc sakuTari saxelosnos xelmZRvaneli, is SemoqmedebiTad aqtiuri
iyo bolo 50 weli. misi namuSevrebi iSleba kerZo saxlebidan axali qalaqebis
ganviTarebamde, komerciuli saofise Senobebidan, municipalur skolebamde,
muzeumebamde sportul nagebobamde da gamofenebis inst
kikutake aris mravali jildos mflobeli, is erTaderTia vinc dajildo-
ebulia arqiteqturis saerTaSoriso akademiis premiiT, erTdroulad
arqiteturuli meTodologiisaTvis da SemoqmedebisaTvis.
iaponelebi mieCvivnen tradiciebis daurRvevlobas, rac iaponuri civili
medegobis umTavresi faqtori iyo, “amitomac metabolisturi arqiteqtura
dgas iaponuri samSeneblo tradiciebis saTaveebTan, da misi Secvlis
algoriTms gvTavazobs,” - ganmartavs kikutake, “CemT
aoba ar miscemia modas Cvens qveyanaSi, gansxvavebiT evropisgan, radgan is
aq efuZneboda Zvel tradiciebs da sruliad sxvagvari mimarTuleba miiRo.
iaponiaSi es iyo Cveni civilizaciis momavlis sakiTxi, amitomac mniSvelovani
iyo gagveTvaliswinebina dasWirdeboda Tu ara Cveni koncefcia tradicia-uryev
iaponelebs.
93
saerTod iaponiaSi yovelTvis gansakuTrebul yuradRebas uTmobdnen
cocxali samyaros evoluciur kanonebs. amitomac biologiuri kanonebi gaxda
metabolizmis amosavali wertili. savaraudod arqiteqtura swored am gziT
unda
pasi gemze. Tu arqiteqruraSi ar aris meTodologia, maSin
rac
oqaSi. amasTan zogierTis azriT,
rac
si ganmartebiT
naTe
rTi gziT moZraobs.
saga
veviTi ar
yofi
zedapiri, aucilebeli moculoba ki unda
ganT
viTardebodes. Tanamedrove teqnologiebi sSualebas iZleva yvelaze
Tamami proeqtebis ganxorcielebisa, amitomac vimedovneb rom metabolistebis
gamocdileba Tavis gamoyenebas naxavs XXI s-Si*.”
kikutakes azriT arqiteqturas, romelSic araa Cadebuli perspeqtiuli
xedva, ara aqvs momavali. perspeqtiuli xedva ki aris momavali gardauvali
cvlilebebis xedva.
“adamianebi daprogramebulebi arian ganviTarebaze, xolo es programa
qaoss ver guobs. amitom aucilebelia meTodologia. arqiteqruraSi es iseve
saWiroa rogorc kom
ara unda bevri mimzidveli forma gaCndes, maTi gadmotana cxovrebaSi
Znelia. Tu mravali aRfrTovandeba lamazi formiT, maSin meTodologia misi
Seqmnisa SeiZleba warmatebulad CaiTvalos.
logikis gareSe arqiteqturaSi Cndeba qaosi, misi aRqma ukve SeuZlebelia.
aseT dros SemoqmedebiTi procesi ubralo kolaJis awyobad gadaiqceva, rac
arc ise Znelia Tanamedrove kompiuterul ep
ufro gaurkvevelia kolaJi, miT metia masSi xelovneba. es igivea “gayido
buzi spilos fasad”. mimaCnia rom gansakuTrebulad rTuli profesiuli
aspeqtebi unda keTdebodes ubralo adamianisTvis gasagebad”*1.
kiotos saerTaSoriso konferenc-centris sakonkurso proeqtSi (sur.1,2),
kikutake TvalnaTliv gviCvenebs Tu rogor SeiZleba Seqmna arqiteqtura
gasagebad, rom ar gamoiyeno damatebiTi axsniTi niSnebi. mi
li gegmareba gansazRvravs advil aRqmadobas. amitomac man SenobaSi
funqciebi sarTulebad gadaanawila: aris sarTuli delegatebisTvis, sarTuli
turistebisTvis, momsaxure personalisTvis da a.S. misi TqmiT mnaxveli
martivad gebulobs ama Tu im sarTulis daniSnulebas.
arqiteqturuli garkveulobis kidev erTi karg magaliTs gvTavazobs “edi-
tokios” muzeumis, 1993 wlis proeqtSi (sur. 3, 4). “tradiciulad SenobebSi
arsebobs erTi Sesasvlel-gasasvleli, da yvela e
mofeno sivrcis SemTxvevaSi Cveulad yvela erTi mimarTulebiT miemarTeba,
da gsurs gamorCeuli eqsponatis naxva, giwevs uxerxuli gziT misvla. Cemi
gaazrebiT yvela Sesasvlel-gasasvlels avurCie Tavisi “specializacia” –
saeqskursio jgufebisaTvis, specialistebisaTvis, moyvarulTaTvis d a.S. aseT
SemTxvevaSi gadaadgilebis meti variantia, da sasurvel eqsponatTan umoklesi
manZiliT midixar.”* am proeqtiT avtorma sagamofeno sivrcis organizebis
stereotipi daamsxvria, romelic misi TqmiT labirits gavda. xolo
mTeli Senoba formaSi tradiciuli iaponuri saxlis Sesasvlels waagavs,
mxolod grandiozul masStabebSi: 4 mZlavr burjze aRmarTuli Senobis masa
imeorebs Sesasvlis saxuravis kompozicias. amgvari gaawyveta SemTx
la. teritoriis es monakveTi, sadac muzeumi dgas, zRvis doneze dablaa,
da aucileveli iyo wylis donis Semdgomi awevis gaTvaliswineba. avtormac
aseT originalur xerxs mimarTa.
bunebriv faqtorebTan maqsimalurad SesabamisobaSi moyvana arqiteqturisa,
Zalian mniSvnelovania kikutakesTvis. “Tanamedrove Senobis mniSvnelovan krite-
riums warmoadgens minimaluri
avsdes minimalur garsSi.”*1 buneba im mniSvnelovan faqtorTagania,
romelsac iaponuri arqiteqtura yovelTvis didi yuradRebas uTmobda. swored
tradiciuli iaponuri minimaluri zedapiris Temis ganviTarebaa misi pirveli
namuSevari sakuTari sacxovrebeli tokioSi – “cis saxli” (Sky House) (sur. 5,6),.
94
proeqti metabolizmis Taviseburi manifesticaa, romelic erT welSi
daproeqtda da aSenda (1957 w.). 100 km.m farTobisa da 6 m simaRlis momcro
Senoba, fasadebis Suaze amoyvanil 4 pilonzea aRmarTuli. erTian Sida
sivrces gars akravs galerea. mTavari arsi proeqtisa iyo Senobis, msgavsad
meqanizmis regulirebisa, mudmivi gardaqmna. oTaxis awevis ideac amas
emsaxureba, rom momavalSi saWiroebisamebr mis qvemoT Seikideba axali oTaxi.
saxlSi cvlilebes ara marto gare, aramed Sida sivrcec eqvemdebareba.
sabavSo, saZile, samzareulo oTaxi-blokebi iqmneba erTiani Sida sivrcis
gadasatani tixrebiT, amitomac Senobas saxelad “erTi oTaxis saxlic” ki
Sear
gardaiqmneba.”* – da ai aq cxaddeba kikutakes mier naxsenebi
meta
vis programas, romelic
arqi
mebiT exameboda garemos, sruyofda da ra
mocu
ebs, romlebic Tavis mxriv aTboben
atmo
iyo, izumos istoriuli
taZr
masalebSi, 1963-1980
ww. (
amisTvis izumos stilSi damzadda anakrebi arqiteqturuli
deta
rosiniciativiT peruSi daiwyo socialuri sacxovrisis programa.
qves.
“Tu gaqvs sawoli mwerebisgan damcavi badiT, maSin calke saZinebeli aRar
gWirdeba. iaponelebs rogorc wesi iatakze sZinavT, diliT ki oTaxi
sastumrod
bolzmis erT-erTi principi - “perspeqtiuli xedva”, romelic
arqiteqturaSi, Semodis qveynis kulturidan da saukuneebis manZilze
Camoyalibebuli cxovrebis wesidan, radgan swored sacxovrebeli
arqiteqturis amo-savali adamianis cxovrebis wesia.
saxls ara aqvs gaTbobisa da kondecirebis sistemebi. avtorma sainJinro
konstruqciaTa Secvla SemogvTavaza axali cxovrebis Sesabamisi
konstruqciiT, da es saxli dRemde miyveba Ta
teqtoris mier iqna Cadebuli.
“adamianebis da cxovelebi Zalian kargad arian agebulni, maTi
moculobisa da zedapiris Sefardeba idealurTan axlosaa. evoluciis
procesSi adamianis sxeuli gamud
loba-zedapiris Tanafardobas. msgavsi ram unda moxdes arqiteqturaSic.
gegmarebis “programas iZleva teqmperatura cvalebadoba haeris tenianoba,
qaris Zala da mimarTuleb, da pirvel adgilze ki gamodis nagebobis
saqspluatacio balansis kontroli.
mimaCnia, rom arqiteqturul ideaze moqmedebs ekologiis sakiTxebi,
konkretulad ki globaluri daTbobis problem. imisaTvis, rom Senoba ar
gadaxurdes, iyeneben kondicioner
sferos, - Caketili wre gamodis. amitomacaa aucilebeli Senobis
zedapiris minimalizacia. samyaro energo dazogvis gziT midis, Cemi
arqiteqturac unda pasuxobdes drois gamowvevebs.”
minimaluri zedapiris Temisa da ekologiuri faqtorebis gaTvaliswinebiT,
2005 wels daaproeqta kiusius istoriis erovnuli muzeumi.
istoriuli tradiciebis saTanado pativiscema
is gverdiT administraciisa da xazinis Senobebis ageba, tradiciuli
iaponuri xis arqiteqturis reinkarnaciis gziT Tanamedrove
sur. 7,8).
izumos taZris kvlevam arqiteqtori im daskvnamde miiyvana rom SeiZleba
aSendes Senoba rkina-betonis elementebiT imgvarad, TiTqos isini xis
yofiliyvnen.
lebim Tanamedrove masalebSi, upiratesoba saxezea – xanmedego,
xanZarmedegoba da simtkice. rk-betonis elementTa bmebi imeorebdnen xis
elementebis bmebs. SenobebisTvis izumos taZris aReba proto-tipad ar iyo
SemTxveviTi – es xis anakrebi konstruqciis erT-erTi saukeTeso magaliTia
iaponiaSi.
sxvadasxva kulturebis simbiozs gvTavazobs perus 1968 wlis saerTa-
Soriso sakonkurso proeqtSi – socialur sacxovrebelze (sur. 9),. Omis
Semgdom gae
95
kiku
raSi. iaponur pagodas struqturas dauqvemdebara
wert
areulos da abazanis blokebi Cadgmulia,
rome
is gadaadgileba rTuli amocanaa, magram Tu maT
avag
L i t e r a t u r e Л и т е р а т у р а
1. «ВИА» Т 12 – архитектура я2. Jurnali «ARX», st. МЕ ВРАЩЕНИЕ ЛЕГЕНДЫ – РИШАТ
МУЛЛАГИЛЬДИН;
reziume
metabolizmi: momavlis arqiteqtura
luka kikiani
XX s-is 60-ian ww ,,saerTaSor krizisis xanaSi, msoflios bevr
qveyanaSi daiwyes axali gzebis Zieba CixSi Sesuli arqiteqturis gadasarCenad
iaponiaSi xuTi arqiteqtoris mier dawyebulma Ziebebma safuZveli Cauyara axal
mimar
takes saproeqto winadadeba mosaxleobas saSualebas aZlevda sakuTari
sacxovrebeli garemo (bina), Tavad aewyo.adgili sadac Sendeboda sacxovrebeli
20 wlis mere unda gardaqmniliyo elitur sacxovrebel raionad, proeqtSi
Cadebuli iyo “perspeqtiuli xedva”, romelic metabolisturi proeqtisTvis
karg niadags qmnida.
kikutakem mimarTa iaponuri saTemo sacxovreblebis gamocdilebas, maT
formebs, garemos, bunebasTan kavSirs da erTgvari ineqcia scada am yvelafrisa
adgilobriv kultu
ilovani blokebi, romlis RerZebzec akinZa sacxovrebeli binebi. maTi
forma ki maias kulturisTvis saxasiaTo formebSi warmoadgina. kvlevisas im
daskvnamde mivida, rom idealuri sacxovrebeli jgufi Sedgeba 20-30 saxlisgan,
sivrculi kavSirebiT gaerTianebuli.
SemdgomSi dasaxleba gardaiqmneba mizidulobis centrad, misi struqtura
izrdeba tyis msgavsad. yvela bina am struqturaSi Tavisufali gegmarebisaa da
maqsimalurad gaxsnili garemoze. samz
lTa Semdgomi Secvla advilad xdeba. aseTi bunebrivi zrda didi
qalaqebisTvis ki idealuria.
pirveli qalaqgegmarebiTi proeqtebi, romelmac saerTaSoriso aRiareba
moutana kikutakes, iyo metabolizmis koncefciaze dafuZnebuli “zRvis
qalaqebi” (sur. 11,12). “qalaqeb
ebT motivtive platformebze, maSin es urbanuli megastruqturebi
mobilurebi gaxdebian. zRvebs dedamiwis 2/3 ukaviaT da savsebiT SesaZlebelia
adamianis momaval sacxovrebel garemod iqcnen.” kikutake am sakiTxiT 58
wlidan moyolebuli dainteresebulia. Catarebuli aqvs eqsperimentebic msgavs
struqturebze. gaakeTa msgavsi mocurave aeroportebi, romelTa xorcSesxmamac
mniSvnelovani damajerebloba Semata ideas da avtors, is ukve dasaxlebebis
gaCenas kosmosSic varaudobs.
l i t e r a t u r a
пТАБОЛИЗМ: ВОЗонии XX века;
iso stilis’’
.
Tulebas arq-Si, romelic ,,metabolizmis’’ saxeliT damkvidrda. xuTeulis
pirveli ganacxadi iyo 1960 wels dizainis saerTasoriso konferenciaze, sadac
sakuTari koncefcia warudgines sazogadoebas. metabolizmis fuZemdeblebi
96
iyvnen: k. kikutake, k. kurikava, f. maki, m. otaka da n.kagazie. 1964 wels maT
SeuerTdnen k. tange da a. isimaki, amis Semdeg isini ,,7 metabolistis’’ saxliT
gaxdnen cnobilni. pirveli realizebuli proeqtebi ki 1970 wels ,,EXPO-70’’ gamofenaze waradgines _ takara butilionisa da toSibas pavilionebis saxiT.
k. kikutake erTaderTi arqiteqtoria, romelic dgemde erTgulia
metabolizmisa da romlis meTodologiac dRemde ar kargavs aqtualobas. is
agreTve erTaderTia, romelic erTdroulad dajildoebulia arqiteqturuli
meTo
Metabolism: architecture of the future
luka k kiani
In the 60th years of XX century, the era nternational style” there were many tries in many countries to end the deadlock of architecture for its salvation. Studies carried out by five architectsfrom Japan became a basis of new direction of architecture, which lately was named “metabolism”First
y, as well as for creative work
Метаболизм: архитектура будущего
Лука Кикиани
В 60-е годы ХХ века, в эпоху кризи ного стиля» во многих странах началсяпоиск новых путей вывода архитектуры из тупика с целью ее спасения. Исследованияпроведенные пятью архитекторами из Японии стали основой нового направления в архитектуреза ко
а
аитектурную
методологию и творчество.
dologiisa da SemoqmedebisaTvis, saerTaSoriso akademiis premiiT.
SUMMARY
i
of crisis of “i .
biennale of the numeral five was held in 1960 during international conference of design, where architects have presented their own concept to the society. The founders of metabolism were K. Kikutake, K. Kurokava, F. Maki, M. Otaka and N. Kawasoe. In 1964 K. Tange and A. Isozaki have joined to them. After that they became known as “7 metabolists”. They presented their first project during the exhibition “EXPO-70” by Takara Butilion and Toshiba Pavilions.
K. Kikutake is the only one architect who still keeps adherence to the principles of metabolism and his methodology is relevant till now. He is also the only one from them which was awarded simultaneously by International academy prize for architectural methodolog
.
РЕЗЮМЕ
са «международ , ,
торым закрепилось название «метаболизм». Первое биеннале пятерки состоялось в 1960 году н международной конференции по дизайну, где она представила обществу собственную концепцию. Основоположниками метаболизма являлись: К. Кикутаке, К. Курокава, Ф. Маки, М. Отака и Н. Кавазое. В 1964 году к ним присоединились К. Тангэ и А. Исодзаки. После этого они стали известны под названием «7 метаболистов», первый реализованный проект же они представили на выставке «EXPO-70» - в виде павильона Такара Бутильон и Тошиба.
К. Кикутаке единственный архитектор, который по сей день верен метаболизму и методология которого до сих пор не потеряла своей ктуальности. Он также единственный из них, который одновременно награжден премией Международной академии за арх
97
oqros kveTa arqiteqturaSi
vaxtang joxaZe
saqa is
arqiteqturis, urbanistikisa da dizainis fakultetis II kursis magistranti
gasakvi e axdens
esTetiur siamovnebas, CvenTv ra mogvwons konkretulad
am formaSi. TumcaRa, qvecnobierad Cven am sagnis nawilebis harmoniuli,
Tanazomadi urTierTSefardeba gvxiblavs. harmonia musikaSi bgerebis rxevevbiT
gans
kidebulebaSi, maTSi Semavali proporciebis sidideTa
damo
a siRrmis kavSiri (sivrcul
for
rTvelos teqnikuri universitet
ria, magram rodesac vakvirdebiT formas, romelic Cvenz
is Zneli asaxsnelia Tu
azRvrul urTierTfardobazea damokidebuli _ ambobdnen piTagorelebi.
isini ricxvs, msgavsad musikis harmoniisa, mTeli yofierebis safuZvlad da
arsad miiCnevdnen. sruliad bunebrivia imis daSveba, rom rac marTalia
smenasTan mimarTebaSi, marTali iqneba mxedvelobisTvisac. Tvali iseTsave
siamovnebas miiRebs sivrculi ganzomilebebis Tanafardobebisagan, rogorsac
yuri Tanazomadi rxevis sixSiris bgerebisgan. bgeraTa ricxvebis garkveulma
Tanafardobam isini wiladi ricxvebis aRmoCenamde miiyvana. piTagorelebis
azriT wiladi ricxvebi, romelsac logosi uwodes, aris mizezi samyaros
harmoniulobisa.
arqiteqturul-sivrciTi formebis zomaTa erTian TanafardobaSi
mosayvanad iyeneben proporciebs. proporcia aris ori Tanafardobis toloba.
sivrciTi sidideebis proporciuli damokidebuleba, SeiZleba gamoixatos
sxvadasxva damo
kidebulebiT koordinatTa sistemis mimarT.
proporciuli damokidebuleba SeiZleba aigos sidideebiT, romlebic
ganlagebulia erT koordinatze, or koordinatze an sam koordinatze.
sworkuTxovan formebSi, sigrZisa da siganis proporciuli kavSiri
(sibrtyuli formebi), an simaRlis, siganisa d
mebSi) naTlad axasiaTebs formebis msgavsebas. msgavsi sworkuTxedebi (nax.
1) gansxvavdebian urTierTmdebareobiT. pirvel SemTxvevas ewodeba pirdapiri
proporcia, xolo meores _ Sebrunebuli proporcia (a : b = c : d; a : b = d : c). mag.: egvipteSi, axali samefos taZrebis fasadze karebi igeboda Sebrunebuli
proporciiT mTel zedapirTan mimarTebaSi 1:2. karebisa da mTeli zedapiris
simaRleebi igeba imave damokidebulebiT. analogiurad amisa, msgavs
sworkuTxdebSi diagonalebi da paralelebi pirdapir proporciaSia, xolo
urTierT marTobebi _ SebrunebulSi. amazea damyarebuli proporciebis agebis
geometriuli meTodi. nagebobis danawevrebis meTodiT formaTa danawevreba,
aigeba TviTon am formaSi simaRlisa da siganis kanonzomier kavSirSi. msgavs
nagebobaTa mravalferovnebidan TiToeuli nageboba ganisazRvreba mTlianad
kompoziciuri gadawyvetiT.
proporciaTa sistema orgvaria: “geometriuli simetria” da “ariTmetikuli
anu moduluri simetria”. pirveli principulad gansxvavdeba meorisagan:
“geometriuli simetria” dafuZnebulia iracionalur Sefardebebze, e.w. sam
geometriul Temaze: , da oqros kveTaze misi monaTesave - TurT.
Sefardebani uZvelesi droidan gamoiyeneboda, maTgan oqros kveTas ki
yovelTvis gamorCeuli adgili eWira, aramarto arqiteqturaSi.
oqros kveTa es aris harmoniuli gayofa mTelisa iseT or aratol
nawilad, roca mcire mcire nawili ise Seefardeba dids, rogorc didi _
98
mTels. algebrulad oqros kveTa daiyvaneba Semdegi gantolebis amoxsnamde (AB
= a), d : x = x : (a - x), => X = . oqros kveTa SeiZleba gamoisaxos
miaxloebiTi wiladebiT ; ; ; ; _ sadac 2, 3, 5, 8, 13 fibonaCis ricxvebia.
Cvenamde moRweul antikur
“sawyisebis” II wignSi, sadac o.k. geometriuli ageba, romelic
tolfasia kvadratuli gantolebisa udaoa, rom u.k. cnobili iyo
jer kidev evklidemde. savaraudoa, rom o.k. amocana piTagorelebis mier iyo
literaturaSi o.k. pirvelad gvxvdeba evklides
mocemulia
X(a + x) = a2
amox
isi axsna unda gamomdinareobdes iqidan, Tu rogoria
Cveni
snili, romlebsac miaweren swori 5 kuTxedisa da masSi Caxatuli
pentagramis agebas, romelic Sedgenilia o.k. proporciiT da romelmac
mniSvnelovani roli iTamaSa aramarto berZnebis, aramed mravali xalxis
mistikur cnobierebaSi.
im faqtis kvleva, rom mainc da mainc oqros kveTas SeuZlia mogvces axsna
bunebis silamazisa da harmoniulobisa, daiwyo jer kidev Soreul warsulSi
da dRemde ar wydeba. samyaro es aris ganxorcieleba absolituri cnobierebisa
da silamazisa, amitom m
gageba cnobierebasa da silamazeze, - aseTi axsna aqvs platons Tavis
wignSi “timeusi”, sadac erT adgilas is gasagebs xdis, Tu ratomaa
maincdamainc o.k., mas Semdeg rac is aRmoaCines, yvelaze srulyofili bunebrivi
formebis SedgnaSi. platoni samyaros hpofs 5 elementad magari da ucvleli _
miwa, mudmivcvalebad da urTierTgamanadgurebeli _ cecxli, haeri da wyali.
mexuTe elementi ki _ ara miwieri zeciuri samyaroa. TiToeuli maTgani
warmodgenili hyavs 5 figuris saxiT, romelTac platonis sxeulebi ewodebaT:
miwa _ kubi, cecxli _ tetraedri, haeri _ oktaedri, wyali _ ikoraedri (20
waxnaga), xolo V _ dodekaedri. aRsanisnavia, rom I oTx figuraSi gvxvdeba
mxolod proporcia, romelic aris maxlobeli oqros kveTisa, mxolod
dodekaedri warmoadgens oqros kveTis mqone sxeuls. e.i. platoni zuciur
samyaros agebas oqros kveTis TanafardobiT.
aRorZinebis xanaSi es Sexedulebac platonis filosofiasTan erTad
aRorZind am periodSi pirveli damoukidebeli Sroma oqros kvTaze ekuTvnis
luka paCiolis. Tavis wignSi is interess am proporciisadmi xsnis im
socialuri TvisebebiT, romlebic mxolod Rm
a.
erTisTvisaa damaxasiaTebeli. mas
moya
axvis saSualeba.
iis mqone dodekaedriT.
iTebs maSindeli xelovnebis da zogadad swavlulobis
did
rdo da vinCim,
rome
vs xuTi Tviseba:
1. is aris erTaderTi da ganumeorebeli, SeuZlebelia msgavsi
harmoniulobis sxva proporciis moyvana.
2. wminda samebis Tviseba, rogorc RmerTia sam saxa da erT arsa, aseve am
proporcias aqvs gamos
3. iseve rogorc RmerTi ver iqneba gansazRvruli, aseve am proporciis
gamosaxva zusti ricxviT SeuZlebelia.
4. iseve rogorc RmerTia ucvalebeli, aseve ar icvleba es proporcia
nebismieri zomisTvis.
5. bolo TvisebisTvis avtori moixmobs platons da ambobs, rom TviT
zeciuri samyaroc Seqmnilia am proporc
marTalia aseTi naSromi nakleb gamogvadgeba mecnieruli TvalsazrisiT,
magram is naTlad miuT
interesze o.k. mimarT. Tavad termini “oqros kveTac” swored am periodSi
Semoitana renesansis xelovnebis didma warmomadgenelma Lleona
lic l. paCiolis mowafe iyo geometriaSi. miuxedavad aRniSniSnuli
swavlulebis dainteresebisa oqroe kveTisadmi (fibonaCi, paCioli, da vinCi)
praqtikulad kompoziciis xelovnebaSi ar iyenebdnen mas (leonardo erTi
99
sityviTac ar axsenebs Tavis praqtikaSi “geometriul simetrias”, romlis
praqtikuli xelmZRvaneli iyo).
oqros kveTa safuZvlad daedo kompoziciur agebebs msoflio xelovnebis
mraval nimuSSi, umTavresad ki antikuri xanis arqiteqturaSi. jer kidev Zveli
egviptelebi iyenebdnen iracionalur Sefardebebs o.k. erTad taZrebis
fasadebis agebisas. Semdeg Zvel saberZneTSi, gansakuTrebiT ki klasikis
periodis arqiteqturaSi “geometriulma simetriam” TiTqmis mTlianad
daCrdila moduluri sistema, romelic mTelisa da wiladebis Sefardebas
emyareba. amis dasturia klasikis periodis SesaniSnavi Zegli –
parTenoni(aTenis akropolis). marTalia misi arqiteqtura moduluri simetrias
efuZneba, magram niSandoblivi adgili uWiravs geometriulsac da kerZod
oqros kveTas nagebobis konkretul nawilebSi (maTematikosma mark barma o.k.-is
aRsaniSnavad SemoiRo berZnuli aso Φ ”fidiasis ricxvi” - parTenonis
xuroTmoZRvari).
“geometriuli simetriis” sistema aRmoCenil iqna gotikur ZeglebSi.
kerZod ki gotikuri proporciaTa sistema agebulia oqros kveTis principze. es
yvelaze ukeT gotikis samSobloSi safrangeTSia gamovlenili, amis naTeli
magaliTia: jer kidev naxevrad romanuli stilis parizis notrdamis
eqst
.
brun
mxatvarma, profesorma sergo
qobu
neba, e.w. nawilebis mTelTan Tanazomadobis
erTianobis prin arqoteqturaSi.
erieris kompozicia. rogorc Cans, es sistema, moZiebul iqna qristiani
berebis mier warmarTul memkvidreobaSi roca qristianebma xeli mihyves manamde
martooden rwmenaze damyarebuli religiuri dogmebis mecnierul damuSavebas.
qristianoba Tavis yvelaze mkacrsa da mdgrad periodSi warmarTuli
religiur analogiuri epoqidan iTvisebda Sesabamis tradiciebs. amgvarad,
SeiZleba miviCnioT, rom maRali berZnuli xelovnebis WeSmariti meTodebi
adreul Sua saukuneebSi aRorZinda, mag. palis kapela florenciaSi, arq. f
eleski IV s., kanCelari fasadis kompozicia (sur.), sadac sarTulebis
pilistrebi da fanjrebis moajirebi oqros kveTis TanafardobaSia. renesansis
dros geometriuli sistemis gamoyeneba nel-nela qreba da es, maSin roca
interesi sapirispirod izrdeba, gansak. o.k. mimarT. xolo italiurma barokom,
rogorc aRorZinebis xel. meore fazam, mTlianad uaryo es sistema da
safuZveli Cauyara Tavisufal interpretacias.
“geometriuli simetriis” ukanasknel burjs xmelTaSua zRvis kulturis
arealSi Sua saukuneebSi momZlavrebuli qrist. warmoad. kerZod qarTuli arq.
da sax. xel. amas gvidasturebs mcxeTis jvris arqiteqturis da atenis sionis
freskebis analizi, romlebic qarTvelma
laZem gaakeTa. man pirvelma gaanaliza qarTuli Zeglebi “geometriuli
simetriis” TvalsazrisiT. ueWvelia, rom es sistema gabatonebuli iyo Zveli
qarTuli sivrciTi xelovnebis yvela ZiriTad sferoSi, rac erovnuli
kulturis maRal doneze miuTiTebs. magaliTisaTvis minda moviyvano yvela
epoqis ubrwyinvalesi poema, S. rusTavelis “vefxistyaosani”. g. wereTelma o.k. -
is safuZvelze scada aexsna “vefxistyaosnis” leqsTawyobis sakiTxebi. rogorc
mogexsenebaT vefxistyaosnis TiToeul strofSi 4 karedi da 16 marcvalia. maTi
sazRvari zustad sityvebis gasayarze modis. es dayofa naxevarkaredebSi
orgvaria: 4//4 _ simetriuli da 5//3, an 3//5 _ asimetriuli. pirvels maRali
Sairi ewodeba, meores _ dabali, romelic o.k. -is proporciiTaa agebuli
(5,3//3,5; 3,5//5,3; 3,5//3,5; 5,3//5,3). mag.:
”gaxareboda xvarazmSas // sixaruliTa didiTa;” “miRwvian, momigoneben // damlocven, movegonebi;”
rogorc davinaxeT, kompoziciis agebisas proporciaTa geometriuli
sistemis, igive “simetriis” gamoye
cipi, jer kidev uZvelesi droidan iyo cnobili
100
Zvelma berZnebma is Tanaxmadac
nage
martivdes (rac elinizmis
peri
SemoqmedebiT intuicias.
ziciuri sistemisaTvis ar miumarTavT.
xol
didres samoqmedo ares,
radg
lianoba),
da r
i. pirvel rigSi gamokvlevebi araa Catarebuli
mkac
a, romelime saxeobaSi SevxvdeT oqros kveTis
kano
SemoiRes proporciaTa moduluri sistema, roml
bobis raime nawils, mag. kolonas diameters, modulis saxiT erTeulis
mniSvneloba eniWeboda da misi meSveobiT mTeli an nawili jeradi ricxvebiT
gavsazRvravdnen nagebobis sxvadasxva nawilis zomas.
moduluri sistemis elementaruli xasiaTi, agebis procesis simartive
bunebrivad qmnis imis safuZvels, rom vigulisxmoT _ es sistema yovelTvis win
uswrebs “geometriul sistemis” Seqmnas. meores mxriv, moduluri sistemisken
mibruneba, mxolod im mizniT, raTa agebis procesi ga
odSi moxda), mowmobs teqnikur SesaZleblobaTa daqveiTebas, rac Tan
axlda klasikuri xelovnebis degradacias.
amrigad, Zvelad sivrciTi xelovnebis nawarmoebTa Seqmnis meTodebi
moCvenebiT esTetikur normebs ki ar eyrdnoba, aramed proporciul
SefardebaTa konkretuli, obieqturad Secnobadi kanonebis fundametur
safuZvlebs.
es kanonebi ariTmetikuli an geometriuli “simetriis” garkveul
sistemebad yalibdeboda da im iaraRad moixmareboda, romelic nawarmoebis
formaTa kompoziciuri erTianobis Seqmnisken mimarTavda amave miznebisaTvis
organizebul
sadavo araa, rom SemoqmedbiTi intuiciis Sedegad SeiZleba miviRoT met-
naklebad harmoniuli kompozicia. mTlianobis agebisas araa aucilebeli
piroba proporciulobis dacva. amis dasturic axali drois Sedevrebi,
romelTa SeqmnisTvis araviTari kompo
o zodierTi mimdinareoba Tanamedrove arqiteqturaSi (mag.:
dekonstruktivizmi) sruliad uaryofs amgvar meTods.
arsebiTad yoveli kompozicia Tanazomadobisa da ritmis princips
emorCileba. magram intuiciis SesaZleblobani, e.i. “TvalT” kompoziciis agebis
SesaZlebloba friad SezRudulia. xolo gacnobierebuli ageba, romelic
“simetriis” kanonebs emorCileba, intuicias uqmnis um
anac es sistema moCvenebiT esTetikur normebs ki ar emyareba, aramed mas
safuZvlad udevs zusti mecnierebis obieqturad Secnobadi kanonebi.
TavisTavd proporciebi arafers gansazRvraven, is meti araferia Tu ara
meTodi, romelic gvexmareba davazustod da harmoniaSi moviyvanoT sivrciTi
Tanafardobebi, romlebic napovnia saerTo kompoziciur principebze
dayrdnobiT (urTierTdaqvemdebareba, gawonasworeba, masStaburoba, mT
omelic mTlianad daqvemdebarebulia kompoziciis miznebs _ gamoxatuls
arqiteqturul SinaarsSi.
sainteresoa, sad unda veZioT o.k.-is pirvelwyaro? cnobili germaneli
arqiteqtoris caizingis azriT – “oqros kveTa aris arqiteqturaSi, imitom rom
aris bunebaSi”. magram mis mier Catarebuli gamokvlevebi eWvs iwvevs or
gansxvavebul mimarTulebaS
ri da erTgvari principiT. naTelia, rom aseT SemTxvevaSi sagnebis arCevaSi
Tavisuflebaa, rac saSualebas iZleva gamokvleva Catardes windawin ise, rom
miviRoT sasurveli Sedegi. TvalzomiT windawin SeirCes sasurveli sagnebi,
xolo aramisaRebi gamoiricxos.
bunebaSi marTlac aris proporciulobis kanonebi, mag. Tu erTgvari
nawilebi erTmaneTs miyveba simaRleTa Tanmimdevruli SemcirebiT, maSin
Semcireba xdeba geometriuli progresiis mixedviT. gamoricxuli araa
cxovelTa, frinvlTa an mcenareT
ns, magram es ar gvaZlevs uflebas vTqvaT TiTqos samyaroSi yvelaferi
oqros kveTis proporciiTaa Seqmnili.
ZvelTaganve cdilobdnen daedginaT adamianis sxeulis proporciulobis
idealuri Sefardebebi, e.w. kanonebi. gavrcelebulia poliklites, riCis,
101
leonardo da vinCis kanonebi, magram TiToeuli maTgani gamomdinareobs
silamazisadmi avtoriseuli midgomiT. naTelia, rom eseTi wesebi uxeSia,
imde
aSobs did
rol
roporciaa erTaderTi harmoniuli? es kiTxva CemTvis dremde
upas
nad ramdenadac ar vrceldeba adamianTa farTo masebze. miuxedavd amisa
isini bunebriv da swor STabeWdilebas sZenen naxats. amitom iyo berZnebi,
saxviT xelovnebas marTalia “mibaZviTs” uwodebdnen, mainc Sors idgnen
naturalizmisgan, TiTqosda miiswrafvodnen idealurisaken. zemoTxsenebuli
kanonebi iseTive idealuria, rogorc vitruviusis cnobili 2 winadadeba, rom
xelgaSlil mdgar adamianze SeiZleba kvadratis Semoxazva centriT sasqeso
organoebze, xolo ganze gadgmuli fexebiT da mxrebs acdenili xelebiT
adamianze SeiZleba wrewiris Semoxazva centriT Wipze. amis mixedviT Seqmna da
vinCim Tavisi cnobili naxati kvadratsa da wreSi Casmuli adamiani.
rogorc davinaxeT arqiteqturas oqros kveTis gamoyenebis wyarod da
masazrdoeblad verc buneba gamoadgeboda da miT ufro verc adamianis saxe;
bunebaSi Cvens mier o.k. – is proprciis aRmoCena, umetes wilad TviTmiznad
qceuli aRmoCenis ideis Sedegia(sadac ganwyobis fsiqologia Tam
s), an ubralo SemTxveviToba; aseve unayofoa adamianis sxeulSi o.k. – is
proporciebis dadgenis cdac, vinaidan proporciebis raodenoba imdenivea,
ramdenic im jgufebisa, romlebic safuZvlad udevs maT dadgenas. amdenad,
sxeulSi o.k. – is proporciebis Seswavla calkeuli kvlevis Sedegia da ara
maTi winapiroba.
maS, riTi SeiZleba aixsnas o.k. – is mimarT antikuri xanidan esoden didi
swrafva da misi xelovnebis yvela sferoSi farTo gamoyeneba. aris, Tu ara es
mxolod Cveva, Camoyalibebuli saukuneebis manZilze adamianis cnobierebaSi,
rom mxolod es p
uxod rCeba, magram sainteresoa erTi faqti; cnobilma germanelma
fizikosma fsiqologma da kvleviTi esTetikis fuZemdebelma gustav fexnerma
mravali kvleva Caatara o.k. – is esTetiur mniSvnelobaze, maT Soris
aRsaniSnavia erTi cda, romelic SemdegSi mdgomareobda: man garkveuli
raodenobis adamianTa jgufs, Tanabrad orive sqesis warmomadgenlebs, uCvena
sxvadasxva proporciiT Sedgenili, 2 geometriuli figura: - Tan proporciis
kvadrati da sxvadasxva iracionaluri proporciis samkuTxedebi, maT Soris o.k.
-iT Sedgenili marTkuTxa samkuTxedi. da hkiTxa, Tu romelia yvelaze
harmoniuli maT Soris. Sedegebi TviT g. fexnerisaTvisac gamaognebeli
aRmoCnda: gamokiTxulTa 40% - ma o.k. -iT Seqmnili samkuTxedi daasaxela
yvelaze harmoniulad, kvadrati ki mxolod _ 2,5% - ma, danarCenebze %
Tanabrad gadanawilda.
l i t e r a t u r a
L i t e r a t u r e Л и т е р а т у р а
1. oqros kveTa – sergo qobu
2. «Золотое сечение» – А.Д.Бенду3. «Золотое сечение» – Г. Е. Тимердинг. . Пропорции – Кринский, Ламцов, Туркус.
laZe.
кидзе.
4
102
reziume
oqros kveTa arqiteqturaSi
vaxtang joxaZe
arqiteqturul-sivrciTi formebi zomaTa erTian TanafardobaSi
mosayvanad iyeneben proporciebs s ori Tanafardobis toloba.
nagebobis danawevrebis meTodiT formaTa danawevreba aigeba TviTon am formaSi
simaRlisa da siganis kanonzomier kavSirSi. amazea damyarebuli proporciaTa
ageb
udoa, rom es proporcia cnobili
jer
a sistema agebulia oqros kveTis princepze.
s maRal
don
Golden ratio in architecture
Vakhtang Jokhadze
Proportions are used for reduct ral-space forms to the unified ratio. Proportion is the equality of two ratios. rtition of building forms partition will construct in this form taking into account appropriate connection between height and weight. Geometrical method of proportions construction in architecture is based on this principle.
s
. proporcia ari
is geometriuli meTodi arqiteqturaSi.
oqros kveTa es aris harmoniuli gayofa mTelisa iseT or aratol
nawilad, roca mcire nawili ise Seefardeba dids, rogorc didi _ mTels.
oqros kveTa pirvelad gvxvdeba evklides “sawyisebis” II wignSi, sadac
mocemulia o.k.-is geometriuli ageba. savara
kidev evklidemde iyo. piTagorelebs miaweren swori 5-kuTxedisa da masSi
Caxazuli pentagramis agebas, romelic o.k.-iTa Sedgenili da romelmac
mniSvnelovani roli iTamaSa ara marto berZnebis, aramed mravali xalxis
mistikur cnobierebaSi.
oqros kveTa safuZvlad daedo _ kompoziciur agebebs msoflio
xelovnebis mraval nimuSSi, umTavresad ki antikuri xanis arqiteqturaSi. jer
kidev Zveli egviptelebi iyenebdnen o.k.-s taZrebis fasadebis agebisas. goTikuri
arqiteqturis proporciaT
proporciaTa agebis geometriuli meTodi ucxo ar iyo qarT.
arqiteqturisTvisac. amis naTeli magaliTia mcxeTis jvari. oqros kveTa
aRmoCenilia “vefxistyaosnis” leqsTwyobaSi. es sistema, gabatonebuli iyo Zv.
qarTuli sivrciTi xelovnebis yvela dargSi, rac erovnuli kulturi
eze metyvelebs.
SUMMARY
ion of dimensions of architectu By the method of pa
Golden section is harmonic division of the whole into two such unequal parts, when the ratio between the small and big part is the same as the ratio between big part and the whole. First time golden section was mentioned in the II book of the Elements of Euclid, where geometrical construction of golden section is given. Probably this proportion was known before Euclid. Construction of right pentagon and pentagram inscribed in it which was composed according golden section is ascribed to the progenies of Pythagoras. This fact plays significant role in the formation of mystic consciousness not only of ancient Greeks, but also of many other nations.
Golden section was laid down as a basis of composite constructions of many samples of world art, basically of ancient period architecture. Even ancient Greeks use golden section at construction of
103
cathedrals’ fronts. System of gothic architecture proportions is completely built on the principle of golden section.
Geometrical method of proportions construction was not alien for Georgian architects, too. Mtskheta cross is the obvious example of this. Golden section was founded in the versification of The Knight in the Panther's Skin (“Vepkhistkaosani”). This system was dominated in the all spheres of ancient Georgian space art, and this is the graphic evidence of high level of national culture.
Золотое сечение в
Вах дзе
Для приведения размеров архитектурно-пространственных форм к единому соотношению используются пропорции. Пропорция п авенство двух соотношений. Методом расчленения сооружений расчленение форм строится в самой этой форме с учетом закономернойсвязи высоты с шириной. На этом основан геометрический метод построения пропорций вархи
вероятности, эта пропорция была известна еще до Евклида. Построение прав
о высоком уровне наци
РЕЗЮМЕ
архитектуре
танг Джоха
редставляет собой р
тектуре. Золотое сечение представляет собой гармоническое деление целого на такие две неравные
части, когда малая часть так относится к большой, как большое - к целому. Золотое сечение впервые встречается во II книге «Начала» Евклида, где дано геометрическое построение золотого сечения. По всей
ильного пятиугольника и вписанной в него пентаграммы, которая составлена согласно золотому сечению, приписывают последователям Пифагора, что сыграло значительную роль в формировании мистического сознания не только древних греков, но и многих других народов.
Золотое сечение было положено в основу композиционных построений многих образцов мирового искусства, в основном - в архитектуру античного периода. Еще древние египтяне использовали золотое сечение при строительстве соборных фасадов. Система пропорций готической архитектуры полностью построена на принципе золотого сечения.
Геометрический метод построения пропорций не был чуждым и для грузинских архитекторов. Наглядным примером этого является мцхетский крест. Золотое сечение обнаружено в стихосложении «Витязя в тигровой шкуре». Эта система господствовала во всех сферах древнегрузинского пространственного искусства, что свидетельствует
ональной культуры.
104
Дом Правительства Грузии
������� �������
Магистрант II курса нистики и дизайна Грузинского Технического университета
В X развитие торговли в городе. Вначале общественные здания. На проспекте Руставели, на территории, раньше находился русский военный храм, было основано кладбище, на котором были похоронены юнкера, погибшие в 1921 г., однако с приход
, были приняты в результате конкурсов.
2-1934), но реализация главного корпус
ланировочные задачи. В его
ё внутреннего дворика.
ельному восприятию архитектуры здания, которая, в свою очеред
были основаны на стиле европейского классического зодчес
оставляло впечатления монументальности и торжественности и скорее напоминало колосс
ма, но при менее удачных пропорциях, придав
факультета архитектуры, урба
IX в. в Тбилиси велось интенсивное строительство. Причиной этого стало, в основном, строились административные и
где
ом Советской власти было принято решение выстроить на месте кладбища Дом Правительства. Строительство Дома Правительства Грузии велось в две очереди: в 1933-1938 и в 1946-1953 гг. Автор проекта верхнего корпуса (постройка первой очереди) - проф. В. Кокорин, при участии Г. Лежавы; авторы проекта главного корпуса - В. Кокорин и Г. Лежава при участии В. Насаридзе. Оба проекта
Первый корпус Дома Правительства проектировался в годы борьбы конструктивизма и стилизации. Во время строительства он претерпел ряд изменений. Строение главного корпуса было задумано ещё во время строения верхнего корпуса, варианты которого были представлены в первом конкурсе (193
а произошла после второго конкурса 1946 г. Сооружением первого корпуса были решены важные пархитектуре были применены отдельные оригинальные мотивы, в известной мере развивающие формы грузинского зодчества. Однако с проспекта Руставели здание рассматривалось с невыгодной стороны, со стороны не застроенного ещ В 1946 г. был объявлен конкурс для построения главного корпуса Дома Правительства, в котором приняли участие местные архитекторы, а также автор уже выстроенной части правительственного здания. Одним из условий конкурса было проявление монументальности и торжественности в архитектуре.
В первом варианте проекта, представленного архитекторами А. Г. Курдиани и М. С. Мелия при участии К. Н. Соколовой, главный фасад по вертикали был расчленён грубыми по рисунку лопатками, протянутыми на высоту пяти этажей. Эти лопатки чрезмерно дробили плоскость стены, препятствуя ц
ь, была бедна и маловыразительна. Второй вариант проекта тех же авторов имел более монументальный характер
центральной части, также в целом не придавал правительственному зданию необходимой привлекательности. Излом линии застройки со стороны проспекта создавал неудобства в части планового решения объекта. Оба варианта
тва. Архитектурная композиция третьего варианта проекта, разработанного арх. А. Г.
Курдиани (при участии арх. М. С. Мелия и К. Н. Соколовой) также не удовлетворяла требованиям: несмотря на свои большие масштабы, сооружение, увенчанное к тому же огромным куполом, не
альный павильон, чем правительственное здание. Арх. М. Н. Непринцев, при правильной схеме построения фасада (прямолинейная
застройка проспекта), в решении фасада также не достиг монументальности и торжественности. Боковые ризалиты с маловыразительными композиционными пятнами и центральная часть, разработанная в духе дворцов французского классициз
али Дому черты скорее театрального или какого угодно другого общественного сооружения, но не правительственного здания.
105
Арх. И. Н. Чхенкели представил два варианта проекта. Первый вариант выделялся простотой схемы застройки, но не отвечал требованиям отношении монументальности сооружения. Второй вариант проекта с открыты
вм двором и пониженными, охватывающими двор
крыльяя
было решение изогну
замысел.
рельефом участка.
ж, т
ъярусным
цокольным этажом помещена открытая аркада лоджии, приобр
е со стороны проспекта, чётче
решение зала заседаний несколько отличается от зала бюро.
ми, как бы повторял объёмное решение первого корпуса, оттеняя ступенчатое построение общего силуэта. Немасштабна и мало гармонирующая с общей композицией башня снижала художественную выразительность дробного по своим объёмам главного фасада.
Арх. М. К. Шавишвили в своих вариантах проекта, особенно в третьем варианте, добился сравнительно удачного планового решения здания. Однако трактовка фасадов в духе дворцов французского классицизма не отличалась оригинальностью. Особенно неудачным
той линии фасада, не учитывающего характера застройки проспекта на данном отрезке. Кроме того, фасад был перегружен излишними украшениями.
В результате рассмотрения проектов, представленных на конкурс, жюри рекомендовало проект проф. В. Д. Кокорина и арх. Г. И. Лежава, в котором, по мнению жюри, была разрешена поставленная задача и содержался оригинальный архитектурный
Верхний корпус (объём 136 000 м2) до полного завершения всего ансамбля раскрывался со стороны проспекта Руставели в виде курдонера, в центре которого спускались широкие лестницы, соединяющие террасы, устройство которых диктовалось сложным Здание - каркасной конструкции (главный конструктор М. Якубович). Железобетонный каркас заполнен пемзобетонными блоками. Дом Правительства - один из первых крупных объектов, на котором широко применён лёгкий железобетон; впервые в практике былиприменены рамы из лёгкого железобетона. Были разработаны также новая конструкция часторебристого перекрытия - так называемое перекрытие "Груздворецстрой" - из обычного тяжёлого железобетона с пемзобетонными вкладышами, а так е кессонное и ребристое легкожелезобетонное перекрытие с плитами опёр ыми по контуру. Применение новых строительных материалов и конструкций дало строительству весьмя значительную экономию. На строительстве применялись естественные облицовочные материалы, главным образом местного происхождения: болнисский туф, тешенит и гранит, аирумский туф, осетинский мраморовидный известняк, мраморы юго-осетинский, садахлинский, лопотский и др. Фасады в основном оштукатурены. В основе плана лежит коридорная система. В центральной части на третьем и пятом этажах устроены двусветные залы заседаний. Кабинеты и рабочие комнаты - светлые и просторные. С улицы Зубалашвили фасад расчленён двухбольшим ордером пилястр. Композиция фасада симметрична. Высокий портал подчёркивает центр композиции - ось прохода.
Боковые фасады расположены по круто подымающимся улицам, имеют одинаковые общие габариты. Основная масса фасада по улице Чичинадзе расчленена двухъярусным ордером пилястр. По улице же Читадзе над
етающая решающее значение в архитектурной композиции фасада. В 1953 г. было закончено строительство главного корпуса Дома Правительства, выходящего на проспект Руставели. Корпус замыкает с передней стороны внутренний двор и приобретает доминирующее значение во всём комплексе дома. Главный корпус Дома Правительства состоит как бы из двух кубовидных объёмов, соединённых между собою аркадой с пропилеями в центре, представляющими монументальный вход. Пропилеи создают удобный и парадный вход в зданивыявляют характер и назначение сооружения. Малый открытый дворик, расположенный в пропилеях, является распределительным вестибюлем перед входами в две основные группы помещений главного корпуса. В основу планового решения положено периметральное расположение комнат вокруг вестибюлей наподобие плановой формы атриума, в духе национального народного приёма "дарбазного" дома. Плановое Центральное место в нём занимают просторный, монументальный вестибюль (226 кв. м.), перекрытый огромным крестовым сводом, и расположенный над вестибюлем большой зал заседаний, отличающийся парадным, но сдержанным убранством в соответствии с его деловым назначением. Зал заседаний (около 400 кв. м.) состоит из вместительного партера для депутатов,
106
лож и балконов для гостей. При зале предусмотрены просторные кулуары и подсобные помещения.
Плановое решение главного корпуса, в целом хорошо продуманное, страдает отдельными недостатками: главный вестибюль зала заседаний плохо освещён, свет со стороны парадных лестниц и витража главного портала едва проникает в это большое по размерам помещение.
а и читаль
нены до 16 метров за счёт цоколя. Сплошная аркада по главному фасаду образу
ческой связи плана и фасада, форм внешних и внутренних, в их монум
овые фасады, выходящие на второстепенные улицы Читадзе
и Чич
хивольтов арок, хорошо прорис отивы сообщ
ф
- Дато Турашвили. Мемориал национального единства связан сразу с нескол
чают вечность жизни и её непрерывное совершенство, луч кас ы
После доработки планового решения авторы сократили количество комнат малой площади, и всё же встречаются помещения, по своим пропорциям и размерам неудобные для эксплуатации. Не совсем удачным следует считать месторасположение книгохранилищ
ного зала далеко от выхода во двор и лифта, а также месторасположение буфетов, плохо связанных с двором.
Аркада главного фасада состоит из 14-метровых прямоугольных в плане столбов-опор и полуциркульных арок. В целях более чёткого выделения входа опоры в трёх центральных пролётах аркады удли
ет колоссальную лоджию. Авторы творчески применяют в архитектурном решении здания в целом национальные
приёмы, мотивы, формы и детали. Творческое, новаторское решение архитектуры здания выразилось, в частности, в органи
ентальности и простоте, столь характерных для памятников зодчества, в умелом применении естественного камня.
Порталы - главные входы в группы помещений зала бюро и зала заседаний, размещённые в дворике пропилей, имея одинаковое композиционное построение, отличаются своими хорошо прорисованными пропорциями. Бок
инадзе, обработаны более скромно, чем главный фасад. Авторы сумели увязать композиционное построение плоскостей стен с рельефом местности. Самой трудной задачей в архитектурной обработке боковых фасадов, пожалуй, была увязка нового и старого корпусов. Восьмиэтажный объём торцовых частей старого корпуса, со сплошной лентой остеклённых проёмов лестничной клетки в духе конструктивистской архитектуры, не увязывается с простой и пластичной гладью стен и переходов боковых фасадов нового корпуса.
Недостаёт цельности и единства и в решении дворцового фасада главного корпуса. Драгоценные мраморы, использованные в ковровом рисунке пола, светлый колорит
оштукатуренных стен вестибюля, изящные формы колонн, столбов, арованных балясин балконов, обильно применённые национальные орнаментальные мают интерьеру мягкость, теплоту и величие. Обработка естественных материалов
вестибюля - мрамор, штукатурка, лепка, бронзирование, столярка из лучших пород дерева - роднит архитектуру здания с образцами национального зодчества и органически связывает интерьер с асадами.
В 2004 г. перед зданием Дома Правительства Грузии был открыт мемориал национального единства, архитектором и автором которого является Каха Коридзе, продюссером - Георгий Мгеладзе, писателем
ькими событиями: похоронами кадетов в 1921 г.; 9 мартом 1956 г. и 1978 г., когда, вопреки угрозам с русской стороны, грузинский был провозглашён государственным языком страны; и трагическими событиями 9 апреля 1989 г.
Мемориал представляет собой 23 освещённые плиты - это символическое число погибших 9 апреля. Согласно замыслу монумента, плиты выражают собой лучи исходящие и направляющиеся в бесконечность и обозна
ждого грузина и лучи будущих поколений. Плиты мемориала расположены так, как были ра положен тела погибших в день трагедии.
107
l i t e r a t u r a
L i t e r a t u r e Л и т е р а т у р а
. Н. Джамберидзе, С. Кинцурашвили, "Архитектура Советской Грузии", Москва, Тбилиси, 958 г.
РЕЗЮМЕ
Дом Правительства Грузии
Строительство Дома Правительств сь в две очереди: в 1933-1938 и в 1946-
1953 гг. Автор проекта верхнего корпуса - проф. В. Кокорин, при участии Г. Лежавы; авторы проект главного корпуса - В. Кокорин и Г. Лежава, при участии В. Насаридзе. Оба проекта были принят
ю экономию. Авторы творчески применяют в архитектурном решен
ф
reziume
saqarTvelo is sasaxle
saqarTvelos mTavrobis sasaxlis mSenebloba mimdinareobda or rigad:
1933-1938 ww. da 1946-1953 ww. zeda korpusis avtori aris prof. v. kokorini, g.
leJavas monawileobiT; mTavari korpusis avtorebi arian – v. kokorini da g.
11
2. Н. Джаши, "Грузинская Советская Архитектура", Тбилиси, 1956 г.
������� �������
а Грузии вело
а ы в результате конкурсов. Дом Правительства - один из первых крупных объектов, на котором широко применён
лёгкий железобетон. Применение новых строительных материалов и конструкций дало строительству весьма значительну
ии здания в целом национальные приёмы, мотивы, формы и детали. Творческое, новаторское решение архитектуры здания выразилось в органической связи плана и фасада, орм внешних и внутренних, в их монументальности и простоте.
s mTavrob
dimitri ajimiani
leJava, v. nasariZis monawileobiT. orive proeqti iyo amorCeuli konkursis
Sedegad.
mTavrobis sasaxle – erT-erTi pirveli msxvili obieqtia, sadac
gamoyenebulia msubuqi rkinabetoni. axali samSeneblo materialebis da
108
konst
SUMMARY
Dimitri Ajimian
The House of Parliaments of Georgia
Construction of the House of Parliaments of Georgia was held in two turns: in 1933-1938 and in 1946-1953. The author of the upper building’s project is Prof. V. Kokorin, in collaboration with G.
ade a great economy to the buildin
ruqciebis gamoyenebam sakmaod sagrZnobi ekonomia miutana mSeneblobas.
Senobis arqiteqturul gadawyvetaSi avtorebi mxatvrulad iyeneben
nacionalur motivebs, formebs, elementebs da detalebs. Senobis
arqiteqturis mxatvruli, novatoruli gadawyveta gamoixata gegmis da
fasadis, gare da Sida formebis organul kavSirSi, maT monumentalobaSi da
sisadaveSi.
Lezhava and the authors of the main building’s project are V. Kokorin and G. Lezhava, in collaboration with V. Nasaridze. Both projects were accepted following the competition.
The House of Parliaments is one of the first prominent objects where light reinforced concrete was widely used. The use of new building materials and constructions m
g process. In architectural solution of the building the authors creatively used national devices, methods, elements, shapes and details. Creative, innovatory solution of the building’s architecture was expressed in organic connection of the plan and façade, external and internal forms, in their monumentality and simplicity.
109
moduluri sistema qarTul xuroTmoZRvrebaSi
saqar is arqiteqturis urbanistikisa da dizainis fakultetis
arqiteqtura odiTganve dakavSirebuli iyo kanonzomierebebTan, ris
reSec arqiteqturis ganviTareba warmoudgenelia, miTumetes dRevandel dRes.
wars
a. Aamis erT-erTi mizezi SeiZleba is gavcerebuli
azri
odna arTulebs Semoqmedebis gzebs.
imis
kompozicis Semadgeneli elementebi. moduluri sistema ki aris
nawa
berZnul taZarSi modulad miRebuli iyo
kol
da praqtikuloba (mSeneblobis procesSi yovelgvari rTuli
gaan
e, Tanazomi-
mixeil gejaZe, luka kikiani
Tvelos teqnikuri universitet
II kursis magistrantebi
ga
ulis gareSe, an ufro zustad rom vTqvaT, gamocdilebis gareSe Znelia
arqiteqturis ganviTareba. jer kidev didi qarTveli mecnieri iv. javaxiSvili
XX-e saukunis dasawyisSi miuTiTebda qarTuli xuroTmoZRvrebis nagebobaTa
zogadi da calkeuli nawilis proporciebis da moduluri sistemis
Sefardebebis maTematikuri formulebaze. Tu aRniSnuli Seswavlili ar
iqneboda, Zneli gaxdeboda am dargis sirRmiseuli SefasebaDda miTumetes
SeuZlebeli iqneboda axali qarTuli xuroTmoZRvrebis ganviTarebisaTvis
mtkice safuZvlis Seqmna.
arqiteqturis moculobiT-gegmarebiTi kompoziciis formirebis sawyisebi
garkveul miviwyebas miec
a, viTomcda, arqiteqtura ar eqvemdebareba araviTar kanonzomierebas. aseTi
Sexedulebebi Tavidanve mcdaria, vinaidan arqiteqtura emsaxureba ra
sazogadoebas, romelic viTardeba garkveuli kanonzomierebebiT,Ee.i adamianis
yofasTan erTad icvleboda epoqis moTxovnebi da amasTanave arqiteqturac met-
wilad.
arqiteqturaSi erT-erTi mTavaria niWi, misi msoflmxedveloba da
profesiuli intuicia, xolo maTi ar c
aTvis, rom SevqmnaT ukeTesi, aucilebelia Cveni winaprebis mier Seqmnilis
Seswavla.Eis dagvexmareba ukeT gaverkvioT im moduluri sistemis aRqmaSi da
axali amocanebebis amoxsnaSi; aseve imis garkvevaSi, Tu ramdenad mniSvnelovani
iyo misi Seqmna da raoden mniSvnelovania dResac XXI-e saukuneSi. amiT
SevecdebiT kidev erTxel vTqvaT is rac iTqva da isic rac jer kidev darCa
saTqmeli.
moduli arqiteqturaSi es aris sazomi erTeuli romlis jeradac
keTdeboda
rmoebis struqturis formaTa modulur TanazomierebebSi moyvanis wesebis
da xerxebis erToblioba.
Zvelad modulad iyenebdnen nagebobis kompoziciis romelime wamyvani
formis an elementis sidides, mag:
onis diametri. misi sidide icvleboda orderis da mTliani nagebobis
sididis cvlasTan erTad. gumbaTovan taZarSi modulad miRebuli iyo gumbaTis
diametri, romelic iTvleboda `nagebobis modulad”. arsebobda aseve mcire
modulic, mag: futi, metri, adli, romlebic iTvleboda samSeneblo-sazom
modulad.
moduluri sistemis damaxasiaTebeli Tvisebebi iyo: gamoyenebis simartive,
moqniloba
gariSebebis gareSe martivad gamoiyeneboda). igi advilad gasagebs xdis
iseT rTul sakiTxs, rogoricaa Tanazomierebebi arqiteqturaSi.
modulur Tanazomierebebs aranakleb mniSvneloba hqonda iaponur arqiteq-
turaSi, sadac modulad miRebuli iyo tatami, zomebiT 3X6 futz
110
ereb
i nagebobis sidideTa
dasadgenad. meore iyo `nagebobis moduli” - konkretuli nagebobidan
ebiT 1:2. iaponelebi iyenebdnen modulurze nakleb zomis elementebs,
romelTa Cawera xdeboda moduluri badis farglebSi.
arqiteqturaSi ormoduliani sistema moqmedebda. erTi iyo `moduli-
sazomi”, romelic gamoiyeneboda samSeneblo procesS
amoRebuli wamyvani elementis sidide. orive moduli erTmaneTTan iyo
dakavSirebuli.
naxazi 1 naxazi 2
amis naTeli magaliTia berZnuli arqiteqtura da misi saukeTeso nagebobis
rTenonis kompoziciuri struqturis agebuleba. (naxazi 1) modulurma
sist
eboda rogorc 2M+m.
lisa.
a meti saukunis
pretaciiT (naxazi 3).
pa
emam Tavis daxvewas miaRwia qarTul xuroTmoZRvrebaSi, romelic gahyva mas
TxuTmeti saukunis ganmavlobaSi, epoqaTa cvlis Sesabamisi interpretaciiT.
moduluri Tanazomierebebis sistemam Tavis srul daxvewas miaRwia
mcxeTis jvarSi (naxazi 2) kerZod am ZeglSi:
-nagebobis mTeli simaRle Sida sigrZis tolia da modulebSi
gamoisaxeboda rogorc 2M+2m; -gumbaTis Sida simaRle Tavisive diametric anu nagebobis modulis M–is tolia;
-nagebobis mTeli simaRle toli iyo gare siganisa da modulebSi
gamoixat
-gamoyenebuli iqna kidev erTi kanonzomiereba – gumbaTi iyo
proporciuli gumbaTqveSa nawi
es koncefcia gahyv mTel qarTul xuroTmoZRvrebas TxuT
ganmavlobaSi, epoqaTa cvlis Sesabamisi inter
111
naxazi 3
amasve adasturebs Suasaukuneebis qarTuli gumbaTuri xuroTmoZRvrebis
analizebi, rac naTlad Cans saetapo ZeglTa analizis ganSlidan, aseve
sainteresoa bagratis taZari Tavisi moculobiT-gegmarebiTi struqturis
gadawyvetiT, rac rogorc winamorbed ZeglTa ganviTarebas asaxavda, aseve axal
moTxovnebsac akmayofileda. logikuria, rom mis xuroTmoZRvars gamoeyenebina
Tanamedrove pirobebs misadagebuli wina periodSi Camoyalibebuli ZiriTadi
kanonzomierebani, amitom, bunebrivia, gumbaTis rekonstuqciisaTvis unda
gaviTvaliswinoT misi uSualo winamorbedebi axali-iSxani da oSki, sadac
gumbaTebi SemorCenili arian pirvandeli saxiT, xolo bagratis taZari
genetikurad ukavSirdeba am Zeglebs. logikuria, rom misi gumbaTis Sida
simaRle toli unda yofiliyo 1 1/2M-isa, rac Semowmebis Sedegad dadginda
(naxazi 4).
naxazi 4
112
bagratis taZari kaTedralebis mSeneblobis saetapo Zeglad iTvleba,
romelsac gumbaTi SemorCenili ar aqvs. gamokvlevam daadgina, rom misi
gumbaTis moduluri Sefadrebebi danarCen nawilebTan SesabamisobaSia.
vertikalur moculobaTa kanonzomierebani mTlianad emTxveva tradiciul
kanonebs. aqedan gamomdinare, mTeli Sida simaRle gamodis mTeli Sida sigrZis
e.i. 4M-is toli. aseve n. severiovis rekonstruqciis naxazebis mixedviTac es
sidide gamodis 4M (36,0m)-is toli (naxazi 5).
naxazi 5
miRebuli sistemebis gamoyenebisas xuroTmoZRvrebs saSualeba hqondaT
ZeglSi SeetanaT individualuri xelwera da epoqis damaxasiaTebeli niSnebi,
ris gamoc erTi tipis ZeglebSic ki gvxvdeba ganumeorebeli arqiteqturuli
mxatvruli saxeebi.
modulurma sistemam dResac ar dakarga Tavisi mniSvneloba arqiteqturasa
da mSeneblobaSi, misi meSveobiT xdeba arqiteqturul-konstruqciuli
elementebis zomaTa koordinacia. es sistema, samwuxarod, naklebad aris
dakavSirebuli nagebobis kompoziciur struqturasTan, amitom is dRes nakleb
interess iwvevs.
jer kidev vitruviusi ambobda, rom `wyoba... Sedgeba raodenobisagan,
raodenoba ki aris modulebis miReba TviT nagebobis nawilebidan”. miuTiTebda,
rom `intuicia da praqtrikuli gamocdileba aiZulebda maT yvela zoma
daeqvemdebarebinaT erTiani modulisaTvis”.
amrigad, TemaSi ramdenadme SevecadeT gveCvenebina magaliTebi da kidev
erTxel gagvemaxvilebina yuradReba modulur sistemaze, romelmac udidesi
mniSvneloba iqonia qarTuli Zeglebis Seqmnaze. amiT amayobs dRes qarTuli
113
kultura mTels msoflioSi, TumcaRa, dResac igive moduluri
SefardebebiDgamoiyeneba eklesiebis mSeneblobaSi, ramac garkveulwilad
SezRuda eklesiis axlebuli ganviTareba. zogierT arqiteqtorSi dResac iwvevs
aRtacebas, zogs protesti uCndeba raTa garkveuli mizezebidan gamomdinare
eklesiis iersaxe kvlavac tipiuri rCeba kaTolikuri eklesiebisgan
gansxvavebiT, sadac ufro meti arqiteqturuli Tavisufleba SeimCneva.
moduluri sistemis da Tanamedrove teqnologis SeTavseba dReisaTvis
ufro didi moculobis nagebobebis SeqmnaSi gvexmareba, rogorica samebis
sakaTedro taZari.
reziume
moduluri sistema qarTul xuroTmoZRvrebaSi
mixeil gejaZe, luka kikiani
TemaSi ganxilulia moduluri sistemis mniSvneloba, arqiteqturasa da
mSeneblobaSi.
moduluri sistema gamoiyeneboda yvela im dargSi, sadac ki arsebobda
zoma da mowesrigebuloba. arqiteqtura ki yvelaze metad asaxavs erTsac da
meoresac.
TemaSi ganxilulia modulis gamoyenebis Taviseburebebi. kvlevis mizans
warmoadgenda am Temis mniSvneloba adreul arqiteqturaSi. dRes moduluri
sistema naklebad gamoiyeneba, amis erT-erT mizezs warmoadgens axali
xelsawyoebis da meTodebis gamoyeneba. aseve Tanamedrove samSeneblo
teqnologiebis ganviTareba aRar saWiroebs mTlianad dayrdnobas modulur
sistemaze, Tumca, igi kvlav rCeba samSeneblo praqtikaSi, miTumetes,
eklesiebis mSeneblobisas kvlavac didi gavlena aqvs modulur sistemas.
SUMMARY
Modular System in Georgian Architecture
Mikheil Gejadze, Luka Kikiani
Meaning of modular system in architecture and contraction is viewed in the topic. Modular system was used in all those fields, where there were size and order. And the architecture
reflects those first and second ones better. Originalities of usage of modular are viewed in the topic. The aim of the research is the meaning of
this topic in the early architecture. Nowadays modular system is less used; one of the main reasons of it is the usage of new tools and methods. As well as development of modern construction technologies do not require to base on modular system, though it is remained in construction practice again. Moreover modular system has the great influence during the construction of churches again.
114
РЕЗЮМЕ
Модульная система в грузинском зодчестве
Геджадзе Михаил, Кикиани Лука
В теме рассмотрено значение модульной системы в архитектуре и строительстве. Модульная система использовалось во всех отраслях, где существовали размер и
упорядоченность. Архитектура больше всех отражает и одно и другое. В теме рассмотрены особенности использования модуля. Целью исследования,
представляло значение этой темы в древней архитектуре. Сегодня модульная система используется в меньшей мере, причиной этого является использование новых инструментов и методов. Так же развитие современных строительных методов не требует полностью полагаться на модульные системы, хотя они все еще остаются в строительной практике. Тем более, что при строительстве церквей еще имеет большое влияние модульная система.
115
aglomeraciaSi Semavali teritoriebis qalaqTmSeneblobiTi dabalansebisa da garemos dacvis sakiTxebi
mixeil mumlaZe
saqarTvelos teqnikuri universitetis arqiteqturis, urbanistikisa da dizainis fakultetis
II kursis magistranti
aglomeraciis fenomeni axal aTaswleulSi Tanamedrove qalaqTmSeneblobis
mniSvnelovani niSan-Tvisebaa.
amis safeZvels iZleva is, rom izrdeba urbanizaciis integraluri farTobis
roli. urbanizacia, romelic adre lokalizebuli iyo mxolod qalaqis
sazRvrebSi, maTi teritoriuli zrdis gamo, TandaTanobiT izrdeba soflis
dasaxlebul adgilebSic. miuxedavad amisa, Tanamedrove urbanizaciis
materialuri Sedegi aris saqalaqo aglomeracia, qalaquri dasaxlebebis
Tavmoyra mravalmxrivi kavSirebiT gaerTianebul rTul dinamikur sistemaSi.
saqalaqo aglomeraciis ZiriTadi Tviseba aris saqalaqo dasaxlebebis
teritoriuli daaxloeba mTavari centris garSemo da imavdroulad mTeli
aglomeraciis sivrciTi mTlianoba. es Tavisebureba ganapirobebs maT Soris
mWidro dasaxlebaTaSorisi sawarmoo, SromiTi, kultur-sayofacxovrebo da
rekreaciuli kavSirebis ganviTarebas. Tu, erTi mxriv, aglomeraciaSi
funqciebis koncentracia xels uwyobs ekonomikuri da socialuri efeqturobis
amaRlebas resursebis kompleqsurad gamoyenebis TvalsazrisiT, meore mxriv
koncentracias warmoebisa da mosaxleobis SezRudul teritoriaze Tan axlavs
bunebaze mZlavri anTropogenuri datvirTva, urbo da agrocenozebiT xdeba
biogenocenozebis Canacvleba, rac safrTxes uqmnis garemos da mihyavs srul
ganadgurebamde anu aramarTuli qalaqTmSenebloba iwvevs ekosistemis sferos
Secvlas, ekologiuri mTlianobis darRvevas.msxvil urbanizebul teritoriaze
SeiZleba arsebobdes ramdenime ekosistema, romelic Seicvala
qalaqTmSeneblobiTi zemoqmedebiT, romlis Semdgomi funqcionireba da
cvlilebebi qalaqTmSeneblobaSi saproeqto damuSavebis sagania. amasTan, unda
gvaxsovdes, rom ekosistema garkveuli kanonebis mixedviT icvleba, maSin,
rodesac teritorias viyenebT ganaSenianebisTvis, kerZod, samrewvelo
sawarmoebis mSeneblobisaTvis.
ekosistemis cvlileba damokidebulia mZime gare faqtorebze. xdeba, rom
erTi faqtori aviwroebs meores. qalaqTmSeneblobiTi Carevis dros es
procesebi aqtiuria da ufro did teritorias moicavs did masStabSi.
ekosistema irRveva xSirad arasworad mofiqrebuli qalaqTmSeneblobiTi
gadawyvetilebis Sedegad. ekosistemis SenarCunebis amocanebi wydeba qalaqebis
da dasaxlebuli adgilebis generaluri gegmebis damuSavebis dros, aseve
calkeuli teritoriebis aTvisebis specialuri RonisZiebisas.
warsulSi qalaqebs, dasaxlebuli adgilebis urbanizirebuli teritoriebis
Camoyalibeba da ganviTareba yovelTvis imarTeboda saxelmwifos mier da iyo
saxelmwifos politikis Semadgeneli mawili.
dRes qalaqTmSeneblobiTi politika ekuTvnis ara marto saxelmwifos,
aramed adgilobriv xelisuflebasac. amdenad mosaxleobis dasaqmeba, warmoebis
ganviTarebis perspeqtivebi, sacxovrebeli fondi, ekologiuri mdgomareoba,
teritoriebis racionaluri gamoyeneba da sxva ganapirobebs
qalaqTmSeneblobiT politikas am doneze.
116
Tanamedrove pirobebSi qalaqTmSeneblobiT ganviTarebaze moqmedebs
arsebuli mmarTvelobiTi komponentebi, romelsac ganekuTvneba:
qalaqTmSeneblobiTi kanonebi, normebi da wesebi, teritoriuli dagegmareba da
daproeqteba, qalaqTmSeneblobiTi monitoringi, adgilobrivi aRmasrulebeli
xelisuflebis gadawyvetilebebi.
qalaqTmSeneblobiTi marTvis sistemaSi teritoria konkretuli sivrciTi
sazRvrebiT ganixileba, rogorc marTvis, dagegmvis, daproeqtebis obieqti.
doneebis mixedviT es obieqti Sedgeba aglomeraciebisagan, megapolisebisagan,
qalaqebisagan, dasaxlebuli punqtebisagan, sagareubno zonebisagan. yvela
teritoria, miuxedavad gansaxilveli sivrciTi donisa, gansxvavdeba
socialuri, ekologiuri, teqnikuri da sxva niSnebiT. teritoria aris
dagegmvis, daproeqtebis, monitoringis, warmoebis sistemis gamaerTianebeli,
mosaxleobis cxovrebis pirobebisa da cxovrebis wesis Camomyalibebeli,
agreTve demografiuli Semadgenlobis, bunebrivi xarisxis, infrastruqturis
ganviTarebis donis maCvenebeli. teritoria saSualebaa, romelic ganapirobebs
ekologiur wonasworobas Tanamedrove qalaqTmSeneblobaSi.
ekologia qalaqTmSeneblobaSi gvTavazobs cxovrebis normaluri pirobebis
SeqmnisaTvis problemis farTo speqtris ganxilvas, samedicino-higienuri
RonisZiebebis gatarebas, qalaqisa da urbanizirebuli teritoriebis
gajansaRebas.
garemoze dawolis xarisxis yvelaze zogadi kriteriumebi urbanizirebuli
teritoriis sazRvrebSi aris qalaqisa da aglomeraciis sidide, mosaxleobis
da ganaSenianebis simWidrove, urbanizirebuli warmonaqmnis sameurneo profili
mrewvelobis dargebi, sanitarul-sakurorto funqciis ganviTarebis xarisxi da
a.S. amasTan,uaresi Sedegi miiReba, rodesac xdeba calkeuli aglomeraciebis
mier erTmaneTis gadafarva. swored am zonebSi gvaqvs gansakuTrebiT maRali
anTropogenuri datvirTvebi. aqve unda aRiniSnos, rom aglomeraciis
ganviTareba, romelic iTxovs didi raodenobis energiebs, didi sivrcidan
mozidviT, iwvevs urbanizirebulstruqturebSi entropiis mniSvnelovan
gazrdas. amdenad, yvela im RirsebasTan erTad, rac aglomeracias aqvs is
araekologiuria (1). amasTan, aglomeracia potenciuri keraa negenTropiis
gamovlenisa Tavisi mniSvnelovani organizebiT, socialur-kulturuli da
sawarmoo potencialiT.
qalaqi da aglomeracia Tavis ganviTarebaSi mravalmxrivia da inerciuli.
amdenad masSi gansaxlebis ekologiuri optimizaciis problema ar SeiZleba
gadawyvetil iqnes erT romelime urbanistuli da miT ufro gegmarebiTi
struqturiT. am konteqstSi, mxolod saerTo sazRvrebSi SeiZleba gansja
gansaxlebis ama Tu im formis upiratesobaze, biosferuli midgomis
TvalsazrisiT. urbanistuli warmonaqmnis struqtura, misi funqciuri da
gegmarebiTi Taviseburebebi da parametrebi SeiZleba gamovlenil da
dasabuTebul iqnes mxolod konkretuli situaciis Rrma analizis gziT, maT
Soris ekologiuri mdgomareobisa. aqedan gamomdinare, gansaxlebis
prognozirebisa da daproeqtebisas aucilebelia gamovdiodeT rogorc
gegmarebiTi, socialuri da ekonomikuri principebidan, aseve bunebriv garemoSi
gansaxlebis sistemis adgilis, rolis, dinamikis Rrma ekologiuri Secnobidan.
gansakuTrebuli mniSvneloba gansaxlebis daproeqtebisas eniWeba adamianis
samyofo garemos modelirebas, garemos optimizaciis winadadebebis
konstruirebas qalaqTmSeneblobiTi daproeqtebis CarCoebSi.
winaT qalaqis momavals sazRvravda sakavSiro moTxovnebi da sxvadasxva
dargobrivi uwyebebi. isini ganagebdnen resursebs da marTavdnen
qalaqTwarmomqmnel procesebs; Rebulobdnen gadawyvetilebebs qalaqis
dagegmarebisas, Tu sad unda ganTavsebuliyo warmoeba, sacxovrebeli da
117
socialuri infrastruqtura. qalaqTmSeneblebi asrulebdnen uwyebebisa da
maTi xelmZRvanelebis dakveTebs. dRes damokidebuleba Seicvala. wamoiwia
qalaqis TviTmmarTveloba.
saxelmwifoebrivi, koleqtiuri da kerZo sakuTrebis Seqmna da ganviTareba
ukve aRar iZleva imis saSualebas, rom vimoqmedoT adre arsebuli
qalaqTmSeneblobiTi meTodebiT, kerZod, mesakuTreTa da maTTan dakavSirebuli
winaaRmdegobebi gvkarnaxoben gadasvlas alternatiul safuZvelze, mraval
monawileTa interesebis gaTvaliswinebiT moqnili qalaqTmSeneblobiTi
regulirebis aucileblobaze.
marTvis sistemas Tanamedrove qalaqTmSeneblobaSi gansakuTrebuli roli
eniWeba da es mkafiod Cans qalaqebis, dasaxlebuli adgilebis, aglomeraciebis,
urbanizebuli teritoriebis mimarT damokidebulebaSi, maTi ganviTarebis
regulirebisas teritoriebis da bunebrivi resursebis efeqturad gamoyenebis
mizniT, rac Tanamedrove civilizaciis ganviTarebis amocanas warmoadgens.
qalqTmSeneblobiTi ganviTarebis marTvis sirTule, misi formebi da
meqanizmebi ganisazRvreba Tavad qalaqTmSeneblobiTi saqmianobis
mravalferovnebiT, romelic mravali subieqtis monawileobiT yalibdeba.
farTo teritoriebis urbanizaciam, rTulma migraciulma procesebma,
bunebrivi da teritoriuli resursebis deficitma sxva socialur
problemebTan erTad win wamoswia teritoriuli dagegmarebisa da gansaxlebis
sakiTxebis axleburi gaazrebis aucilebloba. qalaqebisa da regionebis
ganviTarebis marTvis adre arsebuli centralizebuli, metwilad uwyebrivi
sistemidan TviTmmrTvelobiTi daregulirebis, samarTlebrivi,ekonomikuri da
gegmarebiTi instrumentebis SesaZleblobebze gadasvla, maT Soris
gansaxlebis, adre sabWour praqtikaSi arsebul
administraciul_mmarTvelobiTi meTodebisgan gansxvavebiT.
gansaxlebis mTavari materialuri elementebi, qalaqebi, qalaqis tipis
dasaxleba, soflis dasaxlebuli punqtebi, romlebic erTmaneTTan
dakavSirebulia garkveuli teritoriuli _ funqciuri kavSirebiT, bunebriv
garemosTan rTul urTierTqmedebaSia. es urTierTqmedeba, rogorc wesi,
icvleba da damokidebulia gansaxlebis formaze, qalaqis zrdis tempebze,
teritoriis mimarT damokidebulebaze da sxva mravali faqtoris
zemoqmedebaze.
aRniSnuli problema gamoikveTa saqalaqo aglomeraciaSi, msxvili qalaqisa
da sagareubno raionebis ganviTarebis amocanebis gadawyvetis daregulirebisas,
maSin, rodesac aglomeraciaSi Semavali qalaqis, raionis centrebisa da
soflis dasaxlebuli punqtebis administraciul _ samarTlebrivi da
finansur- ekonomikuri damokidebulebis pirobebs sWirdeba organizaciuli
uzrunvelyofa teritoriuli da sivrciTi ganviTarebis, ganaSenianebisa da
Tavisufal teritoriebs Soris racionaluri balansis SesanarCuneblad.
aRniSnuli problema aqtualuria agreTve qveynis teritoriul-
saxelmwifoebrivi mowyobis mxrivac, rac ganpirobebulia adgilobrivi
mmarTvelobisa da TviTmmarTvelobis urTierTobiT, finansur
uflebamosilebaTa gamijvniT da a.S.
monocentruli tipis urbanizaciuli raionis mowesrigebuli ganviTareba
moiTxovs (mag., Tbilisis aglomeracia) qalaqTmSeneblobiTi gegmebis mkafio
koordinacias, damuSavebas, rogoricaa: wyalmomarageba, wyalacileba, nagvis
gatana da ganadgureba, mosaxleobisaTvis xanmokle dasvenebis organizeba, aseve
sarezervo teritoriebis gamoyofa samrewvelo da samoqalaqo
mSeneblobisaTvis, gamwvanebisaTvis, qalaqis garemos ekologiurad
gaumjobesebis mizniT. meore mxriv, gareubnis mosaxleoba pretenzias acxadebs
118
am zonis Tavis miznebisaTvis gamoyenebaze _ socialur-kulturuli
momsaxureba, sasoflo-sameurneo daniSnuleba da sxva.
amdenad, aglomeraciaSi qalaqTmSeneblobiTi daregulirebis gegmarebiTi
instrumentebis SesaZleblobebis gamoyenebiT, teritoriisadmi konkurentTa
moTxovnis dabalansebis miRweva Zalze mniSvnelovania, rac marTvadi
aglomeraciis Camoyalibebis winapirobad unda vaRiaroT.
amrigad aglomeraciaSi Semavali teritoriebis qalaqTmSeneblobiTi
dabalansebisa da garemos dacvis sakiTxebis gaanalizebiT SegviZlia
davaskvnaT, rom aglomeraciaSi ekologiuri problemebisadmi damokidebuleba
dafuZnebulia bunebisa da sazogadoebis erTobliv gawonasworebul, mdgrad,
progresul ganviTarebaze; ekologiuri da ekonomikuri amocanebis, sazoga-
doebisa da bunebis urTierTobis dabalansebuli gadawyveta orientirebulia
mosaxleobis cxovrebis donis amaRlebaze; qalaqTmSeneblobiTi politika
mimarTulia gansaxlebasa da garemos Soris harmoniuli damokidebulebisaken,
romelic gaaerTianebs istoriul-arqiteqturul, funqciur-gegmarebiT
(sivrciT), ekonomikur-gegmarebiT qvesistemebis mdgrad nawilebs; efuZneba
saerTo saxelmwifoebriv da racionalur miznobriv prioritetebs da flobs
mkveTrad gamoxatul socialur-ekologiur, noosferul orientacias.
119
l i t e r a t u r a
L i t e r a t u r e Л и т е р а т у р а
1. Владимиров В.В. - Расселение и екологиа - М.: Стройиздат 1996 г. 2. g.saluqvaZe – `qalaqTmSeneblobiTi Eekologia” - gamomcemloba ,,teqnikuri
universiteti”, Tbilisi 2007 w.
reziume
aglomeraciaSi Semavali teritoriebis qalaqTmSeneblobiTi dabalansebisa da
garemos gacvis sakiTxebi
mixeil mumlaZe
Tanamedrove urbanizaciis materialuri Sedegi aris saqalaqo
aglomeracia, qalaquri dasaxlebebis Tavmoyra mravalmxrivi kavSirebiT rTul
dinamiur sistemaSi.
qalaqi da aglomeracia Tavis ganviTarebaSi mravalmxrivia da inerciuli.
amdenad masSi gansaxlebis ekologiuri optimizaciis problema ar SeiZleba
gadawyvetili iqnes erT romelime urbanistuli da miT ufro gegmarebiTi
struqturiT. am konteqstSi, mxolod saerTo sazRvrebSi SeiZleba gansja
ganaxlebis ama Tu im formis upiratesobaze, biosferuli midgomis
TvalsazrisiT. urbanistuli warmonaqmnis struqtura, misi funqciuri da
gegmarebiTi Taviseburebebi da parametrebi SeiZleba gamovlenil da
dasabuTebul iqnes mxolod konkretuli situaciis Rrma analizis gziT, maT
Soris ekologiuri mdgomareobisa. aqedan gamomdinare, gansaxlebis
prognozirebisa da daproeqtebisas aucilebelia gamovdiodeT rogorc
gegmarebiTi, socialuri da ekonomikuri principebidan, aseve bunebriv garemoSi
gansaxlebis sistemis adgilis, rolis, dinamikis Rrma ekologiuri Secnobidan.
farTo teritoriebis urbanizaciam, rTulma migraciulma procesebma,
bunebrivi da teritoriuli resursebis deficitma sxva socialur
problemebTan erTad win wamoswia teritoriuli dagegmarebisa da gansaxlebis
sakiTxebis axleburi gaazrebis aucilebloba, romlis Taobazec saubaria
aRniSnul statiaSi.
120
SUMMARY
Problems of town-planning balancing and protection of environment
on the territories of agglomeration
Mixeil Mumladze
Main material result of modern urbanization is town agglomeration, concentration of urban population in difficult dynamic system by means of various connections.
City and agglomeration are multiform and inertial in their development. Therefore problem of ecological optimization of settling in the city cannot be solved by means of some single urban or planning structure. In this point of view it is possible to judge the advantages of this or that form of settling only in general, proceeding from biospheric approach. Structure of urban formation, its functional and planning peculiarities and parameters can be revealed and substantiate only by deep analysis of specific, particularly ecological situation. Proceeding from this fact, for forecasting and projecting of settling it is necessary to come both from planning, social and economic principles, and also from deep ecological study of place, role and dynamic of settling in natural environment. Urbanization of large territories, difficult migratory processes, and shortage of natural and territorial resources along with other social problems puts in the forefront the necessity of new understanding of problems of territorial planning and settling, which will be the topics of mentioned article.
РЕЗЮМЕ
Вопросы градостроительного балансирования и защиты окружающей среды на территориях, входящих в агломерацию
Михеил Мумладзе
Материальным результатом современной урбанизации является городская агломерация, сосредоточение городского населения в сложной динамической системе за счет разнообразных связей. Город и агломерация многообразны и инерционны в своем развитии. Поэтому проблема экологической оптимизации расселения в нем не может быть решена с помощью одной какой-либо урбанистической и тем более планировочной структуры. В этом контексте только лишь в общих чертах можно судить о преимуществе той или иной формы расселения, исходя из биосферного подхода. Структуру урбанистического образования, ее функциональные и планировочные особенности и параметры можно выявить и обосновать только путем глубокого анализа конкретной ситуации, в том числе экологической ситуации. Исходя из этого, для прогнозирования и проектирования расселения необходимо исходить как из планировочных, социальных и экономических принципов, так и из глубокого экологического изучения места, роли и динамики расселения в естественной среде.
Урбанизация обширных территорий, сложные миграционные процессы, дефицит природных и территориальных ресурсов наряду с другими социальными проблемами выдвинул на первый план необходимость по-новому осмыслить вопросы территориального планирования и расселения, о которых и пойдет речь в указанной статье.
121
aRmosavleT saqarTveloSi introducirebul
wiwvovanTa uZvelesi gvarebi
irina grigolia
soxumis universitetis asocirebuli profesori,
biologiis mecnierebata kadidati
wiwvovanTa - Coniferales rigi gaerTianebulia girCosnebis - Coniferopsida klasSi, SiSvelTeslovan – Gymnospermae mcenareTa ganyofilebaSi da
Tanamedrove floraSi warmodgenilia 600-mde saxeobiT, romlebic umTavresad
CrdiloeT naxevarsferoSi arian gavrcelebulni. dedamiwaze farTo
gavrcelebiT wiwvovanTa SedarebiT axalgazrda saxeobebi da gvarebi
xasiaTdebian, maSin rodesac Zveli formebi ufro wynari okeanis auzSi mcire
farTobze gvxvdebian.
wiwvovanTa reliqturi jgufia taqsodiasebrTa - Taxodiaceae Warming ojaxi,
romelic moicavs monotipur da oligotipur 10 gvarsa da 16 saxeobas,
romlebic floraSi SemorCnen CrdiloeT amerikaSi, aRmosavleT aziaSi (CineTi,
iaponia, taivani, birma) da avstraliaSi (tasmania). taqsodiasebrTa ojaxi iyofa
Sequoiae, Taxodieae, Cunninghamieae, Sciadopityeae qveojaxebad (9).
wiwvovan mcenareTa introduqcia aRmosavleT saqarTveloSi XIX saukuneSi
daiwyo, ramac mwvane mSeneblobis aRorZineba gamoiwvia (2). taqsodiasebrTa
ojaxis saxeobaTa introduqcia-adaptacia ZiriTadad mimdinareobda Tbilisis
botanikur baRSi, winandlis da Tbilisis dendrologiur parkebSi, aRmosavleT
saqarTvelos sxva baRebsa da parkebSi. ojaxi aerTianebs siTbosa da tenis
moyvarul mcenareebs, riTac aixseba maTi umetesobisaTvis zrdis optimaluri
pirobebi saqarTvelos Savi zRvis sanapiroze (10).
kvlevis obieqti iyo aRmosavleT saqarTvelos baR-parkebis, qalaqebis da
raionuli centrebis gamwvanebaSi mozardi taqsodiasebrTa ojaxis uZvelesi
saxeobebi. stacionaruli dakvirveba mimdinareobda Tbilisis botanikur baRSi.
Seswavlil saxeobebze Catarda fenologiuri dakvirveba (11). davadgine
kambiumis moqmedebis xangrZlivoba da kanonzomiereba. 2-3 wlovani ylortebidan
merqnis saanalizo nimuSebs viRebdi gazafxulze (kvirtebis gaxsnamde),
zafxulis bolos da Semodgomis damdegs (xazuri zrdis dasasruls) yovel 3-5,
xolo savegetacio periodis sxva dros 10 dReSi erTxel. merqnis nimuSebis
aReba, fiqsacia da preperatebis momzadeba xdeboda a. iacenko-xmelevskis (12) da
e. lobJaniZis (7) meToduri miTiTebebiT. gverdiTi ylortebis zrdis dinamikis
dasadgenad TveSi samjer izomeboda mimdinare ylortebi milimetriani
saxazavis gamoyenebiT. mtvris marcvlis fertiloba da steriloba Seviswavle
erdtmanis acetolizuri meTodiT. mcenareTa Teslis xarisxi gaWris, xolo
naxSirwylebis dagroveba-gardaqmnis dinamika l. jafariZis meTodiT (4),
risTvisac mTeli wlis ganmavlobaSi TveSi erTxel. 1-2 wliani ylortebidan
viRebdi merqnis nimuSebs da mikropreperatebis momzadebis Semdeg vsazRvravdi
gulgulSi, merqanSi, kambiumsa da qerqSi saxameblis, Saqrebis da cximebis
Semcvelobas 5 baliani sistemiT.
fenologiuri dakvirvebebis, gverdiTi ylortebis xazuri da kambialuri
zrdis monacemebi maTematikurad damuSavda moskovis botanikuri baRis
cnobariT (8).
122
seqvoiasebrTa qveojaxi aerTianebs monotipur CrdiloeT amerikul da
Cinur gvarebs Sequoiadedron, Sequoia, Metasequoia. giganturi seqvoiadendroni -
Sequoiadendron giganteum Lindl.Bbunebrivad gavrcelebulia kaliforniaSi – siera-
nevadis dasavleT ferdobze zRvis donidan 1500-2500 m-is simaRleze. is
erTsaxliani 100 (120) m-mde simaRlis da 10(20) m-mde diametris maradmwvane
mcenarea dasawyisSi farTopiramiduli, xolo 500-600 wlis xnovanebis Semdeg
qolgisebri varjiT. uWiravs daaxloebiT 7 aTasi ha-mde farTobi. cocxlobs
4000 wlamde (6). misi bunebrivi gavrcelebis arealSi Tbili da zomierad
Tbili klimatia. yvelaze civ raionSi haeris saSualo wliuri temperatura 5,5-
12 gradusia, yvelaze civi Tvis -2.8-3,4 gradusi, absoluturi minimumi -12-14
graduss aRwevs, naleqebis jami 1500-2000 mm. zafxuli mSralia, TiTqmis uwvimo,
magram nisliani.
Tbilisis botanikur baRSi aRwerilia 1955 wlidan. 2006 wlamde izrdeboda
1969 wels darguli giganturi seqvoiadendronis erTi ekzemplari, romelic
gaxma. Tbilisis dendrologiur parkSi 1958 wlidan izrdeba 60-65 wlis
xnovanebis erTi msxmoiare mcenare, romelic simaRliT 18-20 metramdea. iqve
1981-1985 wlebSi dairgo misi aTeulobiT ekzemplari, romelic 1997-1998 wlis
gvalvebis Sedegad gaxma. giganturi seqvoiadendronis udidesi 35 metramde
simaRlis msxmoiare saukeTeso ekzemplari izrdeba borjomTan axlos sofel
axaldabaSi, erT-erTi mosaxlis ezoSi. winandlis dendroparkSi erTi xea,
romelic daaxloebiT 50 wlis xnovanebaSi 20 m-mde simaRles da 40 sm diametrs
aRwevs. aqvs kargi vegetatiuri mdgomareoba, ,,yvavilobs” da msxmoiarobs.
giganturi seqvoiadendroni Tbilisis botanikur baRSi ,,yvavilobda”
Tebervlis bolos, msxmoiarobda periodulad da sustad, hqonda Zlier dabali
Teslis xarisxi (0-1 %). 1000 grami Teslis wona aRwevda 3 grams. vegetacias
iwyebda martis bolos an aprilis I dekadaSi, gverdiTi totebis xazuri zrda
grZeldeboda ivnisis bolomde da wliuri nazardi Seadgenda saSualod 1,5-2
sm-s. kambiumis moqmedeba daiwyo kvirtis gaSlidan 20-35 dRis Semdeg saSualod
8.V da daamTavra 19.IX, xangrZlivobiT 149 dRe. naxSirwylebis dagroveba-
gardaqmnis dinamikis SeswavliT dadginda, rom giganturi seqvoiadendronis
gverdiT ylortebSi saxameblis maqsimaluri raodenoba gamovlinda april-
maisSi, gulgulSi misi raodenoba aRwevda 4-5 bals. misi Semcvelobis meore
maqsimumi oqtomberSi aRiniSna, romlis mateba Sua zafxulSi daiwyo, xolo
kleba noebridan da zamTris TveebSi 1 bals gautolda. Saqrebs Seicavda
mTeli wlis ganmavlobaSi, romelic minimumamde mais-agvistoSi Semcirda,
seqtembridan misi raodenoba gaizarda da ianvarSi 4 bals miaRwia. cximebis
raodenoba oqtombridan gaizrda da ianvar-TebervalSi 3 bals miaRwia.
giganturi seqvoiadendronis eulad ganviTarebuli ekzemplarebi iSviaTi
sanaxaobis arian. itanen damlaSebul niadagebs, amitom aRmosavleT
saqarTvelosaTvis perspeqtiuli saxeobaa, ufro metad Sida kaxeTisaTvis,
sadac naleqebis raodenoba TbilisTan SedarebiT maRalia, zafxuli ufro
grilia, xolo haeris minimaluri temperatura -16-20 gradusze dabali. morwyvis
pirobebSi egueba haeris simSrales.
saparko mSeneblobaSi misi gamoiyeneba SeiZleba monumenturi kontrastuli
kompoziciebis Sesaqmnelad, perspeqtiuli soliteris, jgufuri nargaobis an
seivnebis Sesaqmnelad.
maradmwvane seqvoia – Sequoia sempervirens Endl. 90-100 m-is simaRlis da 6-9 m-mde
diametrc erTsaxliani maradmwvane mcenarea viwrokonusisebri varjiT,
romelic gavrcelebulia CrdiloeT amerikis wynari okeanis sanapiroze
arizonisa da kaliforniis StatebSi zRvis donidan 1500-2000 m-is simaRleze
aluviur Rrma niadagebze daaxloebiT 800 aTas ha-ze. misi gavrcelebis
123
arealSi haeris saSualo wliuri temperatura +12,5 gradusia, xolo naleqebis
wliuri jami 931 mm. aRmosavleT saqarTveloSi gvxvdeba Tbilisis botanikur
baRSi, sadac saSualo wliuri temperatura +12.6 gradusia, xolo wliuri
naleqebis raodenoba iSviaTad aRemateba 500 mm-s. Tbilisis botanikur baRSi
aRwerilia 1948 wlidan. 1981 wels izrdeboda misi 2 ekzemplari, amJamad misi 29
wlis xnovanebis erTi ekzemplari aRwevs 6 m-de simaRles, izrdeba daCrdilul
adgilas periodulad irwyveba da aqvs damakmayofilebeli mdgomareoba. mtvers
apnevs zamTarSi saSualod 30.I-13.II, rac misi ancestraluri niSania (3). dabalia
(10 %-mde) mtvris marcvlis fertiloba, rac imiT aixsneba, rom maradmwvane
seqvoia rasobriv sibereSia da rogorc acidofili mcenare tute niadagebze
misi sqesobrivi organoebis ganviTareba SezRudulia. Tbilisis botanikur
baRSi maradmwvane seqvoia msxmoiarobs, magram Teslis savsegulianobis xarisxi
0-1 %-ia, rac zamTarSi ,,yvavilobis” mizeziT aixsneba. Tumca cnobilia, rom
misi Teslis xarisxi samSobloSic dabalia (10). 1000 cali Teslis wona 2 grams
aRwevs. gverdiTi totebis xazuri zrdis SeswavliT dadginda, rom maradmwvane
seqvoia zrdas iwyebs gazafxulze saSualod 9. IV da amTavrebs 17.VI zrdis
xangrZlivoba 120 dRea. gverdiT ylortebSi kambiumis aqtiuri moqmedeba iwyeba
kvirtebis gaSlis Semdeg. qsilemis ujredebis warmoqmna emTxveva wiwvis
gamoCenas saSualod 11. IV da mTavrdeba 10. IX, xangrZlivoba 152 dRea.
saxameblis maqsimalur raodenobas (4 bali) Seicavs maisSi da oqtomberSi.
misi dagroveba iwyeba seqtembridan. Saqrebs es mcenare ianvarSi 4 balamde
Seicavs. zamTarSi da gazafxulze ,,yvavilobis“ dros Saqrebis raodenoba 1
balamde mcirdeba. cximebis raodenoba mcirea zamTarSi. umniSvnelo
raodenobiT SeiniSneba gazafxulze da Semodgomaze. zafxulis TveebSi ki
qreba, rac mis subtropikul warmoSobas adasturebs.
maradmwvane seqvoias 100 welze meti xnovanebis 25 m-mde simaRlis da 53 sm-
mde diametris erTi mcenare izrdeba winandlis dendroparkSi. Tumca
wverxmelia da uxmeba gverdiTi totebi. 1998 wels damakmayofilebeli
vegetatiuri mdgomareoba hqonda Tbilisis dendroparkSic.
maradmwvane seqvoia swrafmzardi da Crdilisamtani saxeobaa, iTxovs
haerisa da niadagis tenianobas, cudad itans gvalvas, temperaturis -10-12
gradusamde dawevisas nawilobriv eyineba wiwvebi (12). misi gamoyeneba ufro
rekomendebulia tenian subtropikul raionebaSi, vinaidan aRmosavleT
saqarTveloSi garemo pirobebisadmi sakmaod momTxovnia. did parkebSi SeiZleba
gamoiyenebul iqnes maRali jgufebis, monumenturi xeivnebis an soliteris
Sesaqmnelad.
gliptostrobusiseburi metaseqvoia – Metasequoia glyptrostroboides Hu et Cheng 30
metramde simaRlis erTsaxliani foTolmcveni mcenarea farTopiramiduli
varjiT, romelic bunebrivad gavrcelebulia CineTSi, siCuanisa da xubeis
mTebSi zRvis donidan 700-dan 1350 m-is simaRleze, sadac sxvadasxva xnovanebis
1000 ekzemplaramde xes erT ha-mde farTobi ukavia (6). is swrafmzardi mcenarea.
niadagis mimarT momTxovni araa. izrdeba rogorc karbonatul, ise mJave
niadagebze, saukeTesoa nayofier, Rrma, aluviur, kargad datenianebul da
drenirebul niadagebze. siTbosmoyvarulia, Tumca itans -30-47 gradusamde
temperaturis dawevas (12). Tbilisis botanikur baRSi 1981 wels izrdeboda 1969
wels darguli erTi mcenare, romelic ar ,,yvavilobda” da amJamad baRSi ar
moipoveba. aRmosavleT saqarTveloSi 2 msxmoiare ekzemplari gvxvdeba
winandlis denroparkSi, romelic dairgo 1956 wels. aRwevs 20 m-mde simaRles
da 53 sm-is diametrs. aqvT kargi vegetatiuri mdgomareoba da parkis mSvenebaa.
likanis parkSi aris 1960 wels darguli 12 m-mde simaRlis, kargi vegetatiuri
mdgomareobis erTi mcenare.
124
metaseqvoia sabaRo-saparko mSeneblobis erT-erTi saukeTeso jiSia.
gansakuTrebiT efeqturia Semodgomaze, rodesac wiwvis Seferva oqrosfridan
mowiTalo-yavisframde varirebs. misi gamoyeneba SeiZleba soliteris, jgufuri
nargaobisa da xeivnebis Sesaqmnelad, tyeparkebSi ki msxvili masivebis saxiT.
qveojaxi Taxodieae aerTianebs or gvars CrdiloeT amerikul oligotipur -
Taxodium da aRmosavleT aziur monotipur - Clyptostrobus. taqsodiumis
introduqcia saqarTveloSi me-19 saukunis pirveli naxevridan daiwyo. is
aerTianebs aerTianebs 3 saxeobas: Taxodium distichum (L.) Rich., T.mucronatum Ten., T. ascendens Brogn. (10). Waobis taqsodiumi - Taxodium distichum 40-50 m-mde simaRlis
xea, romelic bunebrivad gavrcelebulia CrdiloeT amerikis atlantikis
okeanis aRmosavleT sanapiros Waobian adgilebSi. 10 m-mde simaRlis da 37 sm
diametris erTi xe 1998 wels izrdeboda Tbilisis dendroparkSi. amJamad am
gvaris arc erTi saxeoba aRmosavleT saqarTveloSi ar gvxvdeba. rac Seexeba
gliptostrobuss misi introduqcia saqarTveloSi ar ganxorcielebula.
qveojaxi Cunninghamieae aerTianebs 4 gvars: Cryptomeria, Cunninghamia, Taiwania Athrotaxis. kriptomeria monotipuri gvaria. iaponuri kriptomeria–Cryptomeria japonica Don 30-40 (60) m-mde simaRlis mcenarea viwropiramiduli varjiT,
romelic bunebrivad iaponiaSia gavrcelebuli zRvis donidan 600-1200 m-is
simaRleze. is swrafmzardi, Crdilisamtani, tenismoyvaruli mcenarea. ver
uZlebs gvalvas da -15-18 gradusamde dabal temperaturas. kargad xarobs
dasavleT saqarTvelos mJave niadagebze da cudad itans Warbtenian,
karbonatul da gansakuTrebiT kirian niadagebs (10). Tbilisis botanikur baRSi
aRwerilia 1948 wlidan. 1981 wlis monacemebiT izrdeboda 1936-1940 wlebSi
darguli 40-50 wlis xnovanebis 2 mcenare, maTgan 7 m simaRlis da 13 sm
diametris erTi msxmoiare ekzemplari 1997 wlamde izrdeboda Tbilisis
botanikur baRSi. kargi vegetatiuri mdgomareobis mqone xeebi izrdeba
lagodexis nakrZalis teritoriaze. misi 6-7 m simaRlis da 18 sm diametris
erTi ekzemplari daCrdilul adgilas izrdeba vakis kulturisa da dasvenebis
parkSi, romelic wverxmelia. cudi zrdiT aRiniSneba qalaq borjomis
gamwvanebaSi da likanis parkSi, sadac 5-6 m-mde ramodenime mcenarea.
aRmosavleT saqarTveloSi misi 20 m-mde simaRlis saukeTeso ekzemplari - Cryptomeria japonica f. elegans izrdeba winandlis dendroparkSi. iaponuri
kriptomeriis mtvris marcvlis fertiloba Tbilisis botanikur baRSi aRwevda
13 %, Teslis savsegulianobis xarisxi 0-1 %, 1000 grami Teslis wona ki 2
grams. is Zvirfasi jiSia saparko mSeneblobisaTvis, romelic gamoiyeneba
jgufuri nargaobis, xeivnebis da cocxali Robeebis Sesaqmnelad, xolo misi
forma, rogorc soliteri, qarsacavi zolebisa da tyis gasaSeneblad, magram
aRmosavleT saqarTvelos mSrali pirobebisaTvis naklebad perspeqtiuli
saxeobaa.
gvari Cunninghamia aerTianebs or saxeobas. lanceta kuninghamia Cunninghamia lanceolata (Lamb.) Hook 50 m-mde simaRlis maradmwvane xea 7 sm-mde sigrZis
wiwvebiT, romelic bunebrivad samxreT-dasavleT CineTSi gvxvdeba zRvis
donidan 1000-dan 3600 m-is simaRlemde. mezofitia, kargad izrdeba tenian, Rrma,
mdidar niadagebze da ver itans niadagSi kiris arsebobas. haerisa da niadagis
simSralis gamo cudad xarobs aRmosavleT saqarTveloSi. Tbilisis botanikur
baRSi pirvelad aRwerilia 1948 wlidan. 1981 wels izrdeboda 3 mcenare, maTgan
2 - dairgo 1936-1940 wlebSi. 1997 wels aRweril iqna 1,5 m-mde simaRlis 45 wlis
xnovanebis erTi msxmoiare mcenare dabuCquli formiT, romelic 1997-1999 wlis
gvalvebis Sedegad gaxma. is vegetacias iwyebda aprilSi da amTavrebda
oqtomberSi. winandlis dendroparkSi izrdeboda 35 wlamde xnovanebis 7-8 m-mde
simaRlis msxmoiare mcenareebi, damakmayofilebeli vegetatiuri mdgomareobiT.
125
Tbilisis botanikur baRSi mozardi lanceta kuninghamias Teslis xarisxi ar
aRemateboda 0-1 %, 1000 cali Tesli wona ki 1.5-2 grams.
rac Seexeba Cinur-taivanur Taiwania, tasmaniur Athrotaxis da samxreT-iaponur
Sciadopitys-is gvarebis warmomadgenlebs isini aRmosavleT saqarTveloSi
introducirebul ar yofilan.
l i t e r a t u r a
L i t e r a t u r e Л и т е р а т у р а
1. ratiani n., cicviZe a. merqnian mcenareTa introduqciis da adaptaciis
Sedegebi winandlis dendroparkSi. mcenareTa introduqcia da mwvane
mSenebloba. mecniereba, Tbilisi, 2000, 21(90).
2. xmalaZe s. Tbilisis moswavle-axalgazrdobis sasaxlis baRi, rogorc
dendrologiuri obieqti. mcenareTa introduqcia da mwvane mSenebloba.
mecniereba, Tbilisi, 2000, 21(90).
3. Гулисашвили В. З. Происхождение древесной растительности субтропического и умеренного климатов и развитие её наследственных особенностей. Мецниереба, Тбилиси, 1967.
4. Джапаридзе Л. И. Практикум по микроскопической химии растений. Сов. наука, М., 1953. 5. Колесников А.И. Декоративная дендрология. Лесная промышленность, М., 1974. 6. Козубов Г. М., Муратова Е. Н. Современные голосемянные. Л., Наука, 1986. 7. Лобжанидзе Э. Д. Некоторые особенности возникновения годичных колец древесины.
Наука, Тбилиси, 1961. 8. Краткое пособие по математической обработке данных фенологических наблюдений.
Главный ботанический сад. М., 1972. 9. Тахтаджян А. Л. Высшие таксоны сосудистых растений исключая цветковые. Наука, Л.,
1986. 10. Цицвидзе А. Т. Особенности роста и развития хвойных Аджарии. Мецниереба, Тбилиси,
1973. 11. Фенологические наблюдения над хвойными (методическое указания). Ялта, 1973. 12. Яценко-Хмелевский А. А. Основы и методы анатомического исследования древесины. М.,–
Л., 1954.
reziume
aRmosavleT saqarTveloSi introducirebul wiwvovanTa
uZvelesi gvarebi
irina grigolia
naSromSi Seswavlilia aRmosavleT saqarTvelos baR-parkebSi introduce-
rebuli wiwvovanTa uZvelesi gvarebis zrda-ganviTarebis Taviseburebebi.
Catarda fenologiuri dakvirveba (11), dadginda kambiumis moqmedebis
xangrZlivoba da kanonzomiereba 2-3 wlovani ylortebSi (7, 11), gverdiTi
ylortebis zrdis dinamika, mtvris marcvlis fertiloba da steriloba,
126
mcenareTa Teslis xarisxi. Seswavlili iqna naxSirwylebis dagroveba-
gardaqmnis dinamika (4). fenologiuri dakvirvebebis monacemebi maTematikurad
damuSavda specialuri cnobariT (8).
gamovlenilia aRmosavleT saqarTveloSi mozardi wiwvovanTa uZvelesi
gvarebis gamoyenebis perspeqtiuloba gamwvanebaSi.
SUMMARY
Ancient species of introduction Coniferous in East Georgia
Irina Grigolia
The paper deals with results ancient species of introduction coniferous growth and development. It was made a fenelogical observation (11). Regularity of Cambium Action in the Lateral Branches (7, 11). The paper deals with results of studing linear growth of lateral shoots. It was established fertilization polen’s grain and sterility of seed’s qwality. Accumulation and remake of carbonhydrate (4). The statistical indices were processed according to Reference book of Main Botanical Gardens of Moscow (8).In the East Georgia it was displayed to use the ancient species of coniferous in the planting of greenery.
РЕЗЮМЕ
Старейшие виды хвойных интродуцырованных в Восточной Грузии
Ирина Григолиа Изучено рост и развитие старейших родов хвойных растений интродуцированных в садах и
парках Восточной Грузии. Проведены фенологические наблюдения (11), установлено деятельность камбия (7, 11), динамика роста боковых побегов, фертильность и стерильность пыльцы, качество семян, динамика накопления и превращения углеводов (4). Фенологические наблюдения обработаны математически (8). Выявленно перспективность их использований в озеленении.
127
daculi teritoriebis optimaluri sivrciTi organizaciis sakiTxebi
(kolxeTis erovnuli parkis magaliTze)
lana mzarelua
vaxuSti bagrationis geografiis institutis doqtoranti
garemos dacvis erT-erTi efeqturi da aprobirebuli formaa daculi
teritoriebis (erovnuli parkebis, nakrZalebis, aRkveTilebis da sxva) Seqmna.
Cveni qveynis garemos dacvis da bunebrivi resursebis racionalur gamoyenebas
arsebiTad gaaumjobesebs parlamentis mier 1996w. miRebuli kanoni ,,daculi
teritoriebis sistemis Sesaxeb”, romlis erT-erTi umTavresi mizania JUC-is mier SemuSavebuli daculi teritoriebis saerTaSoriso kategoriebis
saqarTveloSi adaptireba.
bunebisdacviTi saqmianobis da misi optimaluri ganxorcielebis ZiriTadi
winapirobaa sanakrZalo meurneobis da daculi teritoriebis sivrciTi
organizacia. sanakrZalo meurneobas Cvens qveyanaSi saukunovani istoria aqvs
da mas gansakuTrebuli adgili uWiravs dasacavi bunebrivi kompleqsebis
sistemaSi. amasTanave, aRsaniSnavia, rom bunebisdacviTi obieqtebi (nakrZalebi,
aRkveTilebi, erovnuli parkebi da sxva kategoriebi) garemosdacviTi miznebisa
da funqciebis nazavia. e.w. daculi teritoriebis dacvis saqmeSi Zalze didia
saqarTvelos WWF-is bunebis dacvis msoflio fondis roli, romelmac
saqarTveloSi saqmianoba 1990 wlidan daiwyo. WWF –is umTavresi mizani
dedamiwaze adamianis sameurneo zemoqmedebiT dauzianebeli, jer kidev
SemorCenili veluri bunebis calkeuli ubnebis SenarCunebaa. am proeqts is
msoflios 130-ze met qveyanaSi axorcielebs. WWF – is mier SemuSavebuli
daculi teritoriebis Seqmnis gegma, koncefcia, sakanonmdeblo safuZveli.
mTavari idea ki is aris, rom saqarTvelos daculi teritoriebis sistema ufro
moqnili da mravalferovani gaxdes. dauaxlovdes qveynis mdgradi ganviTarebis
principebs. amis mixedviT dRes saqarTveloSi daarsebulia da funqcionirebs
44 daculi teritoriis forma. maT Soris 8 erovnuli parki, 2 daculi
landSafti, 11 nakrZali da 23 aRkveTili.
dRevandel msoflioSi daculi teritoriebis yvelaze miRebuli forma,
Tanamedrove erovnuli parkia, romelmac ucxoeli investorebis da
zemoxsenebuli fondis daxmarebiT farTod moikida fexi.
warmodgena erovnul parkze, rogorc bunebis dacvis obieqtze da
rekreaciuli da saganmanaTleblo funqciis mqone erT-erT teritoriaze,
oficialur dokumentebSi dafiqsirebuli da dadasturebulia. miuxedavad amisa,
dRemde bolomde naTeli ar aris am teritoriuli warmonaqmnis arsi da
daniSnuleba (n.jamaspaSvili, 2006) ase, magaliTad, rodesac cdiloben erovnul
parks adgili miuCinon gansakuTrebulad dasacavi bunebrivi kompleqsebis
sistemaSi, xSirad mas nakrZal-rezervatisaganac gamijnaven xolme. zogjer ki,
rekreaciul-saganmanaTleblo obieqtebsac upirispireben. ise, rom erovnuli
parki urTierTsawinaaRmdego miznebisa da funqciis mqone kategoriis saxes
iRebs. ufro metic, erovnuli parkis ideaSi TiTqos Tavidanve konfliqturi
arsia Cadebuli, maT umravlesobaSi rekreacia gacilebiT met uaryofiT
zegavlenas axdens ekosistemebze, vedre meurneobis nebismieri sxva saxe,
romelTagan dacvis mizniTac es obieqtebi iyo Seqmnili. rogorc amboben,
rekreacia ,,umanko kravisagan” mtacebel cxovelad ar unda iqces. ise, rom
dRes erovnuli parkisaTvis yvelaze mniSvnelovan problemad bunebisa da
128
adamianis urTierTobaTa regulireba rCeba. gasaTvaliswinebelia is
garemoebac, rom erovnuli parki arc ideaSi da arc realurad mxolod dacvis
obieqts ar warmoadgens, aramed is mniSvnelovanwilad funqcionirebs, rogorc
sameurneo obieqti. amas adasturebs nebismieri erovnuli parkis zonirebis
xasiaTic (daviTaia, sulxaniSvili 2001).
Cveni azriT, kolxeTis erovnuli parkis teritoriaze SesaZlebelia
Semdegi funqcionaluri zonebi gamoiyos:
1. yovelgvari gamoyenebisaTvis akrZaluli unikaluri landSaftebis zona,
romlebmac unda moicvas gansakuTrebiT mgrZnobiare ekosistemebi da
ZiriTadi Tavisufali unda iyos aqtiuri samenejmento saqmianobisagan.
2. zona, romelic pirvandeli landSaftebis aRdgenas saWiroebs. es zona
gamoiyofa ekosistemebis aRsadgenad, romlebmac adamianis sameurneo
zemoqmedebiT rRveva ganicada. Tumca, jobs procesi adamianis Carevis
gareSe warimarTos _ maqsimalurad iqnas gamoyenebuli ekosistemis
TviTaRdgenis meqanizmi, raTa ar dairRves bunebrivi procesebis
Tanmimdevroba da biocenozebis bunebrivi kompozicia..
3. rekreaciuli meurneobisaTvis gamosayenebeli zona samrewvelo da
sasoflo-sameurneo saqmianobis akrZalviT. e.w. vizitorTa zonaSi ar
unda moiqces sakonfliqto monakveTebi. ar unda iyos adamianis mier
sagrZnoblad saxeSecvlili da warmoaCendes parkis yvelaze
maxasiaTebel ekosistemaTa nimuSebs. aq unda moeqces vizitorTaTvis
saintereso da mimzidveli areebi: istoriul-kulturuli Zeglebi,
maRali rekreaciuli Rirebulebebisa da gamorCeuli bunebrivi
maxasiaTeblebis mqone adgilebi.
4. buferuli zona, romelic moicavs kulturul landSaftebs,
dasaxlebuli da tradiciuli savargulebiT. bunebis dacvis
saerTaSoriso kavSiris (IUC#) standartebis mixedviT, erovnul parkSi
daSvebulia zogi resursis iseTi tradiciuli gamoyeneba, romelic
mniSvnelovan gavlenas ar axdens garemoze da romlis kontrolirebac
advilad xerxdeba.
garda amisa, funqcionalur zonebSi SesaZlebelia gamoiyos xeluxlebeli
bunebrivi kompleqsebi (rezervatebi), saqarTveloSi jer-jerobiT bunebis
dacvis es forma fexmokidebuli ar aris da arc erovnuli parkebis sistema
uzrunvelyofs mas srulad. piriqiT, Zlierdeba bunebrivi obieqtebis
erTmaneTTan da garesamyarosTan kavSiris procesi. amitom saWiroa seriozuli
fiqri imaze, rom ar davuSvaT rezervatebis izolacia, rac Seexeba mosazrebas
erovnuli parkebis rezervatebTan gaigivebis Sesaxeb, Cven amaSi veTanxmebiT
zemoaRniSnul avtorebs da migvaCnia, rom rezervati mxolod parkis birTvul
(xeluxlebel) zonas unda warmoadgendes, sxva funqciis mqone zonebis
garemocvaSi.
rezervatebis gamoyofas safuZvlad unda daedos Semdegi principebi:
a) sakvlevi regionis bunebriv-teritoriuli kompleqsebis
(landSaftis) daculobis xarisxi, bunebrioba da maTi esTetikur-
mimzidvelobiTi Tvisebebi;
b) misawvdomoba; g) unikaluri bunebrivi landSaftebis saWiroeba;
d) samecniero da saswavlo-SemecnebiTi mniSvneloba;
e) sakurorto-rekreaciuli TvisebaTa kompleqsi.
am da sxva diagnostikuri Tvisebebis gaTvaliswinebiT, kolxeTis
SavizRvipireTSi gamoyofili iqna ramdenime jgufi rezervatisa: ureki-
129
grigoleTi, nasakirali-yulevi-paliastomis tba, anaklia, caiSi, zugdidis
midamoebi, saTaflia-quTaisi, wyaltubo da misi midamoebi, sulori-amaRleba.
rac Seexeba zonas, romelic saWiroebs pirvandeli landSaftebis aRdgenas,
aq SeiZleba gaerTiandes erT-erTi mniSvnelovani hidrologiuri obieqti,
paliastomis tba. am regionisaTvis xSiri Tavsxma wvimebisa da masTan
dakavSirebuli wyaldidobebis dros, md. kaparWinas done maRldeba da
itboreba mimdebare teritoria (daaxl. 40 km2); foTis samxreT-dasavleT nawili,
(ukleba d 1979). am movlenebisagan qalaqis gadarCenis mizniT, 1924 wels
paliastomis tba xelovnuri arxiT zRvas daukavSires, ramac tbis wylis
mkveTri gamlaSeba gamoiwvia. Sedegad moispo paliastomis tbis binadari
Zvirfasi jiSis Tevzebis sakvebi mikroorganizmebi da cxadia, wyalsatevis
prodiuqtiuloba mniSvnelovnad daqveiTda. igive movlenebi ganviTarda md.
fiCorazec. (alfeniZe m., daviTaia e. 2003); zemoaRniSnulidan gamomdinare,
mizanSewonilad migvaCnia, aRdgenil iqnas paliastomis tbisa da zRvis
damakavSirebeli bunebrivi sqema, ris Sedegadac, kidev erTi mniSvnelovani
obieqti Seemateba da gaamdidrebs centraluri kolxeTis erovnuli parkis
xeluxlebeli landSaftebis zona.
kolxeTis erovnuli parkis nawilobrivi landSafturi bunebaT-
sargeblobis rekomendaciebi Semdegi saxiT SeiZleba Camoyalibdes:
1. bunebis dacvis mizniT RonisZiebis gatareba unda moxdes misi
gamoyenebisTanave da ganuwyvetliv mimdinareobdes garemos dacvisa da
bunebrivi resursebis racionalur gamoyenebaze zrunva.
2. bunebis dacvis da misi optimizaciis mizniT.
a) landSaftis iseTi prioritetuli funqciebis miniWeba, romelic
ganapirobebs adamianis janmrTelobis mdgomareobis dacvas da mis
keTildReobas.
b) kulturuli landSaftis iseTi modifikaciis Seqmna, romelSic
erTmaneTTan Serwymuli iqneba maRalproduqtiuloba da esTetikuri
mimzidveloba.
g) miwebis mravalmxrivi gamoyenebisas, prioriteti unda mieniWos mwvane
safars, rogorc landSaftis funqcionirebis ganmsazRvrel ZiriTad
faqtors.
3. bunebaTsargeblobisas ZiriTadi yuradReba unda mieniWos im faqtorebsa da
procesebs, romlebsac SeiZleba gamoiwvion gansakuTrebiT arasasurveli
negatiuri Sedegebi (profilaqtikis principi).
4. globaluri (qveynis) masStabis optimaluri ekologiuri balansis
Semqmneli bunebriv-teritoriuli kompleqsebis gamovlena.
5. SedarebiT sruli biologiuri genofondis, rogorc mniSvnelovani
potenciuri resursebis gamovlena da Sefaseba.
6. sazogadoebis samoRvaweo garemos dacva da gaumjobeseba, adamianis
janmrTelobis uzrunvelyova.
amrigad, erovnuli parkis Seqmnis da sivrciTi organizaciis winaSe
mravali problema dgas, romelTa gadawyvetis aucilebeli pirobaa erovnuli
parkis sazRvrebSi moqceuli landSaftis seriozuli ekologiuri kvleva, rac
tipiur da unikalur landSaftze sistemur meTvalyureobas (monitorings)
saWiroebs. am ukanasknelis kvalificiuri warmoeba ki, SesaZlebelia, mxolod
sabunebismetyveli dargis Sesabamisi profilis warmomadgenelTa CareviT. maTi
gverdis avla da ugulvebelyofa, rasac xSirad aqvs adgili, mxolod zians
moutans erovnuli parkebis funqcionirebas da maT Semdgom marTvas.
amgvarad, daculi teritoriebis sistemis srulyofas Cvens qveyanaSi
kvlavac did yuradRebas unda vuTmobdeT.
130
l i t e r a t u r a
L i t e r a t u r e Л и т е р а т у р а
1. Джамаспашвили Н. Тбилисский национальный парк – путь к балансированному развитию. Кавказский географический журнал, Тб.2006 стр 163-189.
2. daviTaia e., sulxaniSvili n. saqarTvelos erovnuli parkebi,
landSaftur-ekologiuri aspeqtebi. saqarTvelos geografiis
aqtualuri problemebi. Tb. 2001 gv. 171-176.
3. ukleba d. kolxeTis daWaobebuli dablobebi Tanamedrove
landSaftebis da maTi cvlileba teritoriis daSrobis
ganxorcielebasTan dakavSirebiT. saq. ssr. mecn. akad. geogr. inst.
safondo masalebi. Tb. 1979, 71 gv.
4. alfeniZe m., daviTaia e. kolxeTis SavizRvispireTis racionaluri
bunebaTsargeblobis regionaluri-geografiuli sakiTxebi. wignSi
geografia da Tanamedroveba. Tb. 2003 gv. 135-142.
reziume
daculi teritoriebis optimaluri sivrciTi organizaciis sakiTxebi
(kolxeTis erovnuli parkis magaliTze)
lana mzarelua
statiaSi gamovlenilia daculi teritoriebis (nakrZalebi, aRkveTilebi,
erovnuli parkebi da sxva) sivrciTi organizaciis parametrebi. funqcionaluri
zonebis gamoyofis gziT. kolxeTis erovnuli parkis teritoriaze
gamovlenilia oTxi funqcionaluri zona da rezervatis ramdenime jgufi.
mocemulia rekomendaciebi da dasaxulia RonisZiebebi kolxeTis erovnuli
parkis optimaluri bunebTsargeblobis mizniT.
SUMMARY
For the issue on optimal space organization of preserves (By the example of the Kolkheti national park)
Lana Mzarelua
The article reveals the space organization parameters of preserves (national parks, etc.) through
identification of functional zones. Four functional zones and several groups of reserves are identified on the territory of the Kolkheti national park.
The article presents the references and possible activities for optimal nature management of the Kolkheti national park.
131
РЕЗЮМЕ
О вопросах оптимальных пространственных организациях охраняемых территорий (На примере национального парка Колхиды)
Мзарелуа Лана
В статье выявлены параметры пространственной организации охраняемых территорий
(заповедники, заказники, национальные парки и др) На территории национального парка Колхиды путем выделения функциональных зон,
выявлено четыре функциональных зон и несколько групп резервата. Данные рекомендации и заданные мероприятия с целью оптимального природопользования
Колхидского национального парка.
132
mimosvliTi gzebis ganviTarebis mokle
istoria saqarTveloSi
manuCar SiSinaSvili
saqarTvelos teqnikuri universitetis satransporto da manqanaTmSeneblobis fakultetis doqtoranti
samimosvlo gzebi did rols asrulebs saxelmwifoSi, radganac maTze
bevradaa damokidebuli qveynis sazogadoebrivi cxovrebis, kulturis,
meurneobis da sxva saWirboroto sakiTxebis ganviTareba da gaZliereba. aqedan
gamomdinare, is saxelmwifo, sadac samimosvlo problema metnaklebad
mogvarebulia, iTvleboda da iTvleba ganviTarebul da swrafad
progresirebad qveynad.
keTilmowyobili gzebi ama Tu im qveynis maRali kulturis maCvenebelia
da mniSvnelovan rols asrulebs soflis meurneobis ganviTarebaSi, qveynis
ekonomikuri da politikur Zlierebasa da progresSi.
samimosvlo gzebi iyo saukeTeso saSualeba erTi punqtis meoresTan
dasakavSireblad. keTilmowyobil gzaze SesaZlebelia swrafi gadaadgileba,
aqeddan gamomdinare, Tu qveyanas gaaCnda kargad mowyobili gzebi, maSin es
faqtori ganapirobebda qveynis Zlierebasa da swraf Tavdacvisunarianobas.
aRsaniSnavia erTi faqti, keTilmowyobili gzebi gamoiyeneba sxvadasxva
saxis gadazidvebisa da tranzitisTvis, rac qveynisTvis aRiarebasTan erTad
damatebiTi Semosavlis wyaroa.
aqedan gamomdinare, mivdivarT daskvnamde, rom keTilmowyobili gzebi
qveynisTvis aris kulturis, soflis meurneobis, Tavdacvis da ekonomikis
gaZlierebis saukeTeso saSualeba.
gzebis movla-patronoba, marTalia did xarjebTan iyo dakavSirebuli,
magram mainc xdeoda, vinaidan amas qveynisTvis udidesi strategiuli
mniSvneloba hqonda.
evropul qveynebTan SedarebiT saqarTveloSi gzebis ganviTarebas
Soreuli warsuli aqvs da es imiTaa ganpirobebuli, rom saqarTvelo
mdebareobs evropisa da aziis gasayarze, rac mas xdis satranzito qveynad,
romlis erT-erTi strategiuli mimarTuleba sagzao infrastruqturis
ganviTarebaa.
saqarTveloSi sagzao imfrastruqturis ganviTareba xdeboda etapobrivad
da garkveul momentebSi ganviTarebis umaRles mwvervalsac aRwevda.
am mxriv gansakuTrebiT sainteresoa yvelaze adreuli-antikuri xanis
avtorebis cnobebi kavkasiis Sesaxeb, kerZod saqarTvelosa da qarTul tomebze.
Zvel qarTul tomebis ixsenieben kavkasiaSi uZvelesi marSrutebis aRwerisas.
Aarqiologiuri gaTxrebis Sedegad ki irkveva, rom adreul brinjaos xanaSi aq
mcxovrebi tomebi Zv.w.aR.-is III aTaswleulSi borblian transports iyenebdnen,
rac miuTiTebs sagzao meurneobis ganviTarebaze.
saqarTveloSi gzebis ganviTarebaze garkveul dadebiT rols axdenda
dampyrobeli qveynis mier iZulebiT saWapane gzebis mowyba. Arisi naTeli
dadasturebacaa romaeli sardlis-pompeusis mier agebuli xidi mcxeTaSi, md.
Mtkvarze, Zv.w.aR.-is I saukuneSi, romelic cnobilia “mogvTa xidi”-s saxeliT.
V saukuneSi vaxtang gorgasli did yuradRebas aqcevs qveyanaSi gzebis
mdgomareobas da iwyebs maT mSeneblobas. VII saukuneSi ki saqarTveloSi didi
133
roli eniWeba monastrebis, gzebisa da xidebis mSeneblobas. daviT IV
aRmaSeneblis mefobis droidan ki Cven qveyanaSi iqmneba iqmneba stabiluri
samxedro gzebi. Amis Sesaxeb matianeSi vkiTxulobT: “raodenni xidni
mdinaretTa sastikTa zeda, raodenni gzani, sawyenad savalni, qva-fenil yvna”.
es aRmSeneblobiTi procesi garkveulwilad Seaferxa daundobeli da sastiki
Temur lengis Semosevebma.
vaxtang Vi-s mefobis dros gamoica sakanonmdeblo aqti `dasturmali”,
romlis erT-erTi punqtiTac mosaxleobas ekisreboda maT nakveTebTan mdebare
gzis monakveTis movla-patronoba.
matianeSi aseve vkiTxulobT, rom Teimuraz I-s 1638 wels axali gza
gauyvania kavkasionis mTianeTis samxreT kalTebze, darialis xeobidan kaxeTam-
de. erekle II-c gansakuTrebuli gulisyuriT ekideboda sagzao mSeneblobas, man
mTeli rigi RonisZiebebi ganaxorciela imisTvis, rom moewesrigebina sagzao
kavSiri kavkasiasTan. swored amitom misi TaosnobiT gaiWra gza darialis xeo-
baze, aigo xidebi mdinare Tergze da sxva.
yovelive amis ganxilvis Semdeg mivdivarT daskvnamde, rom gzebi
saqarTveloSi etapobrivad viTardeboda, progresirebda da ixveweboda.
saqarTveloSi gzebis Seswavlisas did yuradrebas vamaxvilebT winaT
gavrcelebuli sagzao vakisis konstruqciebsa da maTze mowyobil fenilebze.
saqarTveloSi umTavresad gamoiyeneboda qvis fenili, rac mis simartivesa da
amavdroulad mis saimedoobaze metyvelebs.Ppirvelad gvxvdeba wvrili qvis sa-
fari, romelic ZiriTadad gamoiyeneboda ormuli Sevsebis dros. aseTi saxiT
mowyobili gza Sromatevadi da xanmokle saeqspulatacio periodiT gamoirCeo-
da. amis Semdeg saqarTveloSi Semodis bunebrivi qviT mokirwyluli gzebi, rac
mis saimedoobasa da xangrZliv saeqspulatacio periodze metyvelebs. es meTo-
di ucxoeli dampyroblebisgan Semovida saqarTveloSi, rac Semdeg daixvewa da
gaumjobesda. aseTi gzebis naSTebi CvenSi mravlad gvxvdeba, kerZod: `qolgaris
xidisaken TaTris sofel yizil-ajilodan, mTiT miemarTeba Zveli, farTo,
romauli gza.” igi mokirwylulia qviT da mas hqvia qolageris gza.
afxazeTSi arqeologiuri gaTxrebis Sedegad aRmoCenili iqna riyis qviT
mofenili Zveli gza. am gzis aRmoCenili fragmentis sigrZe 75 metria. xolo
sigane_2.65 metri.Ggzis vakisis simaRle 1.5 metria. gza riyis qviTaa mokirwylu-
li, xolo simtkicisTvis SreebSi damatebuli aqvs kiri.
mokirwyluli gzebis ganviTareba ganpirobebuli iyo amindiT, rac Semdeg-
Si mdgomareobs: vinaidan gadaadgileba xdeboda pirdapir gruntze da gruntis
safari dasvelebis SemTxevaSi talaxdeba, atalaxebuli gza gadasaadgileblad
rTuldeba.Mam problemis Tavidan acilebis mizniT xdeboda misi mokirwyvla.
tenianobis Sesamcireblad iyenebdnen meore meTods nacris saxiT, romelsac
abnevdnenatalaxebul gzaze. amis naTeli magaliTia mosakreblis saxiT dawese-
buli erTi tomara nacari.
dmanisis arqiologiuri gaTxrebis Semdeg aRmoCenili gza gansxvavdeba
sxva mokirwyluli gzebisgan da es gamoixateba imaSi, rom gamoyenebuli qva
aris kldovani, rac zedapiris simtkices da siswores ganapirobebs.
1966 vanSi arqiologiuri gaTxrebis Sedegad aRmoCenili gzis fragmenti
Sedgeboda riyis qvisagan, xolo gverdiT Tan sdevda Tlili qva, rac, sava-
raudod asrulebda bordiuris movaleobas.
iseTi cnobili istorikosebis CanawerebSi rogorebic arian: herodite,
straboni da sxvani vkiTxulobT, rom zRvispireTSi, kerZod aWaris teritoria-
ze, arsebobda centraluri samimosvlo-savaWro gza. am gzebze mravlad gvxvde-
ba qvisTaRovani xidebi. aWaris maRalmTian raionebSi dResac SemorCenilia gza,
romelic gadis sofel maraldis maxloblad da igi kldovan gruntSia
gamokveTili, Tan zogan gvxvdeba safexurebi simaRlis ukeT dasaZlevad.
134
1938-1941 wlebSi aRmoCenilia unikaluri gza gremidan lagodexis
mimarTulebiT.misi sigrZe 10-12 km-ia. zevidan igi dafarulia qvitkiris bogiriT,
xolo zogan gamomwvari qarTuli aguriT. fenis sisqe 20-25 sm-ia.
gadazidvebis xvedriTi wilis zrdasTan erTad izrdeboda moTxovnileba
saWapano gzebis safarisadmi. uZvelesi droidan, rodesac gzebze urmebiT
moZraobdnen, icvleboda gzis savali nawilis konstruqciebi. SemdgomSi
upiratesoba moipova TeTrma wyalWidma gzatkecilma. aseTi RorRis
gzatkecili ewyoboda ZiriTadad RorRis datkepniT, urTierT Casolvis
principiT. Ddatkepnis dros msxvil fraqcias waxnagebi emtvreva da iSleba,
iqmneba qvis fxvnili, misi dasvelebis Semdeg warmoiqmneba egreTwodebuli
comi, romelic idealuri Semkvreli masala gaxldaT im droisTvis. es xerxi ki
gaxlavT yvelaze optimaluri varianti arakapitaluri meTodiT gzis
vakisisTvis safaris SesarCevad.
saqarTveloSi gzebis etapobriv ganviTarebas qronologiurad aseTi saxe
hqonda:
1. gruntis gzebi, gaumjobesebuli xis nacriT.
2. fenili, bunebrivi wvrili qvis masalisgan
3. riyis qvis qvafenili.
4. kldovani qvis qvafenili.
5. msxvili Tlili qvis safexuri.
6. kldovani safexuriani gza.
7. gamomwvari aguris gza.
8. TeTri wyalmWidi safari.
zemoTqmulidan gamomdinare, mtkicdeba, rom gzebze aucileblad
iarsebebda dasasvenebeli nagebobebi, kerZod qarvaslebi da fundukebi. swored
aseTi qarvasla gvxvdeba gatexil xidTan, romelic vaxuSti batoniSvilis
mixedviT, Tlili qvisgan yofila aSenebuli.7 aseve aRmoCenilia faravnis
qarvasla, romelic dResac kargadaa Semonaxuli da romlis sigrZec_26 m-ia.8
Cevn SevecadeT mokled mimogvexila etapebi, romlebic gaiara gzebis
ganviTarebam da daxvewam saqarTveloSi, ramac garkveulwilad ganapiroba
ganapiroba 1908 wels sagzao mSeneblobaSi momxdari gadatrialeba, rac
SemdgomSi mdgomareobs: 1908 wels parizSi Sedga pirveli saerTaSoriso
sagzao kongresi, romelSic monawileobda 29 qveynis 2251 delegati. Kongresis
wevrebi mividnen daskvnamde, rom meqanikuri transportis ganviTarebasa da
zrdasTan erTad saWiro iyo gzis safaris daxvewa da gaumjobeseba Savi
blanti masalis gamoyenebiT.
1909 wlis 9 maiss sagzao inJinerma, vinme ivanovma, mimarTa q. Tbilisis
administracias, raTa moewyo da daenerga safari Savi blanti masalis
gamoyenebiT, agvistoSi yofili kamos quCis mimdebare teritoriaze,
marjaniSvilis TeatrTan axlos, daigo 150m-iani monakveTi, romelmac
oqtomberSi umaRlesi Sefaseba miiRo. amasTanave arsebobs cnobebi, rom
ruseTis imperiaSi pirvelad asfaltis feniliani gzis mowyoba moxda
saqarTveloSi, TbilisSi, dRevandeli krilovis quCaze.
amrigad, mivdivarT daskvnamde, rom saqarTveloSi isrtoriulad
yovelTvis mimdinareobda gzebis safarebis da sagzao imfrastruqturis
daxvewa da ganviTareba.
dRevandel saqarTveloSi saavtomobilo gzebis mdgomareoba aseTia:
saerTo sargeblobis saavtomobilo gzebis mTliani sigrZe Seadgens 20 215km-s.
aqedan 1565km. saerTaSoriso mniSvnelobis gzaa. 5447 km. Sidasaxelmwifoebrivi
da adgilobrivi 1465km. danarCeni ki soflisa da gruntis gzebia.
saqarTvelos gzebze ganlagebulia 4621 saxide gadasasvleli romlis
saerTo sigrZea 84 km.; 16 gvirabi (saerTo sigrZiT 9.9 km.), Tovldamcavi galerea
135
3 km-ze meti sigrZiT da 251 km. saerTo sigrZiT 27 175 gzisqveSA wyalamridi
milebi.
rac Seexeba finansebs da xvalindel perspeqtivas: sabWoTa kavSiris
daSlis Semdeg saqarTvelo aRmoCnda urTulesi problemis winaSe, amas Tan
daerTo afxazeTisa da samaCablos omebi, Tbilisisa da samoqalaqo omi,
damangreveli mowisZvra raWaSi. SeiZleba iTqvas, rom saqarTveloSi gzebis
mSenebloba ki ar SeCerda, aramed arsebuli gzebi sruliad ganadgurda da
daingra.
1995 wlis 2 seqtembers parlamentma miiRo kanonproeqti “saqarTvelos
sagzao fondis Sesaxeb”, raTa Seqmniliyo minimaluri finansuri resursi
gzebze garkveuli samuSaoebis sawarmoeblad.
1996-1998 wlebSi msoflio bankma saqarTvelos gamouyo krediti 7.1
milioni aSS. dolaris odenobiT, raTa momxdariyo gzebis reabilitacia.
analogiuri samuSaoebisTvis “traseka”-s proeqtiT 1997-1998 wlebSi gamoyofili
iqna 2.0 milioni ekiu.
2006 wels saqarTveloSi pirveli Cqarosnuli gzatkecilis mSenebloba
ganxorcielda da nataxtari-aRaianis monakveTis mSeneblobis pirveli etapis
(marjvena zolis mSenebloba) ZiriTadi samuSaoebi dasrulda. gzatkecilis
aRniSnuli monakveTis sigrZe 16 km-ia, sigane 11,50 metri, cementobetonis
mTliani safari ki 205 aTas kvadratul metrs moicavs. aRniSnuli monakveTis
erTi mxare axali teqnologiiT, cemento-betonis safaris gamoyenebiT aSenda.
2006 wlis saxelmwifo biujetis Sesaxeb” saqarTvelos kanoniT
ganisazRvra gzebis zamTarSi SenaxvisaTvis specialuri sagzao teqnikis SeZena,
risTvisac gamoiyo 3294,0 aTasi lari.
saqarTvelos sagzao departamenti ki Zalasa da energias ar iSurebs
saqarTveloSi axali magistralebis asagebad, axali teqnologiebis danergvisa
da arsebuli gzebis reabilitaciisTvis.
mniSvnelovania sxva qveynebis sagzao administraciebTan da saerTaSoriso
sagzao organizaciebTan ufro mWidro da saqmiani urTierTobebis damyareba da
ganviTareba, radgan saqarTvelo, saavtomobilo gzebis departamentis saxiT
araerT saerTaSoriso organizaciaSia warmodgenili. maT Soris:
• gaerTianebuli erebis, evropis ekonomikuri komisiis trans-evropuli
da CrdiloeT-samxreTis avtomagistralebis (TEM) proeqtSi; • gaeros aziis ekonomikuri komisiis aziuri magistraluri (AH) qselis
proeqtSi;
• saavtomobilo gzebis departamenti gaerTianebulia saerTaSoriso
sagzao federaciaSi (IRF). 2004-2006 wlebSi departamentis warmomadgenlebma monawileoba miiRes
(TEM)-isa da (AH)-is ramdenime SexvedraSi, gaiares saavtomobilo gzebis
menejmentis saswavlo kursebi da staJirebis programebi amerikis SeerTebul
StatebSi (amerikis vaWrobis saministros programiT SABIT), SvedeTSi (SIDA-s programiT), poloneTSi (IARC-is konferencia) ganxorcielebul sxvadasxva
proeqtebSi. msoflio bankis egidiT departamentis specialistebis jgufi
imyofeboda fineTSi, gzebis movla-Senaxvisa da reabilitaciis kuTxiT
gamocdilebis gaziarebis mizniT da sxva.
zemoTxsenebuli garemoebebi dadebiTad moqmedebs departamentis
muSaobaze, rogorc menejmentis gaumjobesebis, aseve axali teqnologiuri
procesebis danergvis TvalsazrisiT.
aRsaniSnavia, rom departamentSi daiwyo gzebis marTvisa da ganviTarebis
modelis (HDM), safaris marTvis sistemis (PMS) da geo-informaciuli
sistemis (GIS) ganviTareba. aRiSnuli Tanamedrove sistemebi da maTi analogiebi
136
danergilia msoflios mraval qveyanaSi. 2008 wels daiwyeba am modelebis
meSveobiT sagzao aqtivebis marTva da dagegmareba.
dRes ukve SeiZleba iTqvas, rom „didi abreSumis gzis“ erT-erTi
Semadgeneli nawili, kavkasiis satransporto derefani, iqca saqarTvelos
samomavlo ganviTarebis axal mimarTulebad, romelic strategiulad
mniSvnelovania qveynis ganviTarebisTvis.
Ll i t e r a t u r a
L i t e r a t u r e Л и т е р а т у р а
1. saqarTvelos istoriis narkvevebi, tomi I, Tb. 1970w, gv 183.
2. qarTlis cxovreba, tomi I, Tbilisi, 1955w, gv 180.
3. ivane javaxiSvili, qarTveli eris istoria, tomi II, Tbilisi, 1965w, gv 70.
4. Газета “Советская Абхазиа” 28 Иуля №128 5. Salva varSaniZe, gzebi da sagzao nagebobebi Zvel aWaraSi, baTumi 1979w.
6. giorgi robitaSvili, saavtomobilo gzebis ganviTareba saqarTveloSi,
Tbilisi. 1988w, gv 13.
7. vaxuSti, aRwera samefos saqarTvelosa, Tbilisi, 1914w, gv 45.
8. levan WilaSvili, qalaqebi feodalur saqarTveloSi, wigni II, Tbilisi,
1970w, gv 93.
reziume
mimosvliTi gzebis ganviTarebis mokle
istoria saqarTveloSi
manuCar SiSinaSvili
naSromSi ganxilululia saqarTvelos mimosvliTi gzebis ganviTarebis
istoria, misi dRevandeli mdgomareoba da momavlis perspeqtivebi. aRniSnulia,
rom saqarTveloSi jer kidev Zv.w.aR. III aTeaswlelulSi gamoiyeneboda
borbliani transporti da arsebobda Sesabamisi infrastruqtura.
gansakuTrebiT ganviTarda mimosvliTi gzebi XVI-XVII saukuneebSi, rodesac
daiwyes myarsafariani gzebis mowyoba. aRsaniSnavia, rom 1909 wels maSindeli
ruseTis imperiaSi pirvelad saqarTveloSi daigo bitummineraluri gzis
safari.
137
SUMMARY
Short history of development the ways of report in Georgia
Manuchar Shishinashvili
In work is considered the history of development the ways of report in Georgia, his real position and future prospects. It is indicated that as early as to our era the wheeled transport was used and there was the proper infrastructure. Especially the ways of report developed in XVI-XVII ages, when began to build dears with a hard coverage. It is needed to mark that in 1909 in that time Russian Empire first in Georgia was laid bituminous –mineral coverage of dear.
РЕЗЮМЕ
краткая история развития путей сообщения в Грузии
Манучар Шишинашвили
В работе рассмотрена история путей сообщения в Грузии, его настоящее положение и будущие перспективы. Указано, что еще в Ш веке до нашей эры применялся колесный транспорт и существовала соответствующая инфраструктура. Особенно пути сообщения развивались в XVI-XVII веках, когда стали строить дороги с твердым покрытием. Нужно отметить, что в 1909 году в тогдашней Российской империи впервые в Грузии было проложено бbтулюминералбное покрытие дороги.
138
top related